- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- PK-1729-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00111-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pareiškėjas
- E. A.
- Advokatai
- Modestas Sriubas
susipažinęs su pareiškėjo E. A. atstovo advokato Modesto Sriubo (toliau – ir pareiškėjas) privataus kaltinimo skundu dėl M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas pareiškėjo privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti M. P., gimusį (duomenys neskelbtini), baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. P. 2013 m. kovo 12 d. apie 20 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė E. A. iš chuliganiškų paskatų ir tuo jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu panaikino 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. kovo 12 d. apie 20 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė E. A. ir tuo jam nesunkiai sutrikė sveikatą, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nurodė, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas yra prieštaringas, kadangi jame teigiama, kad M. P. sumušė E. A. iš chuliganiškų paskatų ir jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, bei prašomą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau toks veikos dispozicijos aprašymas atitinka ne BK 140 straipsnio 1 dalyje, bet BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, pareiškėjo privataus kaltinimo skunde privalėjo būti nurodytos esminės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, o ne tik apsiribojama bendru įvardijimu, jog M. P. sumušė E. A.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendyje taip pat nurodė, jog pirmos instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo išsiaiškinti kaltinimo poziciją, įvertinti, ar privataus kaltinimo skundas atitinka BK 412 straipsnio reikalavimus.
Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, pagal kurį prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą teisme, todėl nukentėjusiojo skundas ar teisėto atstovo pareiškimas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Skundo turiniui keliami reikalavimai yra numatyti BPK 412 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skunde ar pareiškime, be kitų duomenų, būtina išsamiai ir aiškiai išdėstyti nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybės, taip pat duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tai reiškia, kad skunde ar pareiškime, kuris paduodamas privataus kaltinimo tvarka, turi būti nurodytos konkrečios ir neprieštaringos, esminės nusikalstama veika kaltinamo asmens veiką kvalifikuojančios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas. Asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo tvarka, yra laikomas kaltinamuoju (BPK 22 straipsnio 2 dalis), kuris, be kitų įstatyme (BPK 22 straipsnio 3 dalis) numatytų teisių, taip pat turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto (nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo) nuorašą. Jeigu privataus kaltinimo skunde nenurodyti arba netiksliai nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, pažeidžiama ne tik kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, bet ir iš esmės suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, todėl šios aplinkybės trukdo nagrinėti bylą teisme.
Kadangi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį, konstatavo, jog pareiškėjo privataus kaltinimo skundas neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų (privataus kaltinimo skundas yra prieštaringas, M. P. kaltinamas nusikalstama veika, kuri nurodyta BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nors prašoma patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skunde nenurodytos esminės galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės), ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijos, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą, mano, jog neturi galimybės surengti taikinamąjį teismo posėdį, kol nėra paduotas BPK 412 straipsnio reikalavimus atitinkantis privataus kaltinimo skundas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant nesuvaržyti kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu M. P. teisių bei jo tinkamos galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, pareiškėjo privataus kaltinimo skundas yra nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsniu,
nutaria:
Nepriimti E. A. atstovo advokato Modesto Sriubo privataus kaltinimo skundo dėl M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jį grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.