Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl 2016 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. 360 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 8 Eur dydžio baudą. Paskirtos nuobaudos vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę nuobaudą – 360 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Administracinės nuobaudos Pažeidėjui paskirtos už tai, kad jis 2016-09-25 apie 19.09 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav. kelio Velžys – Jotainiai – Pagiriai – Šėta, 7,00 km, kur leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 118 km/h greičiu, tai yra viršijo leistiną važiavimo greitį 68 km/h, bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 127 p. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą tinkamai neįvertino visų reikšmingų pažeidimo padarymo aplinkybių, nuobaudos dydį nustatė iš esmės atsižvelgdamas tik į tai, jog jis ir anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, kas padėjo išaiškinti šiuos pažeidimus ir juos padariusius asmenis dėl pažeidimų gailėjosi bei nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta ATPK 31 str. l d. l p.

Nors jis praeityje baustas už KET pažeidimus, tačiau visas paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, dėl padarytų pažeidimų prisipažino, padėjo juos išaiškinti. Jis neteistas, turi šeimą, tris mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, dirba užsienyje ir jam teisė vairuoti reikalinga darbui.

Mano, jog atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kelio ruože, kuriame užfiksuotas pažeidimas, buvo labai mažas eismas, jis niekam netrukdė ir nekėlė pavojaus bei į kitas jo nurodytas aplinkybes jam teismo paskirtos nuobaudos yra per griežtos bei mažintinos sutrumpinant paskirtų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus termino – vieno mėnesio, o baudos dydį iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėjas iš esmės ginčija pagal ATPK 124 str. 6 d. jam paskirtas nuobaudas bei prašo jas mažinti.

Pagal ATPK 124 str. 6 d. nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 6 mėnesių. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei Pažeidėjo kaltės nėra ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju Pažeidėjui skyrė artimas vidurkiui administracines nuobaudas, numatytas ATPK 124 str. 6 d., bei 124¹ str. 8 d. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, Pažeidėjo asmenybę: neteistas, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimo išvada nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad pripažino ir gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Iš bylos matyti, kad Pažeidėjas jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nuo parašo atsisakė, paaiškinimo neparašė, nenurodė, kad gailisi padaręs šį administracinį teisės pažeidimą. Taip pat pažeidėjas jau ne pirmą kartą viršija leistiną greitį, išvadų nedaro, kas leidžia jo gailestį apylinkės teisme vertinti kaip formalų, siekiant švelnesnės nuobaudos. Taigi apylinkės teismo išvada nepripažinti šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pagrįsta. Taip pat nesutiktina su Pažeidėjo teiginiais, kad jis padėjo išaiškinti šį administracinį teisės pažeidimą, nes pažeidimas buvo užfiksuotas panaudojant technines priemones, kuriems atlikta ir galioja metrologinė patikra. Pažeidėjas pats buvo sulaikytas vairuojantis, jokių duomenų, kad įrodymai galėjo būti klastojami nenurodė. Todėl jo prisipažinimas posėdžio apylinkės teisme metu pažeidimo esmės neišaiškino, nes šis pažeidimas jau įrodytas byloje surinktais įrodymais. Atsakomybė pagal ATPK 124 str. 6 d. kyla nustačius faktą, kad asmuo viršijo leistiną vairavimo greitį daugiau nei 50 km/h. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas leistiną vairavimo greitį viršijo 68 km/h, ko pakanka administracinei atsakomybei pagal pirmiau minėtą straipsnį kilti. Bylos duomenys rodo, jog skaudžių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, nes pažeidėjas daugiau nei dvigubai viršijo leistiną greitį gyvenvietėje, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Negana to, bylos duomenys rodo, jog Pažeidėjas nuolat pažeidinėja KET reikalavimus, sistemingai viršija leistiną greitį bei už daromus pažeidimus yra baudžiamas, t. y. Pažeidėjas iš viso yra baustas daugiau nei 14 kartų, dalis skirtų nuobaudų yra dar galiojančios. Tai leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad Pažeidėjas nekeičia savo netinkamo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, o jam taikomos poveikio priemonės nėra efektyvios.

Visi šie pirmiau išdėstyti duomenys leidžia spręsti, jog nuobaudos Pažeidėjui buvo paskirtos visiškai teisingai, motyvuotai ir pagrįstai bei jos negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir neatitinkančiomis Pažeidėjo asmenybės ir padarytų pažeidimų pavojingumo. Kartu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl neigiamų padarinių kilimo esant atimtai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones nėra ir negali būti absoliučiu pagrindu, leidžiančiu švelninti Pažeidėjui skirtą papildomą nuobaudą. Pažeidėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės, o be to jos jam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, tačiau jos nesutrukdė jam vairuoti transporto priemonę gyvenvietėje viršijant leistiną greitį daugiau nei 50 km/h ir padaryti šiurkštų KET pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Taigi prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam ir jo šeimos nariams ar artimiesiems kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo Pažeidėjui gali kyla atitinkami neigiami padariniai, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Pažeidėjas išties nuolat ir sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir greičio viršijimą, kas rodo, jog jis išvadų nedaro ir nesistengia keisti savo netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

Palikti 2016 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.