Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. kovo 8 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., K. B., A. D., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas sistemingai platino Alytaus mieste, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Kaltinamasis K. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. rugsėjo 13 d., o 2010 m. rugsėjo 15 d. jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. G. 2010 m. gruodžio 8 d. laikinai sulaikytas antrą kartą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. kovo 8 d.

Nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais suimtasis nurodo, kad yra vedęs, turi šeimą, niekada nesislapstė nuo pareigūnų ir nebuvo paieškomas asmuo, neturi jokios galimybės slėptis nuo teismo kitose šalyse. Teigia, kad vien jo galimai padarytų nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta bausmė negali būti pagrindas taikyti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad jis siektų daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skunde pažymima, kad teismas nutartyje nenustatė papildomų suėmimo pagrindų, t.y. nemotyvavo nei didelės bylos apimties, nei sudėtingumo, nei surinktų įrodymų dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo teigimu, pažeisdamas BPK 125 straipsnio reikalavimus, teismas nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai leidžia manyti, kad kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas padarė būtent jis. K. G. nurodo, kad jam pareikšti kaltinimai grindžiami vien tik liudytojų parodymais, duotais abstinencijos būsenoje nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, ar apsvaigus nuo minėtų medžiagų. Be to, liudytojų parodymai teismo procese nesutapo su parodymais, duotais pirminėse apklausose. Liudytojai patvirtino, kad daugelis bylos duomenų yra išgauti smurtu ir grasinimais. Tuo tarpu, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, pagrįstas manymas, jog asmuo padarė nusikaltimą yra būtina suėmimo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui vien šios sąlygos nepakanka.

K. G. manymu, byloje nėra pagrindo toliau tęsti jam suėmimo termino. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nėra pateisinamas pagrindas tęsti suėmimą, juolab, kad, nepažeidžiant proporcingumo principo, jie galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo K. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. G. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė.

Vadovaujantis BPK nuostatomis, suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Atsakant į suimtojo skundo argumentus, pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Priešingai, negu teigiama skunde, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina ne tik byloje esantys liudytojų parodymai, bet ir kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo, slaptų tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skunde nurodytų liudytojų parodymų, kaip ir kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, patikimumą bei prieštaringumą vertins teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Kauno apygardos teismas K. G. suėmimo terminą pagrįstai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t.y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis K. G. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Juo labiau, kad pasislėpimo tikimybę sustiprina K. G. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, jo ankstesni teistumai, oficialių darbo santykių nebuvimas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsdamas kaltinamajam K. G. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t.y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Suimtasis K. G. kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, o du – labai sunkūs nusikaltimai kategorijoms ir yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, nutartyje pagrįstai atsižvelgiama, į tai, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo ne kartą teistas, po pirmo laikino sulaikymo ir paleidimo galimai toliau vykdė neteisėtą veiklą. K. G. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 puntas).

Nustatytų pagrindų nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis turi šeimą, niekada nesislapstė ir neturi galimybės slėptis užsienyje.

Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo prašymas taikyti švelnesnes kardomąsias priemones yra nepagrįstas, kadangi išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, aukštesnysis teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo K. G. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

Nepagrįsti yra suimtojo skundo argumentai, susiję su reikalavimu nurodyti ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį pagrindžiančius motyvus. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2012 m. gegužės 29 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.