Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo G. A. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo G. A. (G. A.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 40 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam paskirta 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto nuomone, apylinkės teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių, reikšmingų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, nesiaiškino jo elgesio, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos motyvų bei tikslų turinio, ir nepagrįstai konstatavo jo kaltumą. Nubaustasis G. A. nurodo, kad nuo įvykio momento gailėdamasis ir pripažindamas kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nuosekliai parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, pajuto savo automobilio galu kliudęs (atsirėmęs) į stovėjusį automobilį BMW. Apžiūrėjęs kliudytą automobilį ir nepamatęs jokių sugadinimų, iš aikštelės išvažiavo. Kadangi tiek jo, tiek nukentėjusios automobilis buvo su įrengtu vilkimo kabliu, todėl buvo įsitikinęs, kad automobiliai kontaktavo liesdamiesi kabliais, nes kitu atveju būtų aiškiai matomi sugadinimai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio BMW galinio buferio apgadinimai yra tokie nežymūs, kad jie fotonuotraukose net nematomi. Apelianto tvirtinimu, jo automobilio galinio buferio sugadinimai buvo padaryti dar prieš šį įvykį. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apeliantas mano, kad daryti neabejotiną išvadą, jog jis suprato, kad savo veiksmais padarė turtinę žalą, ir dėl šios priežasties neveikė KET 234 punkte nurodytu būdu, t. y. neiškvietė policijos pareigūnų ir nelaukė įvykio vietoje, kol šie atvyks, nėra jokio pagrindo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis po eismo įvykio policijos pareigūnams neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje, leido apžiūrėti savo automobilį, geranoriškai pasitikrino blaivumą, pateikė reikalingus dokumentus, tai parodo, jog jis nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, o tikrai nesuprato, jog važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Dar būdamas įvykio vietoje aiškiai matė, kad susidūrimą matė šalia buvęs asmuo (liudytojas E. B.), ir tai iš esmės paneigia aplinkybę, kad jis siekė būti nenustatytas.

Nubaustasis G. A. teigia, kad nors realiai jo veikimu galėjo būti padaryta turtinė žala, dėl kurios nukentėjusioji jam turtinių pretenzijų nereiškia, jo veiksmai, kad nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau jo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Apelianto tvirtinimu, jis nesuprato, kad atsitrenkdamas į nukentėjusios automobilį, jį apgadino ir padarė žalos, buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir jam nekilo pareiga apie jį pranešti policijai. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdamas, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą, t. y. ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Nenustačius jo veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, dėl šio pažeidimo bylos teisena jam turėtų būti nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis G. A. neginčijo, kad jeigu buvo nustatyti ant automobilio BMW padaryti apgadinimai, kad juos galėjo padaryti jis, tačiau tvirtino, kad jis tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o tikrai nesuprato, jog važiuodamas atbuline eiga, kliudęs stovintį automobilį, jį apgadino. Apžiūrėjęs kliudytą automobilį, jokių apgadinimų nematė, automobilio apgadinimų nematyti ir užfiksuotose fotonuotraukose, nukentėjusioji jam turtinių pretenzijų nepareiškė. Todėl, apelianto nuomone, jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. administracinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

2016 m. liepos 29 d. paaiškinime G. A. nurodė, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga iš stovėjimo aikštelės, nepastebėjo automobilio BMW ir jį kliudė. Pajutęs lengvą bakstelėjimą, išgirdęs, kad suveikė signalizaciją, pastatė savo automobilį atgal. Išlipęs apžiūrėjo automobilį BMW, ant jo jokių akivaizdžių apgadinimo žymių nepastebėjo. Ant BMW automobilio buvo pritvirtintas kablys, todėl pagalvojo, kad savo automobiliu atsitrenkė į automobilio BMW kablį. Ant savo automobilio apgadinimų neaptikęs, dar palaukė automobilio BMW savininko, bet nesulaukęs nuvažiavo (b. l. 8).

Teismo posėdyje nubaustasis G. A. paaiškino analogiškai, kaip ir pirminiame paaiškinime, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį BMW. Pajutęs smūgį ir išgirdęs signalizaciją, savo automobilį pastatė į tą pačią vietą, kur stovėjo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį BMW, bet jokių įbrėžimų, įlenkimų ant automobilio BMW nematė, todėl pagalvojo, kad atsirėmė į automobilio BMW kablį. Savo automobilio net neapžiūrėjo, pažiūrėjo tik lempas. Tada savo automobilyje apie 10 minučių laukė automobilio BMW savininko ir nuvažiavo. Policijos nekvietė, nes apie tai net nepagalvojo. Grįžęs prie savo namų bendravo su draugu, kai atvyko policijos pareigūnai. Jie apžiūrėjo automobilį, parodė, kad ant jo automobilio yra nežymus įbrėžimas, kurio jis pats net nepastebėjo (b. l. 21).

Iš aptartų nubaustojo G. A. paaiškinimų nustatyta, kad jis juto, jog kliudė automobilį BMW, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį, tačiau jokių akivaizdžių apgadinimų nepastebėjęs, pagalvojo, kad atsitrenkė į automobilio BMW kablį, todėl net nepagalvojo, jog reikėjo iškviesti policijos pareigūnus, apie 10 minučių palaukęs automobilio BMW savininko, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nubaustasis G. A. taip pat net neginčijo aplinkybės, kad jis nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, pripažino, kad jis galėjo apgadinti automobilį BMW, jei tokios aplinkybės buvo nustatytos, tačiau įvykio vietoje jokių akivaizdžių apgadinimų nepamatęs, pagalvojo, jog atsirėmė į automobilio BMW kablį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nubaustasis G. A. iš pat pradžių tvirtino, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Šiuo atveju akcentuotina, kad aplinkybės, jog nubaustasis G. A. galėjo nepastebėti ant automobilio BMW padarytų apgadinimų ir nesuprasti, jog realiai sukėlė eismo įvykį, nepaneigia ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyriausiojo patrulio P. E. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, taip pat ir liudytojo, mačiusio eismo įvykį, bei pačios nukentėjusiosios parodymų turinys.

Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyriausiojo patrulio P. E. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. 12.23 val. jis su kolega R. V. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Pranešėja rado liudytojo raštelį. Įvykio vietoje juos pasitiko L. Š., ji paaiškino, kad prie jos priėjęs nepažįstamas vyriškis pasakė, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino. Apžiūrėję automobilį pamatė, kad yra atšokusi galinio buferio kairės pusės detalė. Pagal valstybinius numerius nustatę iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilio savininką ir nuvykę į jo gyvenamąją vietą, pamatė kieme stovintį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininką G. A.. G. A. paaiškino, kad važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir kliudė kitą automobilį, išlipęs apžiūrėjo stovėjusį automobilį – ant jo apgadinimų nebuvo, todėl nuvažiavo. P. E. ir jo kolegai apžiūrėjus G. A. automobilį, ant galinio buferio buvo matyti šviežios nubraižymo žymės, jos galėjo likti nuo automobilio BMW kablio. G. A. pažeidimo neginčijo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 14).

Iš minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams prie nubaustojo G. A. gyvenamosios vietos, jį pamatė stovintį kieme. G. A. iš karto prisipažino, kad kliudė automobilį BMW, tačiau ant jo apgadinimų nepastebėjo, pagalvojo, jog atsirėmė į automobilio BMW kablį. Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas P. E. nurodė, kad apžiūrėjus G. A. automobilį, ant galinio buferio buvo matyti šviežios nubraižymo žymės, kartu nedviprasmiškai nurodė, kad jos galėjo likti būtent nuo automobilio BMW kablio. Ši policijos pareigūno nurodyta aplinkybė visiškai neprieštarauja nubaustojo G. A. paaiškinimams dėl to, kad jis, nepastebėjęs ant automobilio BMW akivaizdžių apgadinimų, taip pat suprato, jog atsitrenkė būtent į automobilio BMW kablį, todėl nepagalvojo, jog sukėlė eismo įvykį.

Tiek 2016 m. liepos 29 d. paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje nukentėjusioji L. Š. parodė, kad įvykio dieną jai atėjus prie automobilio, nepažįstamas vaikinas pasakė, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Apžiūrėjusi automobilį matė, kad apibraižytas galinis buferis, tačiau, ar šis apgadinimas buvo žymus, kiekvienam galėjo atrodyti skirtingai, nes įlenkimų nebuvo, susidūrimo smūgis stiprus būti negalėjo. Vaikinas davė lapelį, kuriame buvo užrašęs kaltininko automobilio valstybinius numerius. Ji iškvietė policiją (b. l. 9, 35–36). Tokie nukentėjusiosios L. Š. parodymai taip pat nepaneigia nubaustojo G. A. paaiškinimų, kad ant automobilio BMW akivaizdžių apgadinimų nebuvo, todėl G. A. galėjo jų ir nepastebėti.

2016 m. liepos 29 d. paaiškinime E. B. nurodė, kad įvykio dieną jis sėdėjo draugo automobilyje ir matė, kaip stovėjimo aikštelėje automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas manevruodamas atsitrenkė automobilio kampu į automobilio BMW kairę pusę. Automobilis BMW sujudėjo, suveikė jo signalizacija. Automobilio „Opel Omega“ vairuotojas sustojo, išlipęs apžiūrėjo automobilį BMW ir garsiai pasakė, kad atsitrenkė į automobilio kablį. Po to išvažiavo (b. l. 10).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. B. patvirtino, kad įvykio dieną matė, kaip automobilio „Opel“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, dešinės pusės galinio buferio kampu kliudė automobilio BMW galinę dalį, suveikė kliudyto automobilio signalizacija, automobilis sujudėjo. Automobilio „Opel“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį BMW ir pasakė, kad tikriausiai atsitrenkė į automobilio kablį. Atvykus policijos pareigūnams, jis pats apžiūrėjo BMW automobilį, tačiau ant jo akivaizdžių apgadinimų nematė (b. l. 36).

Kaip matyti, liudytojo E. B. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad nubaustasis G. A. po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilį BMW, o jo garsus samprotavimas apie tai, kad jis tikriausiai atsitrenkė į automobilio kablį, akivaizdžiai nepaneigia to, kad G. A. tikrai nematė ant automobilio BMW kokių nors apgadinimų ir sąžiningai manė, jog jokio eismo įvykio nesukėlė. Kartu pažymėtina, kad liudytojas E. B. taip pat neparodė, jog buvo matyti akivaizdūs automobilio BMW apgadinimai. Tai, kad automobilių susidūrimo smūgis stiprus būti negalėjo, teismo posėdyje parodė ir nukentėjusioji L. Š.. Todėl šiuo atveju aplinkybė, jog suveikė automobilio BMW signalizacija, tačiau nenustačius akivaizdžių automobilio BMW apgadinimų, jokiu būdu nepatvirtina to, kad G. A. vairuojamu automobiliu atsitrenkimo į BMW automobilį smūgis buvo stiprus.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai: „Įlenktas bagažinės dangtis, nubraižytas galinis bamperis kairėje pusėje, įbrėžtas priekinis kairės pusės sparnas. Šie sugadinimai padaryti ne eismo įvykio metu“ (b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti duomenys yra visiškai neinformatyvūs, iš jų galima suprasti, kad nė vienas automobilio apgadinimas su 2016 m. liepos 29 d. eismo įvykiu visiškai nesusijęs. Prie eismo įvykio schemos pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas automobilio BMW užpakalinio buferio kairės pusės vaizdas, tačiau jokių akivaizdžiai pastebimų apgadinimų ant automobilio BMW nematyti (b. l. 15, 16, 17).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, tvirtinti, kad nubaustasis G. A. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio aplinkybės negali būti vertinamos formaliai, neišsiaiškinant tokio elgesio motyvų bei tikslų turinio. Pažymėtina, kad G. A. po eismo įvykio nesislėpė, jis buvo surastas tą pačią dieną prie jo namų, 14.29 val. alkotesteriu patikrinus G. A. neblaivumą, tikrinimo rezultatas buvo 0, 00 promilės (b. l. 13), byloje duomenų, kad jis nepateikė kokių nors su automobiliu susijusių dokumentų, nenustatyta, atsakomybės nevengė, nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes dėl to, jog manė, kad jis kliudė tik automobilio BMW kablį, nes akivaizdžių automobilio apgadinimų nematė. Tokios G. A. nurodytos aplinkybės, kaip jau buvo aptarta, neprieštarauja ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyriausiojo patrulio P. E. tarnybiniame pranešime užfiksuotiems duomenims, liudytojo E. B. bei pačios nukentėjusiosios L. Š. parodymams, iš kurių nustatyta, kad ant jos automobilio padaryti apgadinimai nebuvo akivaizdūs, todėl G. A. iš esmės galėjo jų ir nepastebėti ir nesuprasti, kad atsitrenkė ne į automobilio BMW kablį. Ir tai nepaneigia to, kad G. A. iš įvykio vietos išvažiavo ne turėdamas kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, o sąžiningai suvokdamas, jog jis nesukėlė eismo įvykio, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad G. A. elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalis, kuria G. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, naikintina, jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

Kartu pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu G. A. buvo nubaustas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 40 Eur dydžio bauda. Nors nubaustasis G. A. nei savo kaltės dėl šio padaryto administracinio teisės pažeidimo, nei baudos dydžio neginčijo, tačiau, atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso, pakeitusio iki tol galiojusio ATPK nuostatas, patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)). Nagrinėjamu atveju G. A. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų). G. A. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotini į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Atsižvelgiant į pasikeitusią G. A. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir jam už ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Skiriant nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgtina į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, į tai, kad G. A. anksčiau administracine tvarka nebaustas, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta G. A. paskyrus baudą, nustatant ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pažeidėjas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio vairuotojas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį, kuria G. A. (G. A.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, panaikinti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, G. A. nustatyta galutinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį, kuria G. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 40 Eur dydžio bauda, pakeisti, G. A. veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 11 Eur dydžio baudą.

Nutarimas neskundžiamas.