Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant pareiškėjui J. S. M, jo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, suinteresuotam asmeniui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J S. M. kreipėsi pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. M., mirusios 2003 m. lapkričio 25 d., mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas J S. M. 1954-06-20 sudarė santuoką su J. M.. Santuokos metu pareiškėjo vardu buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai - dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pastatas-sodo namelis, ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). 2003-11-25 mirė pareiškėjo sutuoktinė J. M.. Kadangi turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu, dėl paveldėjimo bylos pradėjimo nei pareiškėjas, nei jo dukra į notarą nesikreipė, nes jokio turto registruoto mirusiosios vardu nebuvo.

Iki mirties pareiškėjo sutuoktinė J. M. gyveno kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau gyveno priklausančiame name, juo rūpinosi, visapusiškai prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir visus kitus su išlaikymu susijusius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo S. B. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad pareiškėjas yra jos tėvas, o ji neprieštarauja, kad būtų nustatytas jo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J S. M. yra palikėjos J. M., mirusios 2003 m. lapkričio 25 d., sutuoktinis (b.l. 9). Pareiškėjo sutuoktinė 2003 m. lapkričio 25 d. mirė (12 b.l.). Gyvendami santuokoje pareiškėjas ir palikėja 1986 m. liepos 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo dalį gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (14,15 b.l. ); pastatą-sodo namelį bei ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (16-18b.l.).

Pareiškėjo pareiškimu, jo atstovo paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi jiems priklausančioje dalyje namo, esančioje . (duomenys neskelbtini) 4. Pareiškėjas šiuo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas – juo rūpinosi kaip savu.

Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2012-08-22 pažyma (19 b.l.) patvirtina, kad po J. M., mirusios 2003 m. lapkričio 25 d., mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas yra palikėjos sutuoktinis, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių ar jiems palikimo nepriėmus visą palikimą paveldi vienas sutuoktinis. (CK 5.13 straipsnis). Suinteresuotas asmuo palikėjos dukra S. B. nurodo, kad ji palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti.

Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos J. M. turtą, nėra.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J S. M. po savo sutuoktinės J. M., mirusios 2003 m. lapkričio 25 d., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. lapkričio 25 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.