Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,

nedalyvaujant pareiškėjui B. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. konkurso protokolo Nr. PRŽ-8 panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas, kuriais prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. konkurso protokolą Nr. PRŽ-8 (b. l. 4–6) ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į pareigas, jei toks buvo priimtas.

Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 29–30) nurodoma, kad 2017 m. balandžio 25 d. dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos organizuotame konkurse į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas. Konkurso protokolas ir, jei buvo išleistas, įsakymas dėl konkurso laimėtojo skyrimo į pareigas naikintinas dėl konkurso komisijos, sudarytos pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių? ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, t. y. savivaldybės administracijos atstovų ir seniūnaičių skaičius konkurso komisijoje praktiškai vienodas. Šia nuostata įtvirtinamas proporcinis (lygybės) principas, t. y. seniūno atrankoje seniūnaičiai ir savivaldybės administracijos atstovai turi vienodą balsų skaičių, bet kadangi komisijoje turi būti nelyginis narių skaičius, tai įstaigos vadovui suteikta teisė nuspręsti, ar administracijos darbuotojų ar seniūnaičių konkurso komisijoje bus vienu nariu daugiau. Konkurso metu pretendentų į seniūno pareigas apklausoje dalyvavo 4 savivaldybės administracijos atstovai ir 2 seniūnaičiai. Nors komisija pagal Aprašo 53 punktą gali dirbti, kai jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tačiau buvo pažeista imperatyvi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies norma, nepagrįstai ir neteisėtai pažeistas proporcingumo (lygybės) principas, t. y. galimybė išreikšti savo valią seniūno atrankoje seniūnaičiams buvo dukart mažesnė, nei administracijos darbuotojams. Vertinant Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies normą ir Aprašo 46 punkto nuostatą, pastaroji vertintina kaip bendroji, o Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis – kaip specialioji norma. Teisinio reguliavimo srityje konkuruojant minėtoms normoms, taikoma specialioji norma. Vietos savivaldos įstatymo 31 dalies 9 punkto norma aukštesnė ir savo juridine galia, nes Aprašas yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kuris reglamentuoja konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad į konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisiją turi būti įtrauktas tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas. Nagrinėjamu atveju Rėkyvos seniūnijos seniūno tiesioginis vadovas yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, o jis į komisiją įtrauktas nebuvo. Pateikdamas atsiliepimą, atsakovas neįvykdė teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje numatyto įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, kodėl į 2017 m. balandžio 25 d. vykusio konkurso Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigoms užimti komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, ar šį asmenį Aprašo nustatyta tvarka tinkamai atstovavo kitas įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsiliepime išsakyta versija, kad komisijos pirmininkas atstovavo tiesioginiam vadovui, yra niekuo nepagrįsta ir niekinė, tuo labiau, kad įstaigos vadovas analogiško turinio įsakymų dėl komisijų sudarymo priima dažnai, kuriuose paskiriami komisijų pirmininkai, į komisijų sudėtį įtraukiami tiesioginiai vadovai arba rašytiniu įrodymu pagrįsti juos atstovaujantys asmenys. Apklausos metu į seniūnaitės pateiktą vienintelį klausimą dėl sodininkų bendrijų skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje buvo atsakyta: „trisdešimt”. Toks skaičius yra oficialiai pateiktas savivaldybės internetiniame puslapyje. Vertinant šį atsakymą ir nepiktnaudžiaujant, seniūnaitė suteikta diskrecijos teise nedaug tegalėjo pasinaudoti, bet atsakymą įvertino neobjektyviai – ketvertu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai tiesioginę įtaką turi konkurso protokolas, kurio pagrindu konkurso laimėtojas galimai bus nepagrįstai ir neteisėtai paskirtas į seniūno pareigas. Tai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes: pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti pagal teisės aktų nuostatas organizuotame konkurse į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konkurso į seniūno pareigas procedūroje, pradedant nuo konkurso komisijos sudarymo ir iki konkurso protokolo pasirašymo, padaryti pažeidimai atitinka minėtų abiejų punktų nurodytas aplinkybes, dėl kurių skundžiamas aktas turi būti panaikintas.

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 12–13) nurodoma, kad konkursas dėl Rėkyvos seniūno pareigų įvyko 2017 m. balandžio 25 d. Konkursą vykdė komisija, kuri sudaryta administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-549 „Dėl pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas konkurso vykdymo komisijos sudarymo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš septynių narių: ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Į komisijos sudėtį buvo įtraukti visi trys Rėkyvos seniūnijos seniūnaičiai: L. N., R. R. ir I. V.. I. V. prieš konkursą informavo, kad negalės dalyvauti konkurso komisijoje dėl svarbių priežasčių. Vadovaujantis Konkursų organizavimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 53 punktu, komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Atsižvelgiant į tai, kad Rėkyvos seniūno tiesioginis vadovas yra administracijos direktorius, jis turi teisę pirmininkauti pats komisijai arba įgalioti kitą valstybės tarnautoją. Konkurso komisija buvo sudaryta administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame komisijos pirmininko pareigas administracijos direktorius pavedė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui G. S.. Vadovaujantis Aprašo 63 punktu, komisijos nariai pretendentus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Kiekvienas komisijos narys vertina pretendento atsakymus į klausimų visumą, ne tik jo paties užduotą klausimą. Atsakant į seniūnaitės užduotą klausimą dėl sodų bendrijų skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje buvo vertinamas apytikslis teisingas skaičius, bendras įsivaizdavimas. Konkurso rezultatai ir užimta vieta buvo skelbiami pretendentams po konkurso. B. S. ir kitiems pretendentams, nedalyvavusiems skelbiant konkurso rezultatus, komisijos sekretorė J. N. tą pačią dieną išsiuntė informaciją apie jo rezultatą ir eilės numerį. B. S. paprašius, buvo išsiųstas ir konkurso protokolas. Mano, kad vykdant konkursą nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, komisijos narių vertinimas buvo objektyvus, teisingas ir pagrįstas, o konkurso laimėtojas teisėtai paskirtas į seniūno pareigas.

Teismo posėdyje atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė nurodė, kad komisijos narė R. R. uždavė vieną klausimą, atsakymus vertina visi komisijos nariai, vertinama visa konkurso eiga. Jokių skundų dėl Komisijos narių šališkumo nebuvo. Prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. S. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. protokolo Nr. PRŽ-8 (b. l. 4–6), kuriame Konkurso vertinimo suvestinėje lentelėje (b. l. 5) nurodyta, kad pareiškėjas B. S. konkurse užėmė ketvirtą vietą (bendra balų suma – 6,5).

Dėl komisijos sudarymo ir komisijos narių dalyvavimo konkurse

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad konkurso į seniūno pareigas pretendentų apklausoje dalyvavo 4 savivaldybės administracijos atstovai ir 2 seniūnaičiai, dėl to buvo pažeista imperatyvi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies norma, nepagrįstai ir neteistai pažeistas proporcingumo (lygybės) principas, t. y. seniūnaičių galimybė išreikšti savo valią seniūno atrankoje buvo dukart mažesnė, nei administracijos darbuotojų.

Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje (aktuali nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) numatyta, kad pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 m. birželio 24 d. Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (nuo 2015 m. lapkričio 2 d. aktuali redakcija) 53 punkte numatyta, kad Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis ir Aprašo 53 punktas nenumato normų, įpareigojančių atsižvelgti ir į tai, ar dalyvaujant daugiau kaip pusei Komisijos narių, dalyvaujančiųjų seniūnaičių skaičius yra mažesnis/tolygus/didesnis, nei likusių dalyvaujančiųjų Komisijos narių (ne seniūnaičių). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatose alternatyviai numato ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 seniūnaičius iš 7 narių, darytina išvada, kad mažesnis seniūnaičių skaičius daugumos dalyvaujančių narių atžvilgiu (nedalyvaujant vienam nariui – seniūnaičiui) negali būti vertinamas kaip per se neteisėtas ir neatitinkantis Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 53 punkto reikalavimų.

Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Rėkyvos seniūno tiesioginis vadovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nebuvo įtrauktas į komisiją. Patikslintame skunde papildomai pažymima, kad įstaigos vadovas analogiško turinio įsakymų dėl komisijų sudarymo priima dažnai, jais paskiriami komisijų pirmininkai, į komisijų sudėtį įtraukimai tiesioginiai vadovai arba rašytiniu įrodymu pagrįsti juos atstovaujantys asmenys.

Aprašo 46 punkte numatyta, kad į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 549 „Dėl pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas konkurso vykdymo komisijos sudarymo“ (b. l. 14), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, 31 straipsnio 9 dalimi, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 44–54 punktais, sudarė pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno (A lygis, 14 kategorija) pareigas konkurso komisiją, kurios pirmininku paskyrė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją G. S..

Aprašo 45 punkte numatoma, kad Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojus priima valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai.

Taigi darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius (tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas), atsižvelgdamas į Aprašo 45–46 punktus, galėjo įsakymu į komisijos sudėtį įtraukti vietoje tiesioginio būsimo valstybės tarnautojo kitą įgaliotą valstybės tarnautoją ir kartu tokiu būdu įgalioti valstybės tarnautoją (šiuo atveju Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją) atstovauti jam kaip Komisijos nariui.

Dėl Komisijos nario pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teisės

Pareiškėjo patikslintame skunde pažymima, kad apklausos metu į seniūnaitės pateiktą vienintelį klausimą dėl sodininkų bendrijos skaičiaus Rėkyvos seniūnijoje buvo atsakyta „trisdešimt“; toks skaičius yra oficialiai pateiktas savivaldybės internetiniame puslapyje. Pareiškėjas teigia, jog vertinant šį atsakymą ir nepiktnaudžiaujant, seniūnaitė suteikta diskrecijos teise nedaug tegalėjo pasinaudoti, bet atsakymą įvertino neobjektyviai – ketvertu.

Pabrėžtina, kad administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Ginčijant priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą, svarbu tinkamai pasirinkti gynybos būdą. Kreipimasis į teismą neturi būti betikslis (šiuo aspektu žr. 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Aprašo 63 punkte numatyta, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas).

Konkurso individualaus vertinimo lentelėje, užpildytoje Komisijos narės R. R. (b. l. 23), 4 balais įvertintas pokalbis su pareiškėju B. S., bet ne atsakymas į vieną pačios Komisijos narės klausimą, kaip nurodo pareiškėjas. Aukščiau cituojama Aprašo 63 punkto norma numato, kad individualaus vertinimo lentelė pildoma įvertinus kiekvieno pretendento tinkamumą, o ne išgirdus pretendento (vieno iš pretendentų) atsakymą į savo (arba kito Komisijos nario) užduotą klausimą.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad pareiškėjo atsakymą į savo užduotą klausimą komisijos narė R. R. įvertino neobjektyviai.

Tvarkos apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, šiuo aspektu taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Teisėjų kolegija susipažinusi su 2017 m. balandžio 25 d. vykusiame Konkurse Komisijos narių (taip pat ir Komisijos narės R. R.) užduodamais klausimais ir pareiškėjo atsakymais (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas konkurso garso įrašas) nustatė, kad per 15 minučių trukusį pokalbį Komisijos nariai uždavė įvairaus pobūdžio klausimus, susijusius su Rėkyvos seniūno pareigų atlikimu, esamų / galimų seniūnijos problemų sprendimu, kuriais pareiškėjo buvo prašoma pateikti savo nuomonę, pasiūlymus. Komisijos narės R. R. klausimas buvo tik vienas iš Komisijos narių pateiktų klausimų viseto, kaip pats pareiškėjas nurodė, sietinas su konkrečiu atsakymu (sodų bendrijos skaičiumi seniūnijoje).

Kaip jau buvo minėta iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad Komisijos narė įvertino visą pokalbį, taigi vertintas ne tik pačios Komisijos narės užduotas vienas klausimas, bet pareiškėjo atsakymų į visus Komisijos narių klausimus visetas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimo Komisijos narės neobjektyvaus vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nebuvo pažeista Pretendentų į Rėkyvos seniūnijos seniūno pareigas konkurso vykdymo komisijos sudarymo tvarka ir Konkurso vykdymo tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 25 d. konkurso protokolas Nr. PRŽ-8 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį skundžiamą aktą atmestinas. Drauge atmestinas ir iš šio reikalavimo kylantis išvestinis prašymas panaikinti skundžiamo protokolo pagrindu priimtą įsakymą paskirti į pareigas 2017 m. balandžio 25 d. Konkursą laimėjusį asmenį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. S. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė

Arvydas Martinavičius

Virginijus Stankevičius