Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Kašiadorių raj., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

2010-01-06 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2011-01-27 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. 2013-02-21 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, atlikus bausmę.2015-03-19 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, periodinėmis įmokomis iš dalies atlyginti turtinę žalą, per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d. 215 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir turėdamas bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2014 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui iš Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambinus R. Ž. ir paprašius surasti asmenis, į kurių sąskaitas būtų galima pervesti pinigus, įtariamasis R. Ž. paprašė L. V., P. A. ir E. L. (Ž.) pasinaudoti jų sąskaitomis neva sąskaitų reikia jam pačiam, o šiems sutikus bei pasakius savo banko sąskaitų numerius, šiuos duomenis - L. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. L. (Ž.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padiktavo nenustatytam asmeniui, kuris 2014 m. kovo 8 d. 09.48 val. iš Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolėje, mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini)paskambino A. T. į namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), telefoną (duomenys neskelbtini), prisistatė tyrėju M. S. bei banko darbuotoju ir apgaule iš nukentėjusiosios gavo jos AB SWEDBANK ir SEB bankų sąskaitų numerius bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, po ko, 10.39 val. iš Marijampolės pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini)tyrimo metu nenustatytas asmuo, pateikdamas melagingus duomenis, jog jis yra A. T., užsiregistravo UAB „4finance“ internetiniame tinklapyje www.vivus.lt, pravedė 0,01 Lt (0,0029 euro) registracijos mokestį, pateikė prašymą dėl 1000,00 Lt (289,62 eurų) paskolos gavimo ir su šia bendrove A. T. vardu sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė į A. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 1000,00 Lt (289,62 eurų); po to užsiregistravo UAB „4finance“ internetiniame tinklapyje www.m.smscredit.lt, pravedė 0,01 Lt (0,0029 euro) registracijos mokestį, pateikė prašymą dėl 1000,00 Lt (289,62 eurų) paskolos gavimo ir su šia bendrove A. T. vardu sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000,00 Lt (289,62 eurų); po to neteisėtai prisijungė prie A. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vardu su AB SWEDBAK sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-017818-GV, pagal kurią į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBAK bankas pervedė 10 000 Lt (2896,20 eurų), po to tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai prisijungė prie A. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, ir iš šios sąskaitos pervedė 890 Lt (257,76 eurų) į įtariamojo R. Ž. padiktuotą L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o L. V., kuri apie nusikalstamą veiką nežinojo, 2014 m. kovo 10 d. bankomate, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, nuėmė 850 Lt (246,18 eurų) bei bankomate, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, - 20 Lt (5,79 eurų) ir šiuos pinigus perdavė įtariamajam R. Ž.; be to, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2014 m. kovo 8 d. neteisėtai prisijungė prie A. T. AB SWEDBAK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šios sąskaitos pervedė 3950 Lt (1143,99 eurų) į P. A. sąskaitą, tačiau P. A., kuris apie nusikalstamą veiką nežinojo, nepavykus išgryninti šių pinigų, nes bankas sustabdė jų išmokėjimą, įtariamasis R. Ž. tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą; be to, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2014 m. kovo 9 d. neteisėtai prisijungė prie A. T. AB SWEDBAK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šios sąskaitos pervedė 4000 Lt (1158,48 eurų) į P. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o P. A., kuris apie nusikalstamą veiką nežinojo, 2014 m. kovo 09 d. AB SWEDBAK bankomate, esančiame Savanorių pr. 241, Kaune, nuėmė 4000 Lt (1158,48 eurų) ir perdavė juos įtariamajam R. Ž.; be to, 2014 m. kovo 10 d. apie 11.00 val. tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini)paskambino A. T. į telefoną (duomenys neskelbtini), prisistatė Kauno policijos tyrėju M. S. ir apgaule įtikino nukentėjusiąją A. T. iš jos AB SWEDBANK esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 4000 Lt (1158,48 eurų) į E. L. (Ž.), kuri apie nusikalstamą veiką nežinojo, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai A. T. pervedus 4000 Lt (1158,48 eurų) į E. L. (Ž.) sąskaitą, 2014 m. kovo 10 d. R. Ž., naudodamasis jam E. L. (Ž.) duota AB SWEDBAK banko kortele, bankomate, esančiame Veiverių g. 150, Kaune, nuėmė iš E. L. (Ž.) sąskaitos 500 Lt (144,81 eurų), o bankui apribojus pinigų nuėmimo limitą, tą pačią dieną AB SWEDBAK banko skyriuje, esančiame prekybos centre „Molas“, K. B. g. 66A, Kaune, E. L. (Ž.) iš savo sąskaitos nuėmė 3470 Lt (1004,98 eurų) ir perdavė juos R. Ž., tokiu būdu, įtariamasis R. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje ir turėdamas vieningą tyčią, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo ir tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - 8890 Lt (2574,72 eurus) bei pasikėsino įgyti 3950 Lt (1144,0 eurus), t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Iš nukentėjusiosios A. T. TEO numerio (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinės matyti, kad 2014-03-08 09:48:04 val. A. T. į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini)nenustatytas asmuo paskambino iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė – 3106 s.) (t. 1, b.l. 89).

Iš akistatos protokolo matyti, kad kaltinamasis R. Ž. liko prie savo parodymų, R. K. neigė kalbėjęs telefonu su R. Ž. (t. 2, b. l. 137-138).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo R. Ž. veikose, visiškai įrodytos, teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 198¹ str., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. LR BK 182 str. sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal LR BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo R. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. nes jis apgaulės būdu veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užvaldė svetimą – 8890 Lt vertės turtą ir pasikėsino įgyti 3950 Lt (1144 eurų) turtą.

Pagal BK 198¹ str. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Nustačius aplinkybę, kad buvo neteisėtai prisijungta prie elektroninės bankininkystės, konstatuojama, kad kaltinamojo veika pagal BK 198¹ str. kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 214 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti.

Pagal BK 215 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal teismų praktiką elektroninė mokėjimo priemonė visuomet yra svetima bet kokiam trečiajam asmeniui, kuris neturi šią elektroninę mokėjimo priemonę išdavusios institucijos suteiktos teisės naudotis ja. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų, patvirtinančių naudotojo tapatybę, panaudojimu laikytinas elektroninės mokėjimo priemonės ir duomenų naudojimas be elektroninės mokėjimo priemonės ir tokių duomenų turėtojo, kuris jais naudojasi pagal sutartį su elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis išdavusia institucija, leidimo. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamąja tvarka atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtai inicijuoja ir atlieka finansines operacijas neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio ir BK 182 straipsnio sutaptį, jei elektroninė mokėjimo priemonė panaudojama didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. Ž., veikdamas grupėje su nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, patvirtinančius šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule užvaldė svetimą turtą bei pasikėsino jį užvaldyti.

Nors kaltinamasis R. Ž. pripažino tik ieškojęs sąskaitų ir perduodavęs jų duomenis bei neigia kitas veikas, tačiau jos įrodytos aukščiau nurodyta rašytine bylos medžiaga, kaltinamojo, liudytojų parodymais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Pagal BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos objektas buvo pinigai, kuriems gauti reikėjo atlikti eilę nusikalstamų veikų, kurios buvo atliktos bendrininkų grupės. Apgaulės būdu negavus nukentėjusiosios sąskaitos duomenų, nebūtų atsiradusi galimybė gauti kreditų jos vardu, nebūtų apgaulės būdu gautų pinigų, kuriuos gavęs savo pažįstamų asmenų sąskaitas, išgrynino kaltinamasis R. Ž..

Kaltinamasis R. Ž. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Teismas, spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Ž. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, du apysunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino iš dalies, dėl savo nusikaltimų gailisi, savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos neatlygino, anksčiau teistas, turi šeimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai R. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 str. pagrindu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Byloje pareikšti nukentėjusiosios A. T. 4587,79 Eur patikslintas civilinis ieškinys (3 t., b.l. 44), civilinis ieškovas UAB „4 finance“ pareiškė 598,55 eurų (2066,66 Lt) civilinį ieškinį (2 t., b.l. 13, 14). Nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo patirta turtine žala, todėl teismas daro išvadą, kad civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 198¹ str., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 215 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str., subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. šią bausmę subendrinti su 2015-03-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį :

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą,

per 3 (tris) tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę-panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš R. Ž. priteisti:

- nukentėjusiajai A. T. 4587,79 € (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 79 ct) civilinį ieškinį žalai atlyginti;

-civiliniam ieškovui UAB „4 finance“ 598,55 € (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 55 ct) civilinį ieškinį žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.