Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-771-278/2011

Teisėja B. Mėlinauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01635-2011-2

2011 m. gruodžio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2544-223/2011 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Įstatymas numato įvairias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas. Butų ir kitų patalpų savininkai gali steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu tokia bendrija neįsteigta ar likviduota, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta ar nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Tačiau nepaisant to, ar namą prižiūrės pati bendrija, ar turto administratorius, bendrojo naudojimo objektų - stogo, kapitalinių sienų, pamatų, bendrų komunikacijų ir panašių bendros nuosavybės objektų išlaikymo išlaidos yra neišvengiamos. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 4 bendrasavininkams ir minėtame name atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos (b.l. 16). Iš bylos duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registre 2006-06-07 buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai. Minėtų įstatų 11.1 punktu nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti (b.l. 9-12). Iš bylos dokumentų matyti, kad 2006-12-29 bendrijos susirinkime buvo nutarta nuo 2007-01-01 iš namo gyventojų pradėti rinkti eksploatacijos lėšas po 0,23 Lt ir po 0,3 Lt kaupiamąsias lėšas už vieną kvadratinį metrą bendro ploto. Minėtas nutarimas nėra pripažintas negaliojančiu ar pakeistas, todėl atsakovė privalo vykdyti bendrijos priimtus nutarimus, Be to, apeliantė neneigia, jog 2006-01-21 - 2007-04-02 laikotarpiu ji buvo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narė, todėl neabejotinai žino apie priimtus nutarimus. Nors M. K. teigia, kad ji ir buvęs bendrijos narys R. S. nedalyvavo susirinkime, tačiau bendrijos priimtus nutarimus ji privalo vykdyti. Iš pateiktų skolos paskaičiavimų matyti, kad atsakovė M. K. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. nurodytų eksploatacijos ir kaupiamųjų išlaidų nemoka ir skola sudaro 309,12 Lt (b.l. 4). Šios aplinkybės apeliantė neneigia, tačiau mano, kad ji neprivalo skirti lėšų, nes savo namo dalį yra suremontavusi asmeninėmis lėšomis, o namo rekonstrukcijai leidimai nėra išduoti.

Įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Konstatuotina, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Byloje nepaneigta, jog bendrijos renkamos lėšos bus naudojamos namo, jo įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui, todėl nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad M. K. išstojo iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų bendrijos, jai išlieka galioti daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkės pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ta aplinkybė, kad šiuo metu namo rekonstrukcijai nėra išduotas leidimas, remonto darbai nėra atliekami nereiškia, jog šie darbai nebus vykdomi ateityje. Apeliantė nurodo, jog buto ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl bendrijos sprendimas rekonstruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus šio namo patalpų savininkams, jeigu nėra jų sutikimo, negali nustatyti jokių su rekonstrukcija susijusių turtinių ar finansinių įpareigojimų. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Nagrinėjamoje byloje nurodytas išimtis taikyti atsakovei nėra pagrindo, kadangi įmokas namo eksploatacijai, remontui, vandentiekio ir kanalizacijos įvedimui ir kitoms bendro naudojimo reikmėms atsakovė privalo mokėti pagal 2006-12-29 bendrijos narių susirinkimo nutarimą ir šios įmokos yra susijusios su privalomaisiais gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ta aplinkybė, jog apeliantė savo lėšomis yra atlikusi jai priklausančios namo dalies stogo remontą, sudariusi sutartis su tiekėjais ir kt., nesudaro pagrindo nedalyvauti lėšomis namo bendrų patalpų, konstrukcijų, mechaninės elektros, sanitarinės-techninės ir kt. įrangos atnaujinime. Apeliantė M. K. turi teisę reikalauti iš ieškovės pateikti informaciją apie surinktų lėšų panaudojimą, o bendrijai nevykdant šios pareigos, jos veiksmus skųsti teismui.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų bendrijos veikla yra neteisėta, atmestini, nes atsakovė nepateikė duomenų, jog bendrija yra likviduota.

Iš bylos duomenų matyti, kad paduodant ieškinį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b.l. 3). Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas ir 2011-04-12 preliminarius sprendimu ieškinys patenkintas. Atsakovei dėl minėto sprendimo pareiškus prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas ieškinį nagrinėjo iš esmės ir preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 23-24). Bylos nagrinėjimo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalies nuostatos numatė, kad, nagrinėjant ieškinį dokumentinio proceso tvarka, negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, didinti ieškinio reikalavimų bei pareikšti priešieškinį, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį, neįvertino jos pateiktų įrodymų, yra nepagrįst.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.