- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e1-734-874/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- R. N.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. 2019 m. vasario 15 d., apie 12 val., pertraukos metu, (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų du kartus spyrė K. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš nugaros pusės į abiejų kojų blauzdas, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, antrojo aukšto koridoriuje, sugriebęs ranka K. P. už kaklo, pastarąjį parvertė ant grindų ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei penkis kartus, kumščiu smogė jam į galvos sritį, vieną kartą į kairės pusės skruostą ir pilvą bei vieną kartą spyrė į nugaros sritį, tokiais įžūliais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. P. fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį
Motyvuojamoji dalis
R. N. padaryta veika yra numatyta BK 284 straipsnyje.
Be to, R. N. laikotarpyje nuo 2020 metų sausio 9 d. 10 val. iki 2020 metų kovo 12 d. 12 val. 20 min., per tris kartus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į R. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė A. M. priklausantį 300 litrų žymėto dyzelinio kuro, tuo A. M. padarydamas 216 eurų turtinę žalą.
R. N. padaryta veika yra numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.
R. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis:
R. N., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) primušė K. P. Pastarasis pirmas, einant laiptais, spyrė jam į sėdmenis ir tokiu savo elgesiu pažemino jį kitų moksleivių akyse. Jis parvertė ant grindų K. P. ir, apžergęs jį gulintį, sudavė kumščiu į galvą kumščiu du ar tris kartus. Neneigia galėjęs pataikyti ir į skruostą. Ar konflikto metu jis taip pat spyrė K. P. į blauzdas, nugarą, kumščiu pataikė į pilvą, nepamena, nes buvo labai supykęs ir susijaudinęs. Mušdamas K. P. suvokė, kad galėjo pastarajam sukelti fizinį skausmą. Muštynes stebėjo aplink buvę mokiniai. Dėl padarytos veikos labai gailisi (2 t., b. l. 27-28, 33-34, 54-55);
nukentėjusiojo K. P. parodymais, kad 2019 m. vasario 15 d., apie 12 val., pertraukos metu, laiptinėje lipdamas iš pirmo aukšto į antrą, ant laiptų pamatė iš paskos einantį R. N., kuris nieko nesakęs vieną kartą jam spyrė iš nugaros į abiejų kojų blauzdas. Jis supyko ir atsisukęs pasakė „ką čia darai, asile“. R. N. nusijuokė ir toliau lipo laiptais. Tada R. N. dar kartą iš nugaros pusės koja spyrė jam į abiejų kojų blauzdas. Jam pasakius „tu durnas, ką čia darai“, R. N. užsimojo jam trenkti, bet jis nubėgo į antro aukšto koridorių. Ten R. N. jį pasigavo ir, sugriebęs ranka už kaklo, parvertė ant koridoriaus grindų. Jam gulint ant nugaros, R. N. kumščiu sudavė apie penkis kartus jam į galvą, pataikydamas į kairę galvos pusę už ausies. Po to, R. N. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės skruostą ir vieną kartą į pilvą. Jam pasisukus ant dešinio šono, R. N. koja spyrė jam vieną kartą į nugaros vidurį. Po suduotų smūgių R. N. atsistojo ir nuėjo. Jis jautė skausmą, skaudėjo tas vietas, kur buvo suduoti smūgiai. Po sumušimo nuėjo pas mokyklos direktoriaus pavaduotoją ir viską papasakojo. Koridoriuje buvo ir įvykį galėjo matyti klasiokai J. J., J. J., E. A. (1 t., b. l. 57-58);
liudytojos D. D.-P. parodymais, kad jos nepilnametis sūnus K. P. mokosi (duomenys neskelbtini). 2019-02-15 apie 12 val. jai paskambino sūnaus klasės auklėtoja ir pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) direktorė jai papasakojo, jog tarp jos sūnaus ir R. N. įvyko konfliktas, kurio metu abu susimušė. Muštynių metu nukentėjo jos sūnus K. P. R. N. neneigė, jog mušė jos sūnų. Sūnus buvo sužalotas: ant pakaušio matėsi didelis guzas, ant kairio skruosto ir nugaros matėsi kraujosruvos (1 t., b. l. 78-79);
liudytojo J. J. parodymais, kad 2019 m. vasario 15 d., apie 12-13 val., mokyklos antrojo aukšto koridoriuje pamatė daug susibūrusių vaikų. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad K. P. muša R. N. K. P. gulėjo ant nugaros, o R. N. buvo jį apsižergęs ir kumščiu K. P. sudavė smūgius į galvą, pilvą. Kiek sudavė smūgių, neskaičiavo. Nematė, kad K. P. R. N. būtų spardęs kojomis. K. P. aplinkinių prašė padėti, bet visi tik juokėsi. Po to, R. N. atsistojo ir nuėjo. Ant K. P. kūno kraujo dėmių nematė, bet galvos buvo iškilusių guzų. Jam buvo nemalonu stebėti muštynes, mano, kad mokykloje muštis negalima (1 t., b. l. 87-88);
liudytojas J. J. parodymais, kad 2019 m. vasario 15 d. apie 11 ar 12.00 val., per pertrauką (duomenys neskelbtini) antrame aukšte pamatė, kad susirinkę daug vaikų, kilęs triukšmas. Priėjęs pamatė, kad K. P. guli ant nugaros, o pastarąjį užsigulęs R. N. Visi aplinkiniai šaukė baigti muštis ir pastarasis atsistojęs nuėjo. Jis nematė, kad R. N. būtų sudavęs smūgius kumščiu ar spyręs kojomis K. P. Atsikėlęs K. P. skundėsi, jog po sumušimo atsirado gumbai galvoje. Kraujo ar kitų sumušimo žymių jis nematė. Jam buvo nemalonu stebėti muštynes mokykloje, kur buvo daug vaikų, suprato, kad K. P. skaudėjo, norėjo pastarajam padėti, bet bijojo R. N. (1 t., b. l. 96-97);
liudytojo E. A. parodymais, kad 2019 m. vasario mėnesį, dienos tiksliai nepamena, apie 10 val., pertraukos metu mokyklos antrojo aukšto koridoriuje pamatė, jog yra susibūrę daug vaikų. Priėjęs pažiūrėti kas vyksta, pamatė kad R. N. muša K. P. Pastarasis gulėjo ant grindų, o R. N., apsižergęs K. P., smūgiavo kumščiais. R. N. kumščiu sudavė K. P. į galvą daugiau nei vieną smūgį. Matė, kad R. N. kumščiu sudavė K. P. ir į šoną ar nugarą vieną smūgį. Po to, R. N. atsistojo ir nuėjo. Niekas K. P. nepadėjo apsiginti, nes bijojo R. N. Matė K. P. ant galvos gumbus, kitų sužalojimų nematė. Mano, kad R. N., primušdamas K. P. mokykloje, kitų vaikų akivaizdoje, pasielgė negerai. Matydamas kaip mušamas draugas, jautė baimę tiek dėl draugo, tiek dėl savęs, pasipiktino tokiu R. N. elgesiu (1 t., b. l. 102-103);
liudytojo A. K. parodymais, kad 2019 m. vasario mėnesį, dienos nepamena, apie 12 val., jam su klasioku R. R. sėdint (duomenys neskelbtini) antrame aukšte ant minkštosios dalies, atėjo buvęs jų klasiokas R. N. Tada prie jų priėjo tos pačios mokyklos mokinys K. P. Tarp R. N. ir K. P. kilo konfliktas. Po to, R. N. pastūmė K. P., ir šiam nugriuvo ant grindų, jį apsižergė. Matė, kad K. P. gulėjo ant šono susirietęs, o R. N. smūgiavo kumščiu. Nors aplink buvo daug vaikų, o K. P. prašė jam padėti, nei vienas vaikas nepadėjo. Jis besimušančių taip pat nebandė išskirti. Po to, R. N. atsistojo ir išėjo, o K. P. liko sėdėti ant minkštosios dalies, skundėsi, kad jam skauda nugarą. Ant K. P. veido, kūno nematė sužalojimo žymių. Mano, jog K. P. ir R. N. blogai pasielgė, kad mušėsi mokykloje, prie kitų vaikų (1 t., b. l. 108-109);
liudytojo R. R. parodymais, kad 2019 m. vasario mėnesį, datos nepamena, pertraukos metu, su klasioku A. K. sėdėjo mokyklos antrame aukšte ant minkštosios dalies. Jis buvo telefonu susitaręs su R. N., kad šis ateitų į mokyklą pasimatyti. Atėjus R. N., prie jų priėjo K. P. Tarp R. N. ir K. P. kilo konfliktas dėl elektroninės cigaretės. Leidžiantis laiptais, K. P. vieną kartą spyrė R. N. į nugaros apačią. Pastarasis apsisuko, priėjo prie K. P. ir, sugriebęs už pečių, pastūmė. K. P. griuvo ant nugaros. Tada R. N. atsitūpė ir viena ranka laikydamas K. P., kitos rankos kumščiu smūgiavo apie du kartus į galvą ir po to į kitas kūno vietas. Kiek iš viso smūgių sudavė, jis nežino, bet gal kokius 4-5 smūgius. Po to, R. N. atsistojo ir su juo kartu išėjo į lauką. Įvykį matė nemažai vaikų, tačiau niekas neskyrė besimušančių. Jis pats to nedarė, nes tai yra ne jo problemos ir jis nenorėjo kištis. Mano, jog R. N. blogai padarė, kad mušė mažesnį, bet K. P. pats pradėjo konfliktą (1 t., b. l. 114-115);
liudytojos I. N. parodymais, kad 2019 m. vasario 15 d. jos sūnus R. N. buvo nuėjęs į buvusią (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais. Grįžęs jai papasakojo, jog sukonfliktavo su K. P. ir pastarąjį sumušė. Dėl įvykio tą pačią dieną ji su sūnumi buvo iškviesti pas mokyklos direktorę. Vaikai susitaikė, tačiau K. P. motina kreipėsi į policiją. Jos sūnus savo kaltę pilnai pripažino ir labai gailisi dėl poelgio (1 t., b. l. 122-123);
2019-02-15 D. D.-P. protokolu-pareiškimu policijai dėl jos nepilnamečio sūnaus K. P. primušimo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25);
2019-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpos ir iš kurio matyti, kad fizinis smurtas prieš K. P. panaudotas viešoje vietoje (1 t., b. l. 38-50).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. N. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:
R. N., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad per tris kartus įsibrovė į R. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė A. M. priklausantį žymėtą dyzelinį kurą, t. y. 300 litrų. Jam tėvai nupirko automobilį, duodavo pinigų kurui, bet nedaug. Maždaug nuo 16 metų vasaros laiku dirbo pas A. M. prie ūkio, žemės ūkio technikos ir žemės ūkio ruošos darbų. A. M. techniką ir kurą laikydavo pas savo tėvą R. M. Jis žinojo kur yra laikomas garažo raktas. Jis sugalvojo pagrobti kurą, nes norėjo turėti kuro savo automobilio bake, kad galėtų daug važinėtis su mergina, o pinigų kurui neturėjo. Įtarime nurodytu laikotarpiu, nakties metu, pėsčias ateidavo į R. M. priklausantį kiemą, paėmęs raktą iš skydinės, atrakindavo spyną ir, viduje pasišviesdamas mobilaus ryšio telefonu, atsinešta gumine šlangute prisileisdavo dyzelinio kuro į atsineštas talpas po 20 l, būdavo ir keturios ir penkios, kiekvieną kartą skirtingai. Prisileidęs kuro, talpas išnešdavo prie pagrindinio kelio ir paslėpdavo krūmuose. Paskui atvažiuodavo su automobiliu ir išveždavo kurą už miestelio, kur jį pasislėpė. Paskui po truputį pildavo vogtą kurą į savo automobilio baką ir jį sunaudojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Su A. M. atsiskaitė, atpirko 300 litrų kuro (2 t., b. l. 46-47, 54-55);
nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad 2020-03-12 apie 12 val. 20 min. pastebėjo, kad iš užrakinto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), iš trijų metalinių 200 l talpos statinių pavogta apie 300 l žymėto gazolio. Jam padaryta apie 216 eurų turtinė žala. 2020-01-09 iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 400 l žymėto gazolio, už litrą mokėjo po 0,72 Eur, viso 288 Eur. Minėtą kurą susipylė į tris metalines 200 l talpos statines, kurios buvo užrakintos jo tėvui R. M. priklausančiame garaže. 2020-03-12 prireikus gazolio, nuėjo į minėtą garažą prisipilti kuro. Pilant kurą į talpas, kilo įtarimas, kad statinėje kuro yra per mažai. Apžiūrėję likusias talpas suprato, kad ir iš jų yra pavogtas kuras. Apžiūrėję garažą, įsilaužymo pėdsakų nepastebėjo, garažas buvo užrakintas pakabinama spyna. Kurą galėjo pavogti jo draugas R. N., kadangi dažnai ateidavo pas jį ir jo tėvą, žinojo, kad garaže yra gazolio ir kur padėtas garažo raktas (1 t., b. l. 172-175);
liudytojo R. M. parodymais, jog 2020-01-09 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilis atvežė jo sūnaus ūkininko A. M. įsigytą 600 l žymėtą dyzeliną. Kurą ir techniką sūnus laiko pas jį. Žymėtą dyzeliną išpumpavo į metalines taras. 2020-03-12 vakare jam paskambino sūnus A. M. ir paklausė, ar jis neėmė dyzelinio kuro. Tuomet jis suprato, kad kuras yra pavogtas. Garažo durys yra nuolat užrakintos, įsilaužimo požymių nėra. Garažo raktas laikomas už ūkinio pastato lauke, elektros skydinėje. Ar kas nors dar žinojo, kur laikomas garažo raktas, išskyrus jo sūnus A. ir L. M. bei to paties kaimo gyventoją R. N., jis nepamena. R. N. apie dešimt metų kartas nuo karto ateidavo pas jį, kartais padėdavo pasidarbuoti. Jokių įtartinų asmenų nėra pastebėjęs, nakties metu jokio triukšmo negirdėjo. Jo manymu dyzelinį kurą galėjo pavogti R. N., daugiau įtariamųjų neturi (1 t., b. l. 192-193);
liudytojo L. M. parodymais, jog brolis A. M. parašė žinutę, kurioje jo paklausė, ar jis nepaėmė dyzelinio kuro. Jam atsakius, kad ne, pokalbis tuo ir pasibaigė. Kai su broliu apžiūrėjo kuro talpas, kuriose buvo dyzelinis kuras, pastebėjo, kad jis yra išleistas. Jokių įsilaužimo pažymių nepastebėjo. Garažo raktas buvo savo vietoje. Kur yra garažo raktas, žinojo visa šeima ir R. N., kuris padėdavo darbuotis jo broliui prie ūkio. Su broliu nusprendė, kad dyzelinį kurą galėjo pavogti R. N., todėl pas pastarąjį nuvažiavo į namus pasikalbėti. R. N. savo kaltės nepripažino. Patikrinus R. N. automobilio bake esantį kurą, jis buvo tamsesnis nei įprastas, panašus į jų turėtą dyzelinį kurą (1 t., b. l. 198-199);
2020-03-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 164-179).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. N. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies bei dydžio, tik prašo bausmę mažinti trečdaliu (2 t., b. l. 69-71, 73).
Kaltinamojo asmenybė – R. N. neteistas (2 t., b. l. 15-16), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17-18), nedirba (2t., b. l. 20), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje.
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės kaltinamajam skirtinos atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2020-03-23 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 66-67), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 425 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje bei BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:
pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. N. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. N. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.