- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-314-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00088-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d., ir jai paskirta 57 Eur bauda. E. V. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic RX4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo prie pėsčiųjų perėjos arčiau kaip 5 metrai, atstumu prieš ją, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 155.4 punkto reikalavimą. Šį nutarimą E. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi E. V. skundą netenkino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą, kuriuo E. V. nubausta pagal ATPK 124¹ str. 4 d., ir jai paskirta 57 Eur bauda, paliko nepakeistu.
Šalies argumentai
E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tariamą apeliantės administracinį teisės pažeidimą tiesiogiai ir betarpiškai matė liudytojas M. S.. Kiti skundžiamoje nutartyje minėti liudytojai R. M., G. P. yra policijos pareigūnai, kurie nefiksavo ir nematė apeliantės darant tariamą pažeidimą. Teigia, kad M. S. gali būti suinteresuotas nepagrįstu E. V. apkaltinimu ir nubaudimu, jo parodymai kelia abejonių. M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2015 m. gegužės 25 d., apie 17.30 val. Tuo tarpu E. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo dėl 2015 m. gegužės 29 d. padaryto pažeidimo. Toks M. S. liudijimas dėl įvykio, kuris tariamai įvyko 2015 m. gegužės 25 d., neturi jokios įrodomosios galios, nes visiškai nesusijęs su tiriama administracinio teisės pažeidimo byla. Taip pat visiškai neaišku, kaip nuotrauka M. S. tariamai padaryta 2015 m. gegužės 29 d. 17.15 val., atsirado telefone, nes M. S. teigia, jog prie darželio buvo 2015 m. gegužės 25 d. M. S. parodymai negali būti kaip tinkamas ir leistinas įrodymas. Teigia, kad nagrinėjant teisme administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas padarė procesinių pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo byla nėra sudėtinga nei įrodymų rinkimo, nei teisės taikymo požiūriu, nėra didelės apimties. Tačiau teismas tariamą administracinio teisės pažeidimo bylą per vieną teismo posėdį neišnagrinėjo, nutarties paskelbimą atidėjo 2015 m. kovo 17 d. ir taip pažeidė ATPK 300 str. Teismas be jokio teisėto pagrindo pažeidė proceso operatyvumo principą, taip nepagrįstai iškeldamas visuomenės interesus prieš atskiro asmens interesus, vietoje to, kad būtų išlaikytas interesų proporcingumas tarp visuomenės saugumo ir atskiro individo teisių ir teisėtų interesų. Teisėja, pagal turimą savo kompetenciją negalėjo tinkami ištirti nuotraukos, esančios M. S. pateiktame mobiliojo ryšio telefone ir nustatyti pateiktos nuotraukos fiksavimo datos ir laiko, bei nuotraukos autentiškumo. Tai turėjo atlikti ekspertas. Teigia, kad administracinė teisena buvo pradėta ir tęsiama nesant tam teisiniam pagrindui, nes nebuvo betarpiškai ir tiesiogiai ištirti įrodymai, o dabar tų įrodymų ištirti nebėra galimybės, nes neaišku apie kokį telefoną kalbama, tariamas įvykis įvyko ganėtinai senai, liudytojas gali pateikti bet kokį telefoną su ten patalpinta kompiuterinėmis taikomosiomis programomis sukurtu ar pakoreguotu vaizdu, kas neatitinka tikrovės. Nei Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencinio poskyrio vyresnysis specialistas G. P., nei Administracinės veiklos poskyrio ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė R. M. ar kiti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių neužfiksavo, o vadovavosi tik liudytojo pateikta informacija, nuotraukomis ir jo išdėstytais faktiniais duomenimis. Nagrinėjant M. S. gautus paaiškinimus, nebuvo tikrintas pateiktos informacijos tikrumas, patikimumas ir atitikimas jo nurodytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį, nes byla išnagrinėta įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Liudytojas M. S. davė nuoseklius, tikslius, vienas kitam neprieštaraujančius, patvirtinančius faktines administracinės bylos aplinkybes, parodymus. Minėto asmens mobiliajame telefone yra išlikusi foto nuotrauka, kuri yra pridėta byloje ir patvirtina administracinio teisės pažeidimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
E. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus ATPK 124¹ str. 3 d. numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Teismas darydamas tokią išvadą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
E. V. teismo posėdžio metu teigė neprisimenanti, kad būtų bendravusi su M. S. (b. l. 85). Liudytojas M. S. parodė, kad E. V. pastatė automobilį neleistinoje vietoje, t. y. prie pėsčiųjų perėjos. Jis paprašė patraukti automobilį, tačiau vairuotoja nekreipė dėmesio. Jis nufotografavo automobilį telefonu, elektroniniu paštu pranešė policijai apie padarytą pažeidimą ir nusiuntė nuotrauką (b. l. 84). Liudytoja R. M. teigė, kad Kelių policijos biure buvo gautas asmens pranešimas apie padarytą pažeidimą kartu su nuotrauka. Asmuo buvo iškviestas į apklausą, kurios metu paaiškino, jog įvykis buvo prie vaikų darželio. Vairuotoja pastatė automobilį prieš pėsčiųjų perėją ir jo nepatraukė. Telefono apžiūra nebuvo atlikta (b. l. 46). Liudytojas G. P. parodė, kad asmuo, užfiksavęs pažeidimą, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, pasirašė ir buvo apklaustas, buvo patikimi įrodymai. Telefono aparatas nebuvo tirtas, nes tai nėra matavimo priemonė, nuotraukoms sertifikatai nėra reikalingi. E. V. kvietė, bet ji neatvyko teikė tik prašymus ir skundė jų veiksmus. (b. l. 77). Nors policijos pareigūnai nebuvo įvykio vietoje, tačiau jie patvirtino, kad buvo gautas M. S. pranešimas apie įvykį, nuotrauka, apklaustas liudytojas paaiškino pranešime nurodytas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog E. V. kaltę patvirtina, nors ir netiesiogiai, ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. V. buvo surašytas už tai, kad 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic RX4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo prie pėsčiųjų perėjos arčiau kaip 5 metrai, atstumu prieš ją. Specialistės R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. gautas pranešimas ir pridėta nuotrauka, kad 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val., padarytas administracinės teisės pažeidimas (b. l. 39). Iš byloje esančio M. S. pranešimo atsiųsto elektroniniu paštu matyti, kad pranešimas išsiųstas 2014 m. gegužės 29 d., 18.24 val. Pranešime nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val. (b. l. 54-55). M. S. 2014 m. birželio 9 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val. (b. l. 63). Nors 2015 m. kovo 5 d. teismo posėdyje liudytojas M. S. nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas gegužės 25 d., 17.30 val. (b. l. 84), bet praėjus nemažai laiko po įvykio M. S. galėjo tiksliai neprisiminti įvykio datos.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. S. pateikė policijos komisariatui automobilio „Renault Megane Scenic RX4“ nuotrauką, kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apžiūrėjęs M. S. mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotą nuotrauką, padarė išvadą, jog iš nuotraukos matyti, kad automobilis „Renault Megane Scenic RX4“ stovi prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 metrų atstumu, nuotraukos fiksavimo data ir laikas – 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val. Nors apeliantė teigia, kad nuotrauka turėjo būti tinkamai ištirta ir tai turėjo padaryti ekspertas, tačiau teismo posėdžio metu apžiūrėta nuotrauka ir M. S. policijos komisariatui atsiųsta nuotrauka, teismui jokių abejonių nesukėlė, todėl nebuvo pagrindo jų tirti. Nuotraukoje aiškiai matyti, kad automobilis „Renault Megane Scenic RX4“ stovi prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 metrų atstumu (b. l. 53). Liudytojas M. S. teisme išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė priežastį, kodėl nusprendė užfiksuoti padarytą pažeidimą, jo parodymai atitinka paaiškinime nurodytas aplinkybes. Netikėti ar abejoti liudytojo M. S. parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu E. V. parodė, kad neprisimena ar bendravo su M. S., paaiškinime teigė, kad 2014 m. gegužės - birželio mėnesiais vairavo vyrui priklausantį automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotą pažeidimą 2014 m. gegužės 29 d., 17.15 val., padarė automobilį „Renault Megane Scenic RX4“ vairavusi E. V.. Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių M. S. būtų suinteresuotas apkalbėti E. V., tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
Todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimas, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.