Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja akcentuoja, kad pripažįsta, jog įvyko pažeidimas, tačiau jis buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatidumo ir nežinojimo, tačiau paskirta 2500 Eur bauda yra neproporcinga pažeidimo mastui ir pareiškėjos galimybėms.

Paaiškino, kad mažais kiekiais savo el. parduotuvėje www.vionail.lt platino įvairius nagų priežiūros produktus (patikrinimo akto Nr.1KL-621 ir sprendimų 1K-623 – 1K-629 duomenys Gaminių Nr.1-9gr. VVTAT 2025 m. nustatė, kad kai kurių gaminių sudėtyje rasta medžiaga Trimethylolpropane Triacrylate, kurios naudojimas kosmetikoje ES ribojamas ir draudžiamas nuo 2024 metų.

Pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad parduodami gaminiai, anksčiau laikyti nepavojingais ir galimais, nuo 2024 m. tapo pavojingais ir draudžiamais. Tai patvirtina jog jos veiksmai nebuvo tyčiniai, ji neturėjo informacijos apie būsimą draudimo įsigaliojimą. Pripažįsta, kad privalėjo sekti teisinio reguliavimo pasikeitimus, tačiau gaminius įsigijo iš ES tiekėjų, Lenkijoje, kai Trimethylolpropane Triacrylate medžiaga nebuvo draudžiama, o apie jos uždraudimą sužinojo tik patikrinimo metu.

Nustačius pažeidimus pareiškėja 2025-06-25 nedelsdama pašalino ginčytinas prekes iš prekybos, nutraukė pardavimo funkcijas, uždarė el. parduotuvę, informavo pirkėjus apie galimybę grąžinti įsigytas prekes ir pateikė VVTAT visus jai turimus paaiškinimus.

Pareiškėja pirmą kartą padarė tokį pažeidimą, yra vieniša mama, neturi stabilios pajamų bazės, gauna minimalias išmokas: vaiko pinigus, išlaikymą vaikui, socialinę pašalpą, kurios mokėjimas buvo nutrauktas, bet šiuo metu vėl atnaujintas, serga (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės reikšmingai mažina jos galimybes sumokėti didelę baudą.

Nepaisant nurodytų aplinkybių ir bendradarbiavimo, VVTAT Komisija skyrė 2500 Eur baudą, teigdama, kad Produktų saugos įstatymo 20 str. 2 d. nustatytas lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir pareiškėjos nurodytų aplinkybių neįvertino. Toks aiškinimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems motyvavimo, proporcingumo ir individualizavimo principams.

Sankcija turi būti proporcinga pažeidimui, ją skiriant privalu įvertinti pažeidimo pobūdį, mastą, padarytą žalą ir subjektyvias aplinkybes. Skirta 2500 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes pažeidimas buvo vienkartinis, prekių kiekiai minimalūs, reali vartotojų žala nėra įrodyta.

Administracinės atsakomybės tikslas yra ne vien baudimas, bet ir teisės reikalavimų užtikrinimas bei pakartotinumo prevencija. Pareiškėjos operatyvūs veiksmai (prekių pašalinimas, vartotojų informavimas, prekybos nutraukimas), jau įgyvendino prevencinę funkciją (pranešimas apie prekių nutraukimą ir galimybę grąžinti pridedama), todėl griežta finansinė sankcija neturi adekvataus ir proporcingo pagrindo. Šiuo atveju siekiamas rezultatas buvo pasiektas dar iki nutarimo priėmimo – iš karto nustačius pažeidimą ir be sankcijos skyrimo.

Kadangi VVTAT nepateikė argumentuoto skaičiavimo ar individualizavimo pagrindimo dėl 2500 Eur sankcijos dydžio, toks sprendimas yra mechaninis, standartizuotas ir akivaizdžiai pažeidžiantis proporcingumo principą.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog pažeidimo nustatymas nepaneigia institucijos pareigos individualizuoti sankciją, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. LVAT konstatavo, kad pats pažeidimo faktas savaime nesuponuoja būtinybės taikyti griežčiausią sankciją – privalu įvertinti pažeidimo pobūdį ir kitas individualias aplinkybes.

VVTAT Komisija nepagrįstai atsisakė įvertinti pareiškėjos nurodytas esmines aplinkybes – savalaikį gaminių pašalinimą, vartotojų informavimą, finansines bei sveikatos problemas. Sprendime šios aplinkybės formaliai atmestos kaip „svarstymui nevertos“, nors būtent jos turi esminę reikšmę proporcingumo vertinimui. Toks institucijos požiūris prieštarauja administracinės teisės principams, nes neužtikrina sankcijos individualizavimo ir nesuderinamas su proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principais.

VVTAT formalus požiūris, grindžiamas „baigtinio sąrašo“ logika, negali eliminuoti būtinybės faktiškai įvertinti lengvinančias aplinkybes. Net jei tam tikros aplinkybės nenurodytos teisės akte, institucija privalo atsižvelgti į bylos kontekstą, pavyzdžiui: pirmą kartą įvykęs pažeidimas, nedideli prekių kiekiai, greitas reagavimas. Tokios aplinkybės turėjo lemti įspėjimą, o ne maksimalios baudos taikymą.

- pirmasis administracinis nusižengimas – pareiškėja anksčiau nebuvo baudžiama;

- ne tyčinis pažeidimas - veikta dėl neatsargumo ir nežinojimo, o ne dėl sąmoningo blogo ketinimo;

- nedidelis pažeidimo mastas - menkos apimtys; medžiaga ilgą laiką nebuvo pripažinta pavojinga ir tik neseniai buvo klasifikuota kitaip;

- socialinės ir sveikatos aplinkybės - pareiškėjos finansinis nepriteklius ir sveikatos problemos, kurios turi būti atskirai vertinamos;

- aktyvus bendradarbiavimas - savalaikis gaminių pašalinimas, pateikti atsakymai ir dokumentai;

- žalos nebuvimas - reali vartotojų žala neįrodyta; pareiškėja informavo vartotojus, pasiūlė prekių grąžinimą, nutraukė prekybą ir uždarė parduotuvę.

Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, turėjo būti pripažintos lengvinančiomis ir lemti švelnesnės priemonės taikymą pvz., įspėjimą, o ne 2500 Eur baudos skyrimą. Neįvertinus šių veiksnių, VVTAT sprendimas dėl sankcijos dydžio yra formalus, nepakankamai motyvuotas, ir prieštarauja proporcingumo bei individualizavimo reikalavimams.

Paskirta 2500 Eur bauda yra neproporcinga pareiškėjos realioms finansinėms galimybėms. Šiuo metu pareiškėja yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, negauna nedarbingumo išmokų. Vienintelės pajamos sudaro: 122,50 Eur vaiko išmoka, 72,10 Eur papildoma išmoka prie vaiko pinigų nepasiturinčioms šeimoms bei 98,64 Eur alimentai. Teikta socialinė pašalpa nuo 2025-07-01 buvo nutraukta, o dabar atnaujinta. Pareiškėja akcentuoja, kad jos sunkią turtinę padėtį įvertino savivaldybė, skirdama atitinkama socialines išmokas, todėl ši aplinkybė yra įrodyta.

Pareiškėja yra vieniša mama, viena auginanti vaiką, o dėl sveikatos būklės (eilę metų besitęsiančios (duomenys neskelbtini) neturi realių galimybių įsidarbinti ar gauti didesnių pajamų. Tokios finansinės ir sveikatos aplinkybės rodo, kad paskirta bauda yra nepakeliama našta, kelianti grėsmę pareiškėjos ir jos vaiko socialinei bei ekonominei padėčiai. Todėl sankcija akivaizdžiai praranda proporcingumo ir teisingumo požymius.

Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad teisingumas nėra vien sprendimo priėmimas teisme – konstitucinė vertybė yra būtent teismo teisingas sprendimas. Formalus, tik teisės aktų raidę atkartojantis sprendimas neatitinka Konstitucijos saugomo teisingumo principo.

Atsižvelgiant į byloje esančią informaciją, kad pareiškėja Kosmetikos gaminius įsigijo iš Lenkijoje įsikūrusių platintojų, pareiškėja laikytina nesaugių Kosmetikos gaminių platintoja kaip tai apibrėžia 2023-05-10 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB (toliau – Reglamentas dėl bendros gaminių saugos) 3 straipsnio 11 punktas.

2025-03-14 buvo gautas vartotojo pranešimas dėl pareiškėjos valdomoje elektroninėje parduotuvėje www.vionail.lt vartotojams parduodamų kosmetikos gaminių, kurie galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus gautą informaciją, nuspręsta atlikti priežiūros veiksmus ir, vykdant ne maisto gaminių rinkos priežiūrą, patikrinimui buvo atrinkti Kosmetikos gaminiai, o pareiškėjos paprašyta pateikti Tarnybai patikrinimui reikalingą medžiagą/dokumentus.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus 2025-06-25 surašytas patikrinimo aktas Nr. 1KL-621, kuriame pateikta informacija, kad pareiškėja, jos valdomoje elektroninėje parduotuvėje www.vionail.lt, plačiajai visuomenei siūlo Kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra cheminė medžiaga Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA), kuri draudžiama jų gamyboje, o tai reiškia 2009-11-30 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – Reglamentas dėl kosmetikos gaminių) 14 straipsnio a punkto reikalavimo neatitikimą.

Remiantis patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis 2025-06-25 Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole Nr. 1K-630 konstatuoti Reglamento dėl kosmetikos gaminių 14 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimo, – kad kosmetikos gaminių sudėtyje negali būti šio Reglamento II priede išvardytų draudžiamų medžiagų (Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA) ir 3 straipsnio reikalavimo – jog rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, pažeidimai.

Pareiškėja pateikė į rinką pavojingus Kosmetikos gaminius, kurių ingredientų sąrašuose yra nurodyta cheminė medžiaga Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA), kuri yra įrašyta į kosmetikos gaminiuose draudžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašą, šie kosmetikos gaminiai, dėl juose esančios cheminės medžiagos Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA), kuri susijusi su kancerogeniniu, mutageniniu arba toksiniu poveikiu reprodukcijai, laikytini nesaugiais vartotojams naudoti Kosmetikos gaminiais (rimtas rizikos lygis – cheminis pavojus).

Priešingai nei teigia pareiškėja, Tarnybos priimtame nutarime yra aiškiai nurodytos ne tik visos faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos pareiškėjos padarytam Produktų saugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimui, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas pareiškėjos ginčijamas Tarnybos nutarimas – patikrinimo akte nustatytos faktinės aplinkybės, Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole pateiktos išvados, bet ir konkrečiai įvardinti teisės aktai, jų nuostatos, kurias savo veiksmais pažeidė pareiškėja.

Dėl pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos administracinės sankcijos pagrįstumo, atsakovė nurodo, kad įstatymų leidėjui svarbiausia užtikrinti viešąjį interesą – vartotojo saugumą, dėl kurio jis Produktų saugos įstatyme bei Reglamente dėl kosmetikos gaminių ir Reglamente dėl bendros gaminių saugos numatė platintojui pareigą teikti į rinką tik saugius, vartotojams ir jų sveikatai pavojaus nekeliančius gaminius. Kitu atveju, – gali būti daroma žala vartotojams ir jų sveikatai, todėl pareiškėjos galimas nusivylimas dėl Tarnybos jai paskirtos ekonominės sankcijos adekvatumo ir proporcingumo, nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti vartotojo ir jo sveikatos saugumą. Pagal Produktų saugos įstatyme įtvirtiną teisinį reguliavimą, ekonominės veiklos vykdytojui (šiuo atveju – platintojui) baudą skirianti institucija (Tarnyba), nustačiusi Produktų saugos įstatymo pažeidimą, neturi veiksmų laisvės (administracinės diskrecijos), nukrypti nuo baudos apskaičiavimo tvarkos, nustatytos Produktų saugos įstatyme.

Produktų saugos įstatymo 19 straipsnis numato atsakomybę ekonominės veiklos subjektams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, pagal kurio 1 dalį, ekonominės veiklos subjektams, pateikusiems į rinką ir joje realizuojantiems pavojingus gaminius, skiriama bauda nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Individualus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį (1 000 EUR + 5 000 EUR = 6 000 EUR : 2 = 3 000 EUR). Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias (pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; pažeidėjas savo noru atlygino vartotojams padarytus nuostolius ir (ar) savo noru pašalino padarytą žalą) ar sunkinančias aplinkybes (toks pat šio įstatymo pažeidimas padarytas pakartotinai nepraėjus vieniems metams nuo Tarnybos nutarimo dėl ankstesnio šio įstatymo pažeidimo įsigaliojimo dienos; pažeidėjas trukdo atlikti tyrimą ar slepia padarytą pažeidimą; dėl pažeidimo pobūdžio kilo reali grėsmė vartotojo gyvybei), pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio.

Ginčo atveju, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant pareiškėjai 2 500 Eur sankciją, kuri nėra maksimali Produktų saugos įstatyme numatyta sankcija už tokio pobūdžio šio įstatymo pažeidimus, buvo atsižvelgta į pareiškėjos padaryto Produktų saugos įstatymo pažeidimo pobūdį – pareiškėjos plačiajai visuomenei parduodami Kosmetikos gaminiai dėl jose naudojamos cheminės medžiagos Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA), kuri susijusi su kancerogeniniu, mutageniniu arba toksiniu poveikiu reprodukcijai, ir kuri draudžiama naudoti nuo 2023-12-01 (rimtas rizikos lygis – cheminis pavojus), taip pat atsižvelgta į pareiškėjos padaryto pažeidimo trukmę, – nors pareiškėja Tarnybai nurodė, nesaugius Kosmetikos gaminius įsigijo tik 2025 m. iš Lenkijoje įsikūrusio kosmetikos gaminių platintojo, tačiau šis platintojas Tarnybai pateikė informaciją, kad pareiškėjos Tarnybai pateikti Kosmetikos gaminių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, galimai yra suklastoti, nes pareiškėja nesaugius Kosmetikos gaminius iš jo įsigijo dar 2023-02-06. Be to, pareiškėja, teikdama informaciją Tarnybai, nurodė, kad kai kuriuos Kosmetikos gaminius ji iš Lenkijoje įsikūrusio kito (antrojo) kosmetikos gaminių platintojo įsigijo 2024-08-29. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba nutarime laikė, kad pažeidimas padarytas 2023-12-01, o iš antrojo kosmetikos gaminių platintojo, įsikūrusio Lenkijoje pareiškėjos įsigyti Kosmetikos gaminiai, buvo įsigyti jau įsigaliojus draudimui kosmetikos gaminiuose naudoti cheminę medžiagą Trimethylolpropane Triacrylate (TMPTA).

Dėl pažeidimo masto atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja Tarnybai nurodė, kad nėra išsaugojusi gaminių įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, tačiau jos teigimu, gaminius – „Doctor Top“ (likutis pas pareiškėją neaiškus, anot jos, šio gaminio likutis – 3–7 vnt.) bei „Top coat“ ji įsigijo po 1 kg (likutis pas pareiškėją – 4 vnt.); po 5 vnt. gaminio – Hypoalergenic architektūrinis baigiamasis top gelis (likutis pas pareiškėją – 1 vnt.) ir gaminio – Tiksotropinis rožinis maskuojamasis gelis „Thixotropy French Pink“ (likutis pas pareiškėją – 1 vnt.); 30 vnt. gaminio – Hypoalergenic architektūrinis natūralus kamufliažinis gelis (likutis pas pareiškėją – 1 vnt.); 10 vnt. gaminio – UV „Finish gel with Diamonds“ (likutis pas pareiškėją – 3 vnt.) bei 12 vnt. gaminio – Premium šviesiai rusvas kamufliažinis maskuojamasis gelis (likutis pas pareiškėją – 2 vnt.). Informacijos, kiek vienetų gaminių – Ultra Base bazinis gelio/lako sluoksnis ir „Gummy base Cover“ guminis pagrindas įsigyta ir koks šių gaminių likutis, pareiškėja Tarnybai nenurodė. Šių aplinkybių kontekste, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti realaus pareiškėjos realizuotų nesaugių Kosmetikos gaminių skaičiaus ir likučio, nes įsigyti gaminiai pareiškėjos galėjo buvo perpilstomi, be to, kaip nurodė pareiškėja, gaminius – „Doctor Top“, „Top coat“ sigijo po 1 kg, tačiau likutis, kaip nurodė pareiškėja, yra 7 ir 4 vnt.

Tarnybos įsitikinimu, Nutarimu jai skirta 2 500 Eur piniginė bauda yra paskirta laikantis Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarkos už tokio pobūdžio pažeidimus, yra proporcinga ir adekvati. Jeigu Tarnybos skiriamos baudos dydis pažeidėjams (pareiškėjai) neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų. Tarnybos nuomone, pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra atitinkantis tiek teisingumo ir protingumo principus, tiek ir Produktų saugos įstatyme įtvirtintą tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai būtų pateikiami ir tiekiami tik saugūs gaminiai, todėl teisinio pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą baudą, ar vietoje ekonominės sankcijos – skirti įspėjimą, kaip to pageidautų pareiškėja, nėra.

Remiantis Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, ekonominės veiklos vykdytojui įspėjimas už šio straipsnio dalyje nurodytą pažeidimą gali būti skiriamas tik tuo atveju, jeigu rinkai pateiktas pavojingas gaminys nebuvo perduotas vartotojui ir jį iš rinkos savanoriškai, t. y. be priežiūros institucijos įpareigojimo, pašalino pats jį į rinką pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas.

Šiuo atveju pareiškėja pateikė į Lietuvos Respublikos rinką nesaugius Kosmetikos gaminius ir juos perdavė vartotojams. Nesaugūs Kosmetikos gaminiai iš rinkos buvo pašalinti tik Tarnybai nurodžius pareiškėjai tai padaryti, priešingai nei savo skunde bando įrodinėti pareiškėja.

Taigi, iš Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reglamentavimo akivaizdu, kad nėra galimybės už Produktų saugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimą taikyti kitokią poveikio priemonę, nei jame nurodyta bauda ir jos dydžiai.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pažeidimo padarymas pirmą kartą; netyčia padarytas pažeidimas; nedidelis pavojingų Kosmetikos gaminių kiekis; realios žalos vartotojams nebuvimas; sunki pareiškėjos finansinė padėtis), atsakovė teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik ta aplinkybė, jog byloje nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo, net ir formalūs pažeidimai konkrečioje situacijoje, gali sudaryti pagrindą taikyti ekonomines sankcijas. Tarnybos vertinimu, Produktų saugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas dėl jo padarymo netyčia negali būti laikomas formaliu pažeidimu, suponuojančiu galimybę likti nenubaustam, bausti kitaip arba mažesne ekonomine sankcija. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; pažeidėjas savo noru atlygino vartotojams padarytus nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Minimas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, todėl jis negali būti aiškinamas plečiamai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą baigtinį pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, tokios aplinkybės, kaip pažeidimo padarymas pirmą kartą; netyčia; realios žalos vartotojams nebuvimas, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, nepatenka į Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, todėl nelaikytinos pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis Produktų saugos įstatymo prasme.

Dėl pareiškėjos argumento, jog vartotojai žalos dėl pareiškėjos rinkoje platinamų nesaugių Kosmetikos gaminių nepatyrė, atsakovė pabrėžia, jog pažeidėjo atsakomybei už pavojingo gaminio pateikimą į rinką pasekmės nėra būtinos, t. y. siekiant konstatuoti Produktų saugos pažeidimą pakanka konstatuoti tik pavojingo produkto pateikimo į rinką faktą. Be to, jei nustatomas ne tik pažeidimas, bet ir žala vartotojų sveikatai, taikoma sankcija, kurios minimalus dydis yra ne 1 000 Eur, kaip numatyta už Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, o 5 000 Eur pagal 19 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, susiję su žalos vartotojams nebuvimu nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog ji savo noru pašalino nesaugius Kosmetikos gaminius iš rinkos bei viso tyrimo metu, bendradarbiavo su Tarnyba, kas turėtų būti laikoma jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atsakovė nurodo, kad Europos Sąjungos reguliavimu yra numatyta platintojo pareiga, sužinojus, kad gaminys, kurį jis tiekia rinkai, yra pavojingas arba neatitinka Reglamento dėl bendros produktų saugos 9 straipsnio 5, 6 bei 7 dalių ir 11 straipsnio 3 bei 4 dalių, priklausomai nuo to, kas taikytina, užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, būtinų siekiant veiksmingai užtikrinti gaminio atitiktį, įskaitant – pavojingo gaminio pašalinimą iš rinkos arba jo atšaukimą. Platintojas, be kita ko, imperatyviai privalo vykdyti rinkos priežiūros institucijų (šiuo atveju – Tarnybos nurodymus ir reikalavimus); paskirti įgaliotą asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su šį patikrinimą atliekančia rinkos priežiūros institucija; pateikti rinkos priežiūros institucijų pareigūnams ar valstybės tarnautojams visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus, jų kopijas ir išrašus (Produktų saugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja platino nesaugius Kosmetikos gaminius, vadovaujantis Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatomis, pareiškėjai kilo imperatyvi pareiga nedelsiant nutraukti nesaugių Kosmetikos gaminių pateikimą į rinką, apie tai tinkamai informuojant vartotojus. Šio ginčo atveju pareiškėja šiuos veiksmus atliko tik po to, kai Tarnyba priėmė rinkos ribojimo priemones – sprendimus nedelsiant pašalinti pavojingus Kosmetikos gaminius iš rinkos, juos sunaikinant. Tokiu būdu, pareiškėjos nurodomi veiksmai, kai ji pašalino iš rinkos nesaugius Kosmetikos gaminius, yra laikytini tik būtinais veiksmais, kuriuos pareiškėja privalėjo atlikti vadovaujantis Produktų saugos įstatymo nuostatomis dėl to, kad pažeidė savo pareigą teikti į rinką tik saugius kosmetikos gaminius.

Dėl pareiškėjos argumento, jog ji bendradarbiavimo su Tarnyba tyrimo metu, teikdama prašomą informaciją, ir tai laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakovė pažymi, kad Tarnyba turi teisę gauti iš ekonominės veiklos vykdytojų pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus, todėl informacijos, paaiškinimų ir kitų Produktų saugos įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu nelaikytinas ekonominės veiklos subjekto bendradarbiavimu, nes tai yra jo pareiga, įtvirtinta Produktų saugos įstatyme. Minimos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad ji bendradarbiavo su Tarnyba nelaikytinas pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl galimai sunkios pareiškėjos finansinės padėties atsakovė nurodė, kad ir ši aplinkybė nėra priskirtina prie Produktų saugos įstatymo pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl negali būti laikoma pagrindu, kuriuo remiantis pareiškėjai paskirta 2 500 EUR sankcija galėtų būti sumažinta. Be to, pareiškėja nei Tarnybai, nei teismui į bylą nėra pateikusių objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos skundo motyvus dėl sunkios finansinės padėties (byloje nėra duomenų apie pareiškėjai priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos judėjimą, įplaukas ar joje esančią pinigų sumą), todėl objektyvių ir svarių įrodymų į bylą nepateikimas, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su galimai sunkia jos finansine padėtimi, pagrįstumo.

Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėja jokiais objektyviais įrodymais neįrodė ginčijamo Tarnybos nutarimo nepagrįstumo, todėl nenustačius aplinkybių, įgalinančių panaikinti pareiškėjos skundžiamą Tarnybos nutarimą, pareiškėjos skundas dėl šio nutarimo panaikinimo arba jo pakeitimo, paskiriant pareiškėjai švelnesnę sankciją – įspėjimą, ar mažesnę baudą, turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo pakeisti paskirtą baudą į įspėjimą, nes ji nedelsdama pašalino pavojingas prekes iš prekybos, nutraukė jų pardavimą, uždarė savo elektroninę parduotuvę, informavo pirkėjus apie galimybę grąžinti įsigytas prekes ir informavo apie tai VVTAT, todėl administracinės atsakomybės tikslas - pakartotinumo prevencija - jau įgyvendintas ir finansinė sankcija neturi adekvataus ir proporcingo pagrindo.

Taigi, nenustatyta ir antroji būtina sąlyga įspėjimui taikyti - Nutarime nurodytus kosmetikos gaminius, sudėtyje turinčius draudžiamos cheminės medžiagos Trimethylolpropane Triacrylate, pareiškėja iš rinkos pašalino ne savanoriškai pati, o vykdydama privalomus VTAT 2025-06-25 sprendimų nurodymus, t. y. vykdydama savo pareigą (Produktų saugos įstatymo 12 str. 4 d. 1 p.).

Pareiškėja prašo sumažinti Nutarimu paskirtą baudą iki minimalaus dydžio, nes atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą taikyti švelniausią sankciją. Pareiškėja nurodo šias aplinkybes, kurios, jos vertinimu, laikytinos atsakomybę lengvinančiomis: pirmą kartą padarytas pažeidimas; pažeidimas ne tyčinis, o padarytas tik dėl neatsargumo ir nežinojimo; nedidelis pažeidimo mastas (menkos apimtys, medžiaga ilgą laiką nebuvo pripažinta pavojinga ir tik neseniai buvo klasifikuota kitaip); sunki pareiškėjos finansinė padėtis ir sveikatos būklė; aktyvus bendradarbiavimas su atsakove (savalaikis gaminių pašalinimas, pateikti atsakymai ir dokumentai) vartotojams reali žala nepadaryta; pareiškėja informavo vartotojus, pasiūlė prekių grąžinimą, nutraukė prekybą ir uždarė parduotuvę.

Baudų skyrimo tvarka yra aiškiai apibrėžta Produktų saugos įstatymo 19 straipsnyje, todėl pareiškėjos skundžiamos Nutarimu paskirtos baudos pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar atsakovė, visų pirma, teisingai taikė šį straipsnį, ar įvertino visas aplinkybes, į kurias įpareigoja atsižvelgti šis straipsnis. Tačiau taip pat pažymėtina, kad administracinė atsakomybė taikytina vadovaujantis ir bendraisiais teisės principai, galiojančiais viešojoje teisėje, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Pareiškėja nurodomą aplinkybę - vartotojams nepadaryta reali žala - sieja su Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe - pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, o aplinkybę - informavo vartotojus ir pasiūlė prekes grąžinti bei nutraukė prekybą – sieja su Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe - pažeidėjas savo noru atlygino vartotojams padarytus nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja pavojingus kosmetikos gaminius platinti nustojo ir vartotojus informavo bei pasiūlė grąžinti pavojingas prekes ne savo noru, o vykdydama privalomus VTAT 2025-06-25 sprendimų nurodymus, t. y. vykdydama savo pareigą (Produktų saugos įstatymo 12 str. 4 d. 1 p.). Todėl šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip atsakomybę lengvinančios ir Nutarime pagrįstai nėra tokiomis pripažintos jau vien dėl to, kad pareiškėja tai padarė ne savo noru.

Be to, pagal Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe būtų tai, jeigu dėl pažeidimo pobūdžio būtų kilusi reali grėsmė vartotojo gyvybei, o Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pavojingas produktas padarė žalos vartotojo sveikatai, jį rinkai pateikusiam ar tiekusiam ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui skiriama nuo 5 000 iki 15 000 eurų bauda. Tai reiškia, kad faktas, jog dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo nebuvo padaryta reali žala ir nekilo grėsmė vartotojo gyvybei reiškia tik tai, kad pareiškėjai netaikytina griežtesnė atsakomybė, bet jokiu būdu nereiškia, kad padarytą pažeidimą reikia vertinti kaip mažiau pavojingą ir baustiną mažesne bauda vien dėl to, kad nekilo jokios neigiamos pasekmės.

Tuo tarpu tai, kad pareiškėja informavo vartotojus ir pasiūlė prekes grąžinti bei nutraukė prekybą vertintina kaip būtini veiksmai, kuriuos pareiškėja privalėjo atlikti vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, nes pažeidė savo pareigą tiekti į rinką tik saugius gaminius, t. y. pareiškėjos atlikti veiksmai nėra laikytini veiksmais, kuriais užkertamas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms. Pažymėtina, kad pareiga platintojui bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis, vartotojų organizacijomis ir gamintojais, siekiant išvengti tiekiamų gaminių keliamos rizikos vartotojams, bei pareiga vykdyti rinkos priežiūros institucijų nurodymus ir reikalavimus, yra nustatyta Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 4, 7 punktuose, 10 straipsnio 1 dalyje, todėl nelaikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atitinkamai ir tai, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su atsakove bei pateikė atsakymus ir dokumentus taip pat yra Produktų saugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta jos pareiga - vykdyti rinkos priežiūros institucijų nurodymus ir reikalavimus - bei 4 punkte numatyta pareiga - pateikti rinkos priežiūros institucijų pareigūnams ar valstybės tarnautojams visą veiklos patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus - o ne pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pareiškėjos nurodomas vertinimas, kad padaryto pažeidimo mastas yra nedidelis, nes menkos platinamų kosmetikos gaminių apimtys, o medžiaga ilgą laiką nebuvo pripažinta pavojinga ir tik neseniai buvo klasifikuota kitaip, taip pat aplinkybė, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą ir ne tyčia, taip pat sunki pareiškėjos finansinė padėtis ir sveikatos būklė nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes to nenumato Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad pareiškėjos akcentuojamas pažeidimo padarymas pirmą kartą yra ne atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o tik aplinkybė, kuri nesunkina atsakomybės, nes pagal Produktų saugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme nurodytą pažeidimą skyrimo dienos. Tai reiškia, kad jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tai dėl tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės bauda būtų didesnė, tačiau vien dėl to, kad pažeidimas padaromas pirmą kartą, tai nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios reikėtų mažinti baudos dydį nuo sankcijos vidurkio.