Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., institucijos, surašiusios protokolą, atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 23 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ rasta dirbanti padavėja V. P., nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jai neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir apie jos priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja ir darbdavio įgaliotas asmuo priimti į darbą ir atleisti iš darbo darbuotojus E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad V. P. atėjo pas juos įsidarbinti 2015 m. rugsėjo 23d. E. K. leido jai susipažinti su darbu bei pabandyti padirbti padavėjos darbą, o pati gavusi V. P. asmens dokumentus, tvarkė jos priėmimo į darbą dokumentus. Betvarkant dokumentus, atėjo darbo inspekcijos darbuotojai ir atliko patikrinimą. Patikrinimo metu su V. P. nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir ji nebuvo įrašyta į darbo grafiką. Padavėja 2015 m. rugsėjo 23 d. ji turėjo dirbti kelias valandas - nuo 10.30 val. iki 14.00 val. Per tą laiką E. K. būtų suruošusi darbo sutartį ir kitus dokumentus, reikalingus įdarbinimui. Supranta, kad negalėjo leisti V. P. pradėti dirbti, kol su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl to labai gailisi. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nes E. K. viena augina mažametį vaiką ir ji labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė J. B. paaiškino, kad jie palaiko surašytą protokolą, mano, kad E. K. kaltė įrodyta surinktais duomenimis bei pačios prisipažinimu. Atliekant patikrinimą, apie 13.15 val. Sodros bazėje duomenų nebuvo duomenų apie V. P. įdarbinimą, o 14.15 val. jau buvo pateiktas pranešimas Sodrai dėl V. P. įdarbinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir E. K. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Y. H. įsakymas dėl personalo vadovo atsakomybės (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-7), patikrinimo aktas (b. l. 8), integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatai (b. l. 9-12), V. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad internete rado skelbimą, kad reikalinga padavėja kintiečių restorane „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. rugsėjo 22 d. atvyko tartis dėl darbo ir susitarė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. ji ateis pabandyti dirbti porai valandų, pasižiūrės, ar jai patinka darbas. V. P. stebėjo, kaip kitos merginos dirba, pati pabandė aptarnauti klientus. Padavėjos prijuostę paėmė iš spintos. Nežino, ar buvo įdarbinta (b. l. 13), E. K. paaiškinimas (b. l. 14), K. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad V. P. dirbo tik 2015 m. rugsėjo 23 d., dirbo visą dieną (b. l. 15), I. N. paaiškinimas (b. l. 16), foto lentelė Nr. 1 (b. l. 17).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. apie 13.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ V. P. dirbo padavėja – aptarnavo klientus, buvo apsirengusi darbo rūbais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. paaiškino, kad V. P. leido pradėti dirbti su ja nesudarius darbo sutarties, nes nespėjo paruošti dokumentų, reikalingų įdarbinimui. V. P. paaiškino, kad norėjo įsitikinti, ar jai darbas tiks.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad E. K. leido V. P. dirbti su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus jai antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie jos priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie E. K. administraciniu baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidimo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad V. P. nelegaliai dirbo labai trumpą laiką ir tą pačią dieną dar atliekamo patikrinimo metu buvo įdarbinta, į pažeidėjos asmenybę: anksčiau nebausta administracine tvarka, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, E. K. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir jai skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 286-288 str., teismas

nutarė:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir , pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1d. skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.