Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-543-659/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
1-543-659/2011
Teisminio proceso Nr.
30-2-00174-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
N. Š.
Kaltinamasis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-543-659/2011Proceso Nr. 30-2-00174-10Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; (S) 2.3.6.4.2.;1.1.7.2.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,nukentėjusiajam N. Š. ( N. Š.),vertėjai D. K.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, nedirba, pagal neįgaliojo pažymėjimą - iš dalies darbingas, registruotas Darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustato:

S. P. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

Jis 2009-12-12, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos m., Lūžų g. 1 namo ketvirtoje laiptinėje, tyčia dešine alkūne sudavė N. Š. (N. Š.) vieną smūgį į dešinę veido pusę bei vieną smūgį nukentėjusiajam į kaktą, ko pasekoje N. Š. atsitrenkė į sieną. Taip nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje iš abiejų pusių, apatinio dešinio 44 danties vainiko lūžimu, poodine kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas prasidėjo tada, kai N. Š. pradėjo pirmininkauti namo bendrijoje. Namo laiptinės 6-tame aukšte buvo niša, susidėti visokiems daiktams, pirmininkas iš tos patalpos pasidarė kabinetą. Todėl jis paprašė jam duoti kitą patalpą sandėliukui, bulvėm žiemai susidėti. Pirmininkas liepė parašyti pareiškimą, bendrijos taryba apsvarstys ir nuspręs dėl sandėliuko. Tačiau kelis mėnesius jo prašymo niekas nesvarstė. Sutikęs pirmininką vėl pasiteiravo dėl sandėliuko. Tada pirmininkas nusivedę į rūsį pasiūlė nišą, be durų ir be šviesos. Pagalvojo, kad rūsyje esančią nišą susitvarkys, įsidės duris ir bus sandėliukas. Jam betvarkant tą patalpą, atėjęs kaimynas pasakė, kad šalia yra nenaudojamas sandėliukas, su įvesta šviesa ir gali juo naudotis. Pirmininkui pasakė, kad tos nišos neims, o pasiims nenaudojamą sandėliuką. Pirmininkas vėl atsakė - kaip taryba nuspręs. Kiek taryba gali spręsti, jis nusprendė susitvarkyti tą sandėliuką ir juo naudotis. Sandėliuką susitvarkė, išvalė ten buvusį šlamštą, o kitą dieną rado išimtas sandėliuko duris ir jas padėtas prie šiukšlinės. Duris vėl įsistatė, ir vėl jas rado išimtas. Vieną dieną buvo išgėręs ir laiptinėje, prie lifto susitikęs pirmininką paklausė, kodėl jis išima duris iš sandėliuko, jis nieko nesakęs trenkė jam per nosį su raktų ryšuliu. Tuomet gindamasis jį pastūmė, kai vėl N. Š. jam užsimojo su raktų ryšuliu, jam trenkė alkūne taip jį pastumdamas, o paskui atvažiavus liftui nuvažiavo. Kas ten buvo toliau nežino, tačiau vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, su jais išvažiavo į komisariatą ir parašė pasiaiškinimą. Po kiek laiko jis sužinojo, kad S. Š. parašė pareiškimą ir jį iškvietė tyrėja apklausai. Jis dėl jam S. Š. sumuštos ir sukruvintos nosies į gydytojus nesikreipė, negalvojo, kad kaimynas dėl kilusio konflikto gali parašyti pareiškimą policijai.

Nukentėjusysis N. Š. parodė, kad jis vykdo bendrijos pirmininko pareigas DNSB „Kvantas“. S. P. gyvena 6-tame aukšte, pas jį dažnai renkasi jauni žmonės ir girti triukšmauja. Dėl tokio S. P. elgesio dažnai skųsdavosi kaimynai iš 72 ir 75 buto. Kaimynų prašymu pradėjo drausminti tuos asmenis, todėl S. P. pradėjo ieškoti kitos vietos girtavimui ir susirado rūsyje sandėliuką. Jam pasakė, kad šį sandėliuką galės išskirti, jei tam pritars bendrijos taryba. Tačiau S. P. savavališkai užėmė sandėliuką, ten atsinešė sofą ir jame vėl girtaudavo ir rūkydavo. Jam kaip namo pirmininkui kėlė rūpestį tai, kad S. P. būdamas girtas nesukeltų gaisro. Atėjęs į sandėliuką ten rado S. P. girtaujantį su dviem nepilnamečius, su vienu iš jų jis nuolatos girtaudavo. S. P. buvo girtas ir ėmė ant jo šaukti. Išsigandęs nubėgo į laiptinę ir išsikvietė liftą. Laukdamas lifto vienoje rankoje jis laikė portfelį, kitoje maišelį su maisto produktais, jokių raktų rankoje neturėjo. Kaltinamasis jį atsivijo iš paskos iki lifto ir trenkė į veidą, išmušė dantį, iš sužaloto veido bėgo kraujas, nuo smūgio atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą. Po konflikto su S. P. paskambino policijai ir iškvietė greitąją. Jį išsivežė atvykusi greitoji, o policija išsivežė kaltinamąjį. Tą pačią naktį nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Konflikto metu, kaimynų laiptinėje nebuvo. Kieme vaikščiojo kaimynas su šunimi, jam atėjus į laiptinę jis jau buvo sumuštas. Kaimyną paprašė išeiti, kad išvalytų nuo lifto kraują. Su kaltinamuoju taikytis nežadėjo, nors jis ir atsiprašė. Reiškia civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai. Be to taisė nuskeltą dantį ir sumokėjo 100 Lt, o už danties protezavimą sumokėjo 2500 Lt, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Nepataisomai sugadinta ir striukė, kainavusi 500 Lt.

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis jos kaimynas, o nukentėjusysis N. Š. - namo pirmininkas. Grįžusi iš darbo prie lifto pamatė kraują. Matė, kad pirmininkas buvo sumuštas, o kaltinamasis S. P. buvo neblaivus. Ar pirmininkas ką nors turėjo rankose nepamena. Prie lifto buvo žmonių, tačiau nieko neklausinėjo ir nuvažiavo liftu į namus. Pirmininkas vėliau pasakojo, kad nuėjo į rūsį išvaryti ten girtaujančių asmenų. Jam einant iš sandėliukų prie lifto buvo sumuštas. Kaimynai pasakojo, kad pirmininkas užsipuolė S. P. ir trenkė jam su raktų ryšuliu per veidą. Tuomet S. P. pirmininką pastūmė. Šiaip kaltinamasis jei negertų būtų geras žmogus, turi gerus vaikus, padorią žmoną.

Liudytojas I. A. parodė, kad jis namo bendrijoje dirba valytoju. Tą dieną jam paskambino pirmininkas ir paprašė išvalyti prie lifto kraują. Atėjęs prie lifto išvalė kraują ir daugiau nieko nežino. Pirmininkas jam apie įvykį nieko nepasakojo. Prie lifto jokio triukšmo negirdėjo, nors gyvena pirmame aikšte. Nematė ar pirmininkas buvo sumuštas.

2009-12-14 specialisto išvadoje Nr. G 2001/09 (03) konstatuota, kad N. Š. galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje iš abiejų pusių, apatinio dešinio 44 danties vainiko lūžimu, poodine kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje gavosi paveikus tas galvos, kairės alkūnės vietas kietais bukais daiktais - sumušant, atsitrenkiant. Tiek dėl šių sužalojimų visumos, tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai, N. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.76).

2010-07-01 papildomoje specialisto išvadoje Nr. KG 65/10 (03) konstatuota, kad pagal objektyvios apžiūros metu nustatytų sužalojimų lokalizaciją, N. Š. kūne išskiriama ne mažiau penkių trauminio kontakto žymių: viršugalvio kairė pusė, kaktos dešinė pusė, kaktos kairė pusė, burnos sritis, kairė alkūnė. Visi sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus šias sritis kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Kadangi objektyvios apžiūros metu sužalojimai neatspindėjo konkrečių traumuojančių daiktų paviršiaus savybių, tiksliai pasakyti kuo kiekvienas sužalojimas padarytas, negali (b.l.74-75).

Iš 2011-03-10 apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta nukentėjusiojo N. Š. tyrimui pateikta striukė, kuri, pasak nukentėjusiojo, buvo sugadinta - liko nepašalinamos kraujo dėmės - konflikto su S. P. metu (b.l.79-82).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltinamas sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Klaipėdos m. Lūžų g. 1 namo ketvirtoje laiptinėje, elgdamasis įžūliai sumušė N. Š., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą - galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje iš abiejų pusių, apatinio dešinio 44 danties vainiko lūžimu, poodine kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje. Tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d. Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis žodinio konflikto su nuketėjusiuoju N. Š. metu, vieną kartą nukentėjusįjį pastūmė, šis atsitrenkė į laiptinės sieną, o antrą kartą trenkęs jam į veidą iš alkūnės, taip nuskeldamas dantį, nuvažiavo liftu į namus. Šie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 74, 75, 76). Kaltinamasis buvo išgėręs ( b.l. 106), tačiau suvokė savo veiksmus, o alkoholis turėjo lemiamos įtakos veikos padarymui. Pagal baudžiamosios teisės teoriją viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš būdų: įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais, be to, veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Svarbus momentas nustatant, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Kaip matyti, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad konflikto metu laiptinėje prie lifto žmonių nebuvo, žodinis konfliktas tarp dviejų asmenų, t.y. namo kaimynų kilo dėl buitinio nesutarimo, kurio metu nukentėjusiajam N. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Darytina išvada, kad minėti veiksmai neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai arba tvarkai, todėl kaltinamojo S. P. veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. perkvalifikuotina į baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., nes kaltinamasis tyčia, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, nežymiai jį sužalojo. Šis nusikaltimas ( BK 140 str. 1d.) yra lengvesnis, susijęs su pirmiau pareikštu, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia, išlieka vienas iš pasikėsinimo objektų - kito žmogaus sveikata ir kaltinime konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, nusikaltimas padarytas tuo pačiu laiku, toje pat vietoje, ta pačia kaltės forma. Nusikalstamą veiką S. P. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad suduodamas smūgius nežymiai sužalos žmogų, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Už veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., atsakomybė numatyta tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Nukentėjusysis pateikė policijai skundą ( b.l. 4), kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinamojo ir liudytojų parodymai bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai pilnai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl laikytina, kad kaltinamojo S. P. kaltė visiškai įrodyta aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamojo S. P. veika perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nes jis tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą N. Š., suduodamas vieną smūgį alkūne bei pastumdamas ir tokiu būdu padarydamas galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kraujosruvomis viršutinės lūpos gleivinėje iš abiejų pusių, apatinio dešinio 44 danties vainiko lūžimu, poodine kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio ( Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamasis S. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į veikos motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – turi šeimą, anksčiau neteistas, jam pripažintas 50 procentų netekto darbingumo, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, savo kaltę pripažino iš dalies. Įvertinus visas aplinkybes kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sukėlė tam tikras pasekmes – nesunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 10 dienų asmuo buvo nedarbingas ir gydėsi. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, pripažintas iš daleis darbingu. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas N. Š. 5 000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti 645 Lt bei 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, pareikštas nukentėjusiojo N. Š. – pilnai įrodytas, todėl tenkintinas.

Civilinis ieškinys 104,40 litų nukentėjusiojo N. Š. gydymui atlyginti, pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pilnai įrodytas ir tenkintinas.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus, įvykio metu sugadinta striukė, grąžintina savininkui N. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str.,

nusprendžia:

S.P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš kaltinamojo S. P. 104,40 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš kaltinamojo S. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 646 Lt turtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt advokato išlaidoms apmokėti nukentėjusiojo N. Š. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio metu sugadintą striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui N. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Violeta Balčiūnienė