- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-417-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01251-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2155-797/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2015 metų pradžios, todėl gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. B. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams – G. B. ir M. B., mokant po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-02-09 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pingines lėšas pervedant į ieškovės V. B. sąskaitą. Kitą prašymo dalį atmetė.
3. Teismas sprendė, kadangi teisme tik priimtas ieškinys ir iškelta byla, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o atsakovo neprisidėjimas prie vaikų išlaikymo rodo, kad gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.
4. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma po 120,00 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra nemaža, ieškovė per mėnesį gauna apie 659,00 Eur darbo užmokestį, tačiau teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, dėl to sprendė, kad teisinga kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. 2016-02-09, iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1.Teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina dėl aplinkybių, kurių ieškovė teismui nenurodė ir taip teismą suklaidino, bei dėl kitų aplinkybių. Ieškovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad 2015-09-03 atsakovas dovanojo V. B. ½ dalį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – sodo namelį su žemės sklypu inžinieriniais įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą vaikams perduodant tam tikrą turtą. Patiems vaikams šio turto atsakovas dovanoti negalėjo, nes turtas įkeistas AB DNB bankui, o bankas tam prieštaravo, nes esant nemokumo atvejui, bankas nebūtų galėjas įgyvendinti savo teisių į įkeistą turtą. Ieškovės teiginys, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, yra neteisingas.
5.2. Atsakovas nuomojasi gyvenamąjį būstą, kadangi iš sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo išsikraustyti, dėl to, patiria papildomų išlaidų ir atsakovui sudėtinga mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
5.3. Atsakovas ne kartą davė įvairias pinigų sumas tiesiogiai vaikams, sveikino juos asmeninių švenčių progomis, įteikdamas dovanas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. B. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovo padovanotas turtas – sodo namelį su žemės sklypu inžinieriniais įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovo 2006 m. dovanojimo pagrindu, tačiau namas buvo visiškai neįrengtas, reikalingas kapitalinis remontas, dėl to 2006 m. buvo paimtas kreditas 26 645,04 Eur būsto remontui. Šalys santuokos metu iš bendrų lėšų bankui grąžino 10000 Eur, tačiau liko negrąžinta 16 486,54 Eur suma. Ieškovės nuomone, atsakovas realiai jokio turto nepaliko, o tik su ieškove sąžiningai pasidalijo tai, kas ir taip ieškovei faktiškai būtų priklausę. Ieškovė pažymi, kad šis turtas yra apsunkintas prievole, kurią dengia viena ieškovė.
6.2. Atsakovas galėtų ne nuomotis būstą, o gyventi motinai priklausančiame name. Minėtame name vietos yra pakankamai, o nuomai skirtus pinigus, atsakovas galėtų skirti vaikų išlaikymui.
6.3. Atsakovas nesuvokia, kad vaikams išlaikyti piniginių lėšų reikia ne tik per gimtadienius ar šv. Kalėdas, tačiau vaikams reikia užtikrinti gyvenimo sąlygas ir kitu metu.
6.4. Atsakovas neranda laiko bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, neskambina jiems, neaplanko.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantas nepagrįstai savo atskirajame skunde teigia, kad patiems vaikams ½ sodo namelio su žemės sklypu ir inžinieriniais įrenginiais, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas dovanoti negalėjo, nes turtas įkeistas AB DNB bankui, o bankas tam prieštaravo, nes esant nemokumo atvejui, bankas nebūtų galėjas įgyvendinti savo teisių į įkeistą turtą.
Atsiliepimas
7.2. Prieštaravimą dėl išlaikymo bankui įkeistu turtu bankas pareiškė tik 2015-10-15 atsiliepime, todėl iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį banko prieštaravimą. 2015-09-03 dovanojimo sutarties nuostatuose nėra numatyta, kad dovanojimo sutartis, kuria atsakovas A. B. dovanoja dalį bankui įkeisto turto ieškovei, yra sudaryta siekiant užtikrinti sutuoktinių vaikų išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – laikiną išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
10. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. B. pateikė ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir įsipareigojimų vykdymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys: AB DNB bankas, BIGBANK AS filialas, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių skyrius. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. B. ir M. B. kiekvieną mėnesį mokamą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur iki teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. pradžios neteikia reikiamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl to, siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jų būtiniausių poreikių tenkinimą teismo proceso metu, svarbu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
16. Vertinant atsakovo pateiktus įrodymus, pažymėtina, jog atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė tik 2015-09-03 Dovanojimo sutartį. Iš kurios turinio nematyti, kad ieškovei padovanoto turto dalis yra skirta šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, perduodant tam tikrą turtą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Tačiau pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą tokia forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose matyti, kad atsakovas yra darbingas ir turi darbą.
18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad savo nepilnamečiams vaikams tiesiogiai yra davęs įvairias pinigines sumas, sveikino juos asmeninių švenčių progomis, įteikdamas dovanas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos apelianto teiginius, nepateikė. Ieškovė atsiliepime patvirtina, kad atsakovas savo vaikams yra davęs tam tikras pinigų sumas gimtadienių progomis, Šv. Kalėdų proga. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo vaikams išlaikymo kas mėnesį neteikia. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo netikėti ieškove, kadangi apeliantas neįrodė priešingai.
19. Pažymėtina, jog apeliantas teigia, kad dėl mokamo būsto nuomos mokesčio jam sudėtinga mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Tačiau apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų nei apie mokamą nuomos mokestį, nei apie savo finansinę padėtį bei gaunamas pajamas.
20. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 100,00 Eur kiekvienam vaikui – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.