Tauragės apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų gruodžio 15 d., apie 15.20 val., A. N., vairuodama automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., Traksėdžių k., sukdama iš Šilojų skg. Į Šilojų g., kliudė stovintį šalikelėje automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. Ž.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. N. kaltinama, kad po autoįvykio pasišalino iš įvykio vietos ir taip pažeidė kelių eismo taisyklių 5, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. N. teismo posėdyje nedalyvavo. Rašytiniame paaiškinime ji parodė, kad nurodytu metu ir nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodama ji pajuto, kad jos automobilis prisilietė prie kito, stovinčio automobilio. Ji išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones, tačiau jokių realių apgadinimų, kuriuos galėjo padaryti, nepastebėjo, todėl ir nuvažiavo iš įvykio vietos link miesto. Bevažiuojant ji pradėjo abejoti, kad galimai ir nubraižė kitą automobilį, todėl ji grįžo atgal į įvykio vietą ir ten jau užtiko stovinčius policijos pareigūnus, kurie priėjo prie jos ir paaiškino, kad ji (A. N.) apgadino kito asmens automobilį.

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2015-12-15 įvykusios eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau padarytas apgadinimas mažareikšmis, padaryta 5 eurų žala, todėl jis jokių pretenzijų A. N. nereiškia. Apie įvykį jis sužinojo tik iš užkišto už jo automobilio valytuvų lapuko.

Liudytoja V. M. parodė, kad matė automobilių kontaktą, kuris nebuvo stiprus. Matė kaip (A. N.), vairuodama kliudė stovintį automobilį, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo kliudytą ir savo automobilį, po to nuvažiavo. Liudytoja parodė, kad ji dar vijosi tą merginą, kuri padarė eismo įvykį, signalizavo, tačiau ši nestojo. Kliudyto automobilio sugadinimų nematė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 508-514.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bei posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidėja, nors ir juto kontaktą, tačiau klaidingai įvertino pačią situaciją pagrįstai galvodama, kad kontakto metu nebuvo apgadinti automobiliai, t.y. nebuvo paties įvykio. Tokią jos poziciją iš esmės patvirtina ir nukentėjusysis paaiškindamas, kad jam padaryta mažareikšmė žala, t.y. apgadinimai buvo labai nežymūs, kurių iš karto jis nepastebėjo. Tą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Tokiu būdu, A. N. galėjo pasišalinti iš įvykio vietos nesuprasdama apie paties įvykio atsiradimo faktą, t.y. nesant jos veikoje tyčios. Be to, pažeidėja iš eismo įvykio vietos nuvažiuoti niekur neskubėjo, suabejojusi savo pačios padarytomis išvadomis, grįžo į eismo įvykio vietą, ji buvo apklausta, nepraėjus nei valandai laiko jai nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, t.y. konstatuota, kad ji eismo įvykio metu buvo blaivi, ji turėjo tvarkingus automobilio, draudimo dokumentus, todėl neturėjo tikslo, tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Esant tokiems neaiškumams, taikytinas Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai), todėl A. N. atžvilgiu iškelta administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, A. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 22 str., 30² str., 31 str., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

A. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. skirti 28 € baudą.

Administracinę bylą, iškeltą A. N. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001 nurodant mokėjimo paskirtį – už administracinę baudą byloje Nr. A.2.6-35-635/2016, ROIK: 15053969018.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.