- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-139-1121/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01436-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- B. M.
- Advokatai
- Jurgita Ivanauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3397-2023 B. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įspėjimu, o būtent dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2022 m. rugsėjo 28 d. 10.00 val. nustatyta, kad nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0796 ha) naudojamasi ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas sklypo ribas. Kelio važiuojamoji dalis, privažiavimo kelias ir įvažiavimas į sklypą išdėti trinkelių danga. Užimtas valstybinės žemės plotas (A- 157 kv. m., B- 60 kv. m). Už raudonųjų linijų valstybinėje žemėje užsodinta tujų sienelė 13,70 m ir 7,80 m. Ant kelio valstybinėje žemėje įrengtas pakeliamas užtvaras 4,60 m pločio. Tokiais veiksmais B. M. pažeidė 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) Nr. I-446 21 straipsnio 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi B. M. skundą tenkino iš dalies ir pašalino iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (AB-60 kv. m). Likusioje dalyje minėtas Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, šalinant apeliaciniame skunde nurodytus neteisėtus motyvus. Skunde nurodomi pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais pripažinta, kad iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo pašalintina faktinė aplinkybė, kad įvažiavimas į žemės sklypą, išdėtas trinkelių danga ir tuo užimtas valstybinės žemės plotas (AB-60 kv. m.) be to, kad B. M. rengdama įvažiavimą „B“ į savo žemės sklypą, vadovavosi statybos projektu, numatančiu tokio įvažiavimo įrengimą ir jo išklojimą trinkelėmis, projekto sprendimai buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės. Teigiama, kad duomenų, kad valstybinė žemės dalis, kurią B. M. užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista B. M., kuriuo nors iš Žemės įstatyme numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, B. M. ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais ji pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Pažymėta, kad Institucija nėra išdavusi jokių sutikimų, leidimų statyti, įrengti įvažiavimą greta byloje aptariamo žemės sklypo. Nurodoma, kad ginčo teritorijos savininkė žemės naudojimo patikrinimo metu ir ginčijamo nutarimo sutašymo metu buvo Institucija, ne Vilniaus miesto savivaldybė.
4. Apeliaciniu skundu B. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį dalyje, kurioje palikta galioti Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir ultra vires pažeidžia administracinių nusižengimo bylų proceso taisykles, taikytinas tokios rūšies nutarimų turiniui (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 618 straipsnio 2 dalis).
4.2. 2022 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto duomenys neatitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes nurodyti darbai atlikti remiantis 2012 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo ir atitinkamo statybos projekto suderinimu, valstybinė žemė savavališkai neužimta. Nurodoma, kad pakeliamas atitvaras įrengtas po ne vienkartinių pranešimų apie trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus minėtame akte nurodytoje teritorijoje, gavus Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų žodinį nurodymą (teisme nebuvo iškviesti ir apklausti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo ir gatvių tvarkymo skyriaus specialistai, kurie davė nurodymą dėl pakeliamo atitvaro įrengimo), kad akligatvyje, siekiant užtikrinti tvarkingą aplinką, galima suderinus su kaimynais, įrengti pakeliamą atitvarą, kad teritorijoje nebūtų šiukšlinama ir nebūtų užstatoma pravažiavimui trečiųjų asmenų transporto priemonėmis. Atitvaras buvo įrengtas kartu su kaimynais, siekiant užkirsti kelią daromiems nevienkartiniams pažeidimams (teisme apklausti liudytojai V. V. ir A. K. aplinkybes dėl šiukšlinimo ir aplinkos sutvarkymo patvirtino).
4.3. Teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė analogiško turinio anoniminius skundus iš J. įvardijamo asmens, gavo gerokai anksčiau nei Institucija ir nutarime skirti nuobaudą nurodytą teritoriją tikrino kelis kartus nuo 2015 m. iki 2020 m., jokių pretenzijų, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 26 d. statybos leidimą nepareiškė, todėl nuobauda negalėjo būti taikoma dėl pasibaigusio senaties termino (ANK 39 straipsnis).
4.4. Nurodoma, kad dalyje dėl 157 kv. m dangos įrengimo akligatvio įvažiavime, dangai panaudotos medžiagos neatitikimas yra teisiškai mažareikšmis ir tos dangos, įrengtos suderinto statybos leidimo ribose, ardymas, paverčiant dalį pravažiavimo klampyne, negali būti laikomas teisingu, protingu ir sąžiningu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad B. M. iš esmės savo lėšomis pagal projektą sutvarkė dalį kartu su kaimynais naudojami įvažiavimo.
5. B. M. atstovė advokatė Jurgita Ivanauskienė rašytiniuose paaiškinimuose prie apeliacinio skundo prašo tenkinti B. M. apeliacinį skundą. Atstovės advokatės rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais esminiais argumentais:
5.1. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, todėl esminiai jos turinio elementai yra išdėstyti Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose teisės aktuose. Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarime dalis nurodytųjų teisės aktų, kurių pažeidimai tariamai lėmė administracinės atsakomybės B. M. kilimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį – yra netekę teisinės galios. Minėtame nutarime nurodoma, kad B. M., be kita ko, pažeidė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.6 punktą, tačiau šios nuostatos nuo 2024 m. sausio 1 d. yra nebegaliojančios. Nors Institucijos nutarimo priėmimo metu, t. y. 2023 m. spalio 11 d., minėtos nuostatas tebegaliojo, tačiau dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteko juridinės galios. Dėl to, yra pagrindas taikyti B. M. atžvilgiu ANK 3 straipsnio 2 dalį ir eliminuoti, t. y. pašalinti iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo aplinkybę, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas pasireiškė ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11.6 punkto pažeidimu.
5.2. Nagrinėjamu atveju ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties (padarinių kilimas nebūtinas), todėl kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad asmuo pažeidė konkretaus teisės akto, įstatymo taisykles suvokdamas savo veikimo neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. būtina konstatuoti tiesioginę tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalis).
5.3. Dėl tariamai užimto valstybinės žemės ploto, kadastro žemėlapyje pažymėto raide „A“ – 157 kv. m, iškloto trinkelių danga epizodo, pažymėta, jog šie veiksmai negali būti pripažinti tyčiniais, kadangi, atlikdama juos, B. M. vadovavosi 2011 m. statybos leidimu bei statybos projektu. Nurodoma, kad teismas, panaikindamas iš Institucijos nutarimo faktinę aplinkybę, kad B. M. užgrobė valstybinės žemės plotą, išdėtą trinkelių danga „B“ – 60 kv. m, nurodė, jog atlikdama šiuos veiksmus ji vadovavosi statybos projektu, sprendimai buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės, kuri, kaip pareiškėja buvo įsitikinusi, veikė kaip valstybinės žemės patikėtinė ir turėjo teisę tokį leidimą jai išduoti, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog B. M. veikė tyčia. Dėl to, atstovei advokatei nesuprantama, kodėl dėl kito ploto, kurį B. M. taip pat išdėjo trinkelėmis, teismas pateikė priešingą aiškinimą, t. y., kad B. M. veikė tyčia, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio leidimo. Be to, B. M. ne kartą prašė savivaldybės sutvarkyti kelią (ištiesti jį asfalto danga, kaip numatyta projekte), tačiau savivaldybė atsisakė tai daryti.
5.4. Dėl ant kelio valstybinėje žemėje įrengto pakeliamo užtvaro 4,60 m pločio epizodo, nurodoma, kad pakeliamas užtvaras buvo įrengtas dar 2014 m. dėl šiukšlių ir automobilių palikimo (Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius nurodė tvarkytis patiems). Teigiama, kad pakeliamas užtvaras buvo įrengtas su tikslu apsaugoti teritoriją (kad teritorija būtų švari ir tvarkinga), o kaimynai gali netrukdomai naudotis pakeliamu užtvaru. Kadangi pati valstybė savo turtu nesirūpina (šiukšlių nerenka, žolės nepjauna, į gyventojų pastabas dėl netvarkos nereaguoja), patys gyventojai turi pasirūpinti, o šiuo atveju dar ir nepagrįstai yra baudžiami už tai.
5.5. Dėl valstybinėje žemėje užsodintos tujų sienelės, pažymėtina, jog B. M. pirmosios instancijos teisme neneigė, jog tujas, kurių sienelė ilgis siekia 13,70 m ir 7,80 m, pasodino ant valstybinės žemės, vis dėlto tokį pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra formalus teisės akto pažeidimas, t. y. tujomis užsodintas labai nedidelis valstybinės žemės plotas, tujos niekam netrukdo, niekas iš kaimynų nereikalauja jų pašalinti, pati valstybė jai priklausančia šioje teritorijoje esančia žeme nesurūpina, jos netvarko ir neprižiūri, yra pagrindas vertinti kaip mažiau pavojingą, mažareikšmį ir netraukti B. M. už tai administracinėn atsakomybėn.
5.6. Remiantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatomis nėra aišku, kokio subjekto interesus pažeidė B. M. (nei pirmosios instancijos teismas, nei Institucija to nenurodė).
5.7. Institucijos nutarime nepagrįstai nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas (paaiškėjo) 2022 m. rugsėjo 28 d., kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausta B. M., trinkelėmis kelias buvo išdėtas dar 2013 metais, pakeliamą užtvarą įsirengė – 2014 metais, tujas taip pat pasisodino jau senai, t. y. visi veiksmai atlikti daugiau nei prieš 10 metų. Prieš atliekant minėtus veiksmus, B. M. dėl jų kontaktavo ir tarėsi su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl jie negali būti laikytini paaiškėjusiais tik 2022 metais. Nurodoma, kad valstybė apie B. M. veiksmus, už kuriuos ji Institucijos 2023 m. spalio 11 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, žinojo 2013-2014 metais, todėl būtent šių veiksmų atlikimo metai ir turi būti laikomi atskaitos tašku, sprendžiant administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo senaties klausimą.
Atsiliepimas
6. Institucija atsiliepimu į B. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad duomenų, jog valstybinė žemės dalis, kurią B. M. užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista B. M., kuriuo nors iš Žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, B. M. ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais ji pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Pažymėta, kad Institucija nėra išdavusi jokių sutikimų, leidimų statyti, įrengti įvažiavimą greta byloje aptariamo žemės sklypo. Nurodoma, kad ginčo teritorijos savininkė žemės naudojimo patikrinimo metu ir ginčijamo nutarimo sutašymo metu buvo Institucija, ne Vilniaus miesto savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos ir B. M. apeliaciniai skundai atmestini
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad B. M. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą toje dalyje, kurioje Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priešingai nei teigiama B. M. apeliaciniame skunde, jos atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytiniuose paaiškinimuose, apygardos teismas įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl B. M. kaltės (toje dalyje, kurioje Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas) ir jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismui paduotas B. M. apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiško pobūdžio apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Taip pat įvertinus ir aplinkybę, kad apygardos teismui buvo pateikti atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytiniai paaiškinimai prie B. M. apeliacinio skundo, spręstina, kad naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos (neįvertintos) skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka B. M. lūkesčių ir ji nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, dalyje, kurioje Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti ir su Institucijos apeliaciniu skundu, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamos nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, toje dalyje, kurioje Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas pakeistas.
11. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Be kita ko, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Taip pat ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.
12. B. M. atstovė advokatė Jurgita Ivanauskienė rašytiniuose paaiškinimuose prie apeliacinio skundo atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarime nurodyta, jog B. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą, nors šis nutarimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalioja. Teismo vertinimu aplinkybė, jog minėtas nutarimas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 992 neteko galios (TAR, 2023, Nr. 2023-24898) ir nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalioja, nepanaikina ir nepašalina B. M. atsakomybės. Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriuo nustatyti pažeidimai, buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 12–17), o Institucijos nutarimas priimtas 2023 m. spalio 11 d. (b. l. 22), t. y. tuo metu, kai dar minėtas nutarimas nebuvo netekęs galios. Dėl to, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su B. M. atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės pozicija, kad iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo turėtų būti pašalintas nurodytas minėtas nutarimas. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį ir teigti, kad minėto nutarimo negaliojimas nuo 2024 m. sausio 1 d. švelnina ar panaikina B. M. atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be kita ko, Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarime nurodyta, kad B. M. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Šiame punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju B. M. užimdama valstybinės žemės dalį ir trinkelėmis išklojusi kelią, įrengusi pakeliamą užtvarą, pasodinusi tujų sienelę, suvokė, kad tokie veiksmai atlikti ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
14. Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimu B. M. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. 10.00 val. atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu išaiškėjo, kad nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0796 ha) naudojamasi ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas sklypo ribas. Kelio važiuojamoji dalis, privažiavimo kelias ir įvažiavimas į sklypą išdėti trinkelių danga. Užimtas valstybinės žemės plotas (A-157 kv. m., B-60 kv. m). Už raudonųjų linijų valstybinėje žemėje užsodinta tujų sienelė 13,70 m ir 7,80 m. Ant kelio valstybinėje žemėje įrengtas pakeliamas užtvaras 4,60 m pločio. Tokiais veiksmais B. M. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo pašalinti faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (B-60 kv. m).
15. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog B. M. padarė aptariamą administracinį nusižengimą toje dalyje, kurioje Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas. B. M. apeliaciniame skunde ir atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad valstybinė žemė savavališkai nebuvo užimta, darbai (trinkelėmis išklotas kelias, įrengtas pakeliamas užtvaras, tujų sienelės pasodinimas) atlikti remiantis 2012 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo ir atitinkamo statybos projekto suderinimu. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tokie argumentai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė B. M. apeliaciniame skunde ir atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytiniuose paaiškinimuose kvestionuojamas aplinkybes ir pakankamai pagrindė savo sprendimą. Dėl to, šiuo atveju taip pat laikytinas nepagrįstu Institucijos apeliacinio skundo pagrindinis argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai pašalino vieną iš faktinių aplinkybių, nurodytų Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarime (faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą, išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (B-60 kv. m)).
16. Institucijos 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad žemės sklypas yra aptvertas tvoromis. Žemės sklypo rytinėje pusėje yra pravažiavimo kelias, kuris ties žemės sklypu yra išklotas trinkelėmis. Šalia trinkelėmis iškloto kelio yra įrengtas pakeliamas užtvaras. Tarp trinkelėmis iškloto kelio ir žemės sklypo auga kelios eilės tujų. Nuo trinkelėmis iškloto pravažiavimo kelio į žemės sklypą įrengtas trinkelių dangos įvažiavimas. Žemės sklypo pietrytiniame kampe įrengta betoninė sienelė su įbetonuotais metaliniais strypais. Vietoje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros, trinkelių dangos, pakeliamasis užtvaras, tujos ir betoninė sienelė. Nustatyta, kad valstybinėje žemėje įrengtos trinkelių dangos (A) užimamas žemės plotas yra 157 kv. m, trinkelių dangos (B) užimamas žemės plotas yra 60 kv. m, betoninės sienelės (C), įrengtos valstybinėje žemėje, ilgis yra 1,10 m; tujų eilės (1-2), augančios valstybinėje žemėje, ilgis yra 13,70 m; tujų eilės (3-4), augančios valstybinėje žemėje, ilgis yra 7,80 m; pakeliamasis užtvaras yra valstybinėje žemėje (b. l. 12–17). Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia B. M. apeliacinio skundo argumentus ir jos atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytinius paaiškinimus, kad ji nėra užėmusi valstybinės žemės.
17. Šios nutarties 16 punkte nurodyto žemės naudojimo patikrinimo rezultatų kontekste aukštesnysis teismas sprendžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog žemės naudojimo patikrinimo akte su priedais nurodyta užimamos valstybinės žemės dalis (A-157 kv. m) yra važiuojamoji kelio dalis įrengta ir naudojama ne pagal statybos projekte nustatytas sąlygas, o betono trinkelių danga išdėta prie įvažiavimo į žemės sklypą (B-60 kv. m) atitinka statybos projekte numatytą leidimą valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimą į privatų žemės sklypą (turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą) ir pagrįstai pašalinta iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo. Nagrinėjamu atveju, B. M. užimdama valstybinės žemės dalį (A-157 kv. m.), veikė tiesiogine tyčia ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvus, kuriais kaip minėta nustatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą teisėtai išdėtas betono trinkelių danga (B-60 kv. m) ir ši faktinė aplinkybė pašalinta iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo, yra nepagrįstas. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir žemiau pateikiami byloje esantys įrodymai:
17.1. 2012 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas, kuriuo (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) leista statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą – namą, pagal vienbučio gyvenamojo namo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, statybos projektą Nr. RS 961, Nr. 2012 (b. l. 70).
17.2. Minėtas statybos projektas 2012 m. gegužės 31 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Projektavimo poskyrio vyr. specialiste R. U. (b. l. 76–78).
17.3. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2011 m. lapkričio 18 d. „Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas“, numatyta įvažiavimą į žemės sklypą įjungti į akligatvį nuo (duomenys neskelbtini) pusės (b. l. 81).
17.4. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 14 d. specialiųjų architektūros reikalavimų 7 punktą „susisiekimo komunikacijos (privažiavimai prie sklypo)“, numatyta spręsti įvažiavimą į sklypą (b. l. 82–84).
17.5. Statybos projekto aiškinamojo rašto III skyriuje „Sklypo plano sprendimai“, 14 punkte numatyta, kad privažiavimas prie sklypo – iš rytų pusės per bendrą suprojektuotą privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (projektuotojas UAB „V.“). Privažiavimas baigiasi – apsisukimo aikštele 12x12. Įvažiavimas iš suprojektuotos aikštelės per 3,5 m pločio nuslenkančius vartus. Įėjimas į namą iš rytų pusės, per 1,0 m pločio vartelius (b. l. 102).
17.6. Pagal UAB „V.“ vienbučio gyvenamojo namo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, statybos projekto dalį – susisiekimas (techninis projektas), aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas akligatvinis privažiavimas prie individualaus namo sklypo. Akligatvis jungiamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Akligatvis, kuriuo privažiuojama prie sklypo, prijungiamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės norminiais parametrais. Važiuojamosios dalies projektuojamas plotis 4,5 m, šaligatvio plotis 1,5 m, gatvės pabaigoje įrengiama apsisukimo aikštelė 12x12. Numatytos ir trijų tipų dangos: asfaltbetonio danga (V klasės dangos konstrukcija), betono plytelių dangos konstrukcija be skaldos pagrindinio sluoksnio (šaligatviui), betono trinkelių dangos konstrukcija skaldos pagrindo sluoksniu (įvažiavimas į sklypus) (b. l. 106 –107).
17.7. Pagal grafinę projekto schemą, betono trinkelių danga su skaldos pagrindo sluoksniu statybos projekte už privataus žemės sklypo ribų numatyta tik pačiam įvažiavimui į privatų gyvenamojo namo sklypą (b. l. 118–119). Pagal prie 2022 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtą kadastro žemėlapio ištrauką, šis plotas yra pažymėtas raide „B“ (B-60 kv. m) (b. l. 17). Be to, pati (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo įvažiavimo į gatvę iki jos pabaigoje suprojektuotos apsisukimo aikštelės, projekte numatyta padengti asfaltbetonio danga (V klasės dangos konstrukcija) (b. l. 118–119).
18. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad B. M. ant kelio valstybinėje žemėje įrengė 4,60 m pločio pakeliamą užtvarą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad pakeliamas užtvaras buvo įrengtas teisėtai. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje B. M. neneigė, kad nėra gavusi leidimo pakeliamo užtvaro įrengimui iš Vilniaus miesto savivaldybės ar kitų institucijų, o aplinkybė, kad už pakeliamo užtvaro esančių vienintelių kitų gyvenamųjų namų ir žemės sklypų savininkai turi pultelius nuo pakeliamo užtvaro, gali jį pasikelti ir naudotis privažiavimui prie savo žemės sklypų, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (net ir turint omenyje, kad kitų žemės sklypų savininkai neprieštarauja tokio pakeliamo užtvaro įrengimui) (b. l. 60–64). Nagrinėjamu atveju taip pat aplinkybė, kad pakeliamas užtvaras buvo įrengtas, turint tikslą, kad tretieji asmenys teritorijos nešiukšlintų, nestatytų savo automobilių, neatsveria viešojo intereso, t. y. trečiųjų asmenų teisės naudotis viešu keliu (past. – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas patvirtino, kad akligatvis yra viešas kelias, kuris nagrinėjamu atveju jungia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 134–137)). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad B. M. įrengdama pakeliamą užtvarą savavališkai užėmė valstybinę žemę.
19. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad B. M. valstybinėje žemėje už raudonųjų linijų užsodino tujų sienelę (7,80 m ir 13,70 m ilgio). Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė detaliau nevertinama, kadangi pati B. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tujos yra ant valstybinės žemės (b. l. 60–64), o byloje objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą, nėra. Taigi, B. M. taip pat sąmoningai tyčia valstybiniame žemės sklype pasodino tujų sienelę.
20. B. M. apeliaciniame skunde ir atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės rašytiniuose paaiškinimuose taip pat keliamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino klausimas, teigiant, kad atlikti veiksmai (trinkelėmis išklotas kelias, įrengtas pakeliamas užtvaras, tujų sienelės pasodinimas) atlikti daugiau nei prieš 10 metų (2013-2014 m.) ir negali būti laikomi paaiškėjusiais 2022 m. rugsėjo 28 d. (atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu). ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip matyti byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie anksčiau atliktus byloje aptariamo žemės sklypo patikrinimus ir jų rezultatus. Tokiu būdu nesant Institucijos užfiksuotos informacijos, tik B. M. apeliacinio skundo teiginiais, kad šioje byloje aptariama teritorija buvo tikrinta kelis kartus nuo 2015 m. iki 2020 m., jokių pažeidimų nenustatyta, grįsti minėto fakto jo įrodomosios reikšmės kontekste, nepakanka. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, kad B. M. veiksmai dėl savavališko žemės užėmimo, už ką atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, jie tęsėsi iki šioje byloje nurodytos patikrinimo dienos – 2022 m. rugsėjo 28 d. Dėl to, neteisėtų veiksmų (trinkelėmis iškloto kelio, įrengto pakeliamo užtvaro, tujų sienelės pasodinimo) atlikimo laikas 2013-2014 m. (kaip teigia pati B. M.), negali būti atskaitos taškas sprendžiant dėl administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo senaties.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, taip pat tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą pašalinti iš Institucijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (B-60 kv. m), o likusioje dalyje Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniuose skunduose, rašytiniuose paaiškinimuose, atsiliepime išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir B. M. apeliacinių skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.