Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-11 nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 42 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirta bausmė subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-28 nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš M. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 163,92 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji M. Č. nesutinka su teismo išvadomis ir nurodo, kad nesant objektyvių nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų, jos atžvilgiu turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis arba sprendžiamas klausimas dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei M. Č. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistoji, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą bei paskyrė nuteistajai proporcingą padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę, kurią, baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais subendrino su ankstesne nuteistajai paskirta bausme. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o ir bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-11 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl M. Č. veiksmų kvalifikavimo

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. Č. pripažinta kalta dėl to, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekių lentynos pagrobė 4 vnt. alkoholinio gėrimo „Torres“, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 21,49 eurų, 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Grants“ 0,7 l, kurio vieneto vertė 18,99 eurų ir 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Jim Beam Bourbon“ 0,7 l, kurio vieneto vertė 19,99 eurų, tai yra iš viso 8 alkoholinių gėrimų butelius, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 163,92 Eur turtinę žalą. Nuteistoji neneigia, jog pagrobė svetimą turtą, tačiau nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir nurodo, kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių 8 butelių, ar kitokį pagrobtų butelių kiekį, nėra, todėl ji turėtų būti išteisinta, arba turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija tokias nuteistosios keliamas įvykio versijas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta nedidelė turto vertė yra būtinas aptariamo baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis, todėl jis privalo būti nustatytas ir įrodytas abejonių nekeliančiais įrodymais. BK 178 straipsnyje numatyta turto vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. M. Č. nusikalstamą veiką padarė 2023-09-24, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707, kuriuo nustatyta, kad 1 bazinis bausmės ir nuobaudos dydis lygus 50 Eur, laikytina, jog nedidelės vertės turto požymį atitinka turtas, kurio vertė yra 150 Eur, bet neviršija 500 Eur. Tuo tarpu administracinė atsakomybė už įvykdytą smulkią vagystę, pagal Lietuvis Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį kyla tuomet, kai pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL. Pastebėtina, kad iš esmės nuteistosios skunde keliama versija, jog vogtų prekių suma neviršija 3 MGL, jau buvo patikrinta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir argumentuotai atmesta.

10. Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024). Nors nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu baudžiamojo nusižengimo dalykas, t. y. pagrobtų prekių kiekis bei vertė pirmosios instancijos teismo nustatyti pagrįstai remiantis bylos duomenimis, todėl sutikti su apeliantės skundo argumentais nėra pagrindo.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Šiuo atveju, nors asmenų, tiesiogiai įvykio vietoje mačiusių atliekamą nusikalstamą veiką, ar sulaikiusių nuteistąją tuoj po jos padarymo, nebuvo, tačiau M. Č. kaltė yra pagrįsta 11 punkte aptartais duomenimis, kuriuos ištyręs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys pagrindžia, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės buvo pagrobti 8 alkoholinių gėrimų buteliai, kuriuos su savimi, juodoje rankinėje, išsinešė nuteistoji. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji neneigia iš parduotuvės pavogusi alkoholinių gėrimų butelius, tačiau pati tiesiogiai nenurodo, kiek jų paėmė.

13. Nors skunde apeliantė nurodo, jog vaizdo įraše nėra užfiksuota, kiek alkoholinių butelių ji įsidėjo į su savimi turėtą krepšį ir teigia kelis butelius palikusi parduotuvės krepšyje, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, iš aptartų apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, su kuo sutinka ir M. Č., kad apeliantė nuo prekių lentynos paėmė 8 alkoholinių gėrimų butelius. Po to 16.51.12 val., nuteistoji atsistojo tarp gaiviųjų gėrimų lentynos krašto ir salėje išdėliotų alkoholinių gėrimų, šiame tarpe ant žemės pasidėjo pirkinių krepšį ir pasilenkusi kažką darė, tačiau jai atsistojus 16.52.25 val. matyti, kaip nuteistoji sunkiai ant peties užsideda su savimi turėtą juodos spalvos krepšį, kuris, lyginant su ankstesniu jo vaizdiniu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra padidėjęs, o 16.52.36 val. vaizdo kameromis užfiksuota, kad nuteistoji parduotuvės krepšyje jau nešasi tik tris prekes, tarp kurių alkoholinių gėrimų butelių jau nėra ir šį pirkinių krepšį, su jame esančiomis trimis prekėmis, ji paliko prie parduotuvės kasų. Aptarti duomenys rodo, jog M. Č. su pilnu krepšiu alkoholinių gėrimų ir juos dengiančiu traškučių pakeliu, nuėjusi į kitą vietą, užtruko 1.13 min. kol alkoholinių gėrimų butelius persidėjo į savo juodą krepšį. Aukštesnysis teismas pritaria skundo argumentų daliai, kad nuteistoji, alkoholinius gėrimus persidėjusi į savo krepšį, iš tiesų toliau rankose nešėsi parduotuvės krepšį su jame likusiomis prekėmis ir jį paliko prieš išeidama iš parduotuvės, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirkinių krepšyje nuo 16.52.25 val. jau nebebuvo alkoholinių gėrimų, o pagrobtų butelių kiekis sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų pagrobtu prekių kiekiu ir kiekiu, užfiksuotu apsaugos vaizdo kameromis, kurį į pirkinių krepšį susidėjo nuteistoji. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog aptariamus alkoholinių gėrimų butelius pagrobė būtent nuteistoji.

14. Pažymėtina jog nuteistoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu, nors ir sutikusi, kad galėjo pagrobti 8 alkoholinių gėrimų butelius, iškėlė versiją, kad dalį butelių paliko parduotuvėje ir dėl to pagrobto turto vertė negali būti didesnė nei 150 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistosios ginčijamos aplinkybės dėl pagrobto prekių kiekio ir jų vertės yra susijusios tik su siekiu sušvelninti savo teisinę padėti, išvengiant baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – aštuonių alkoholinių gėrimų butelių – pagrobimą neabejotinai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš dalies pačios nuteistosios parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šiuo atveju byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys (b. l. 9), patvirtina, kad pagrobtų prekių vertė yra 163,92 Eur, tai gi šiek tiek daugiau nei 3 MGL. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais pagrobto turto vertę ir patirtos žalos dydį patvirtinančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo ir sutikti su skundo argumentais, jog nuteistosios veiksmai neatitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių, dėl ko nėra pagrindo spręsti klausimo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir jos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys patvirtina tiek objektyviųjų tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistosios veiksmuose.

15. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų nuteistosios keliamą abejonę, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistosios kaltę grindė prielaidomis. Bylos duomenimis, priešingai nei skunde teigia nuteistoji, neabejotinai nustatyta, kad M. Č. iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 8, skirtingų rūšių, alkoholinių gėrimų butelius, susidėjo juos į parduotuvės pirkinių krepšį, ant jų uždėjo traškučių pakelį ir nuėjusi į kitą vietą alkoholinius gėrimus persidėjo į su savimi turėtą juodos spalvos krepšį ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjusi.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, kuriais neabejotinai nustatyta, jog nuteistoji M. Č., veikdama tiesiogine tyčia, t. y. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę ir iš jos pagrobė 8 alkoholinių gėrimų butelius, padarydama civiliniam ieškovui 163,92 Eur turtinę žalą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistosios kaltė yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir jų pagrindu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistosios keliamą versiją tiek dėl neva pagrobto mažesnio turto kiekio ir dėl to mažesnės prekių vertės, taip pat duomenų, patvirtinančių padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus, byloje nėra, jų, kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistoji, todėl aukštesnysis teismas laiko, kad M. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

17. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistosios M. Č. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Įvertinta buvo ir M. Č. asmenybė, t. y. tai, jog praeityje M. Č. buvo teista 16 kartų, iš kurių didžiąja dalimi panašių nusikalstamų veikų padarymą, už ką jai buvo paskirtos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau tokių bausmių paskyrimas nesustabdė nuteistosios nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, kad per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta 9 kartus, iš kurių 7 kartus bausta už smulkias vagystes, paskirtų piniginių baudų nemoka. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnius teistumus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. Č. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį artimą maksimaliam.

19. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie besikartojantį M. Č. nusikalstamą elgesį ją charakterizuoja neigiamai ir leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas formuotų nebaudžiamumo jausmą, todėl parenkant bausmės rūšį, jos dydį ir atliekant bausmių bendrinimą baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų. Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis M. Č. įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati nuteistoji.

20. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai atliko įrodymų tyrimą, įvertino ne tik M. Č. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nuteistosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės M. Č. veikos kvalifikavimui, jos atribojimui nuo administracinės atsakomybės ar skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistoji. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą atmesti.