- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eI3-316-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01816-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė (pirm.), Aušrelė Mažrimienės, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. G., M. S., R. S., T. S. K., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. B., G. K., E. K., M. B., S. V., R. A., I. K., R. Z., R. G., "Geoplanai", viešajai įstaigai Turto bankui, Lietuvos valstybei, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ "Turto bankas", Lietuvos valstybė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. B., A. S., G. K., J. G. (J. G.), J. G., E. K., M. S., R. S., M. B., S. V., R. A., T. S. K., I. K., R. Z., R. Z., R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „GeoPlanai“, viešajai įstaigai Turto bankui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (12.15)-Ž2-268 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. skundu teismo prašo:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimą (12.15.)-Ž2-268, kuriuo atsisakyta derinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą;
2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo derinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.
Nurodo, jog jis su bendrasavininke L. B. nuosavybės teise valdo gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Prie Pastatų nėra suformuotas žemės sklypas, todėl siekdamas suformuoti žemės sklypą Pastatų eksploatacijai, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypo suformavimui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius (toliau – Žemėtvarkos skyrius) 2019 m. birželio 27 d. išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – Projektas) rengti su tikslu suformuoti žemės sklypą esamam Gyvenamam pastatui eksploatuoti. Kartu su reikalavimais buvo pateiktos ir formuojamo žemės sklypo preliminarios ribos, apimančios ir pastatą-sandėlį. Nurodo, jog parengus ir pateikus atsakovei derinti Projektą, Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu jį atsisakė derinti, nurodydamas, kad formuojamas žemės sklypas turi būti taisyklingų formų, tačiau turi būti palikta praėjimui ir kt. Į pastabas buvo atsižvelgta ir Projektas vėl buvo pateiktas atsakovei derinti iš naujo. Žemėtvarkos skyrius 2019 m. vasario 11 d. raštu Projekto nederino ir nurodė pastabas, susijusias su erdvinių duomenų sluoksnių netikslumu ir dėl kelio servituto. Ištaisytas Projektas vėl buvo teikiamas atsakovei ir 2019 m. vasario 15 d. jam buvo pritarta. Projektas buvo pateiktas visuomenei susipažinti, visuomenės susipažinimo ir svarstymo buvo gautos iš A. R. ir J. R. pretenzijos, todėl Žemėtvarkos skyrius 2019 m. kovo 5 d. raštu informavo Projekto rengėją UAB „Geoplanai“, jog skunde išdėstyti motyvai yra pagrįsti. Žemėtvarkos skyrius nurodė ištaisyti Projektą, formuojamo sklypo ribą atitraukiant nuo esamų sandėlių per 1,5-2 m., numatyti kelio servitutą, numatyti servitutą pastatui – sandėliui aptarnauti, nurodė, kad ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai turi prieiti prie pastato sandėlio, nors jis priklauso ne jiems. Nurodo, jog UAB „Geoplanai“ nutarė nepaisyti Žemėtvarkos skyrius pastabų ir perdarė Projektą kaip galima priartinant jo sprendinius prie išduotų reikalavimų ir vėl pateikė atsakovei derinimui, tačiau Žemėtvarkos skyrius skundžiamu 2019 m. liepos 30 d. sprendimu atsisakė derinti Projektą, nes neištaisytos klaidos, nurodytos 2019 m. kovo 5 d. rašte, kitų motyvų nenurodė. Teigia, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš sprendimo turinio negalima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, neaiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, neaišku kodėl negalima vadovautis išduotais reikalavimais Projektui rengti, kodėl kiti asmenys turi teisę į jiems nepriklausantį turtą, neaišku kaip reikia taisyti Projektą, kad suderinti visų teisėtus interesus. Argumentuoja, jog Žemėtvarkos skyrius specialistai neturėjo teisės priimti sprendimus, nes tokią teisę turi tik savivaldybės administracijos direktorius. Argumentuoja jog administracijos direktorius, kaip viešojo administravimo subjektas, būdamas kompetentingas suderinti ar atmesti pareiškėjo pateiktą Projektą, to nepadarė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Pareiškėjas ir jo atstovas skundo argumentais prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjo prašymu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. AD1-1493 priėmė sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatoriaus funkcija pavesta vykdyti Žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. birželio 27 d. raštu buvo parengti Projekto rengimo reikalavimai (bei preliminari formuojamo sklypų ribų schema), kurių 5.4 punkte nurodyta, kad Projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų teisių ir visuomenės interesų. Nurodo, jog Projekto viešinimo metu atsakovė 2019 m. vasario 27 d. gavo (duomenys neskelbtini) šeimos pretenziją, gyvenančių gretimybėje – (duomenys neskelbtini), kurioje buvo keliami tie patys klausimai kaip ir kitų suinteresuotų asmenų – (duomenys neskelbtini) šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog išnagrinėjus pretenziją ir įvertinus Projekto reikalavimų 5.4 punktą, nuspręsta, kad pretenzijos pagrįstos, todėl pareiškėjui ir Projekto rengėjui 2019 m. kovo 5 d. raštu buvo nurodyta ištaisyti Projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas. Pareiškėjas nurodymo neskundė. Nurodo, jog pataisyta Projekto sprendinių brėžinio 4 versija 2019 m. liepos 16 d. buvo pateikta derinti, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į 2019 m. kovo 5 d. raštu nurodytas pastabas. Projekto sprendinių 4 versija buvo identiška 1 versijai, kuriai jau buvo pateiktos pastabos 2018 m. gruodžio 20 d. raštu, todėl 2019 m. liepos 30 d. raštu buvo atsisakyta derinti Projektą, nurodant, kad neištaisytos klaidos – neatsižvelgta į pastabas, kurios gautos Projekto viešinimo metu. Nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro oficialius 2019 m. rugsėjo 9 d. duomenis, ne tik pareiškėjui, tačiau ir kitiems asmenims priklauso sandėlis. Teigia, jog Projekto rengėjo pareiga išsiaiškinti faktinę esamą situaciją, ją įvertinti ir pateikti tokius sprendimus, kurie nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2019 m. liepos 30 d. rašte nebuvo nurodytų pastabų, kurias būtina įvertinti. Teigia, jog šiame nederinime daroma nuoroda į atsakovės 2019 m. kovo 5 d. galiojantį sprendimą, kuriame nurodytos pastabos. Pažymi, jog motyvai ne visais atvejais turi būti pilna apimtimi išdėstyti ginčijamame akte, jame gali būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Nurodo, jog organizatoriaus funkcijos Žemėtvarkos skyriui suteiktos atsakovės direktoriaus 2014 m. birželio 13 d. įsakymu, visi derinimo/nederinimo raštai pasirašyti Žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Nurodo, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AD1-3454 patvirtintų skyriaus nuostatų 6.1.9 punktą, viena iš skyriaus funkcijų – vykdyti žemės valdų projektų organizatoriaus funkcijas. Pažymi, jog pareiškėjui Projekto rengimo metu nekilo abejonių dėl kompetencijos atsakovės atstovų, priėmusių atitinkamus sprendimus.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Žemėtvarkos skyrius derindamas/atmesdamas Projektą tai darė pažeisdamas terminus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atsiliepimu siūlo skundą atmesti. Nurodo, jog remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, sandėlis esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik pareiškėjui ir L. B., bet ir kitiems asmenims, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Tvirtina, jog administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. (J. G.), J. G. atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog jiems 1977 metais buvo perduoti du sandėliukai malkų ir įvairių daiktų laikymui, todėl pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) reikalingas normaliam sunkiasvorių automobilių pravažiavimui, kad galima būtų atvežti malkas būsto šildymui. Pagal Projekte numatytas koordinates keliukas susiaurės, todėl nebus galima privažiuoti prie sandėlio, nebus galima parkuoti automobilių ne tik savo, bet ir paslaugas teikiančių transporto priemonių (greitosios, atliekų surinkimo ir kitų). Nurodo, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik 18 procentų sandėliukų, todėl nepagrįsti jo argumentai, kad kiti asmenys neturi teisės jais naudotis. Argumentuoja, jog patvirtinus pareiškėjo Projektą būtų pažeistos jų teisės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu siūlo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pravažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) nėra numatytas, nors sandėliukų dalis priklauso ir jai, todėl įgyvendinus Projekto sprendinius būtų pažeistos jos teisės.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., M. S., R. S., trečiojo suinteresuoto asmens T. S. K. atstovas M. K. siūlo pareiškėjo skundą atmesti, nes jie nebepatektų į jiems priklausančias, naudojamas patalpas, negalėtų privažiuoti visuomeninis transportas ir kt. ir taip būtų pažeistos jų teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimo (12.15.)-Ž2-268, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo A. K. prašymu parengtą valstybinės žemės sklypo suformavimo Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę iš naujo derinti Projekto sprendinius.
Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. AD1-1493 pareiškėjo prašymu pradėjo rengti žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam gyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius 2018 m. birželio 27 d. Projektui išdavė reikalavimus. Žemėtvarkos skyrius 2019 m. vasario 15 d. sprendimu parengtą ir pataisytą Projektą suderino be pastabų. Projekto viešinimo metu Klaipėdos miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šeima pateikė pretenzijas, jog prie bendrojo naudojimo sandėliukų nėra užtikrintas privažiavimas, nepaliktas trijų metrų atstumas nuo jau pastatyto statinio iki šalia esančio (formuojamo) sklypo ribos. Išnagrinėjus pretenzijas ir įvertinus Projekto reikalavimų 5.4 punktą, numatantį, kad Projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų teisių ir visuomenės interesų, Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimu nuspręsta, jog pretenzijos yra pagrįstos, todėl vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 59 punktu, pareiškėjui ir Projekto rengėjui buvo nurodyta ištaisyti Projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas. Sprendime nurodyta, kad pastatu-sandėliu, kuris yra (duomenys neskelbtini), naudojasi ne tik pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Nurodyta, jog pastate (duomenys neskelbtini) nėra įrengtų centralizuoto šildymo tinklų, pastatas šildomas kietu kuru, kuris laikomas sandėlyje, todėl turi būti užtikrintas butų savininkams artimiausias patekimas prie sandėliukų, taip pat turi būti suteikta galimybė atlikti pastato – sandėlio remonto darbus, kurio rytinė siena ribojasi su formuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo riba. Žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 59 punktu, pavedė ištaisyti parengtą Projektą pagal išdėstytus motyvus: 1) formuojamo sklypo ribą tarp taškų 13-14 atitraukti nuo esamų sandėlių 1,5-2m; 2) numatyti servitutą pastatui–sandėliui aptarnauti (kiti servitutai-tarnaujantis) tarp taškų 11-12-13; 3) numatyti kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kad pastato (duomenys neskelbtini) savininkai galėtų prieiti prie sandėliukų trumpiausiu keliu. Pareiškėjas pateikė pataisytą Projektą, tačiau atsakovė 2019 m. liepos 30 d. sprendimu atsisakė Projektą derinti, nes neištaisytos klaidos, nurodytos 2019 m. kovo 5 d. rašte (sprendime), kurios buvo gautos gretimo sklypo savininkų/naudotojų Projekto viešinimo metu.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Taisyklių 59 punkte numatyta, kad organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.
Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 18/100 dalis priklauso pareiškėjui A. K., 12/100 dalis L. B., 5/100 dalis V. Z. paveldėtojams, o kitomis dalimis faktiškai naudojasi pastatų/butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai, kurie yra padavę prašymus privatizuoti valdomų sandėliukų patalpas. Teisėjų kolegija vertindama šiuos duomenis sprendžia, jog pareiškėjo argumentas dėl šio pastato-sandėlio priklausomybės tik jam ir L. B. yra nepagrįstas, todėl rengiant žemės sklypo Projektą į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų interesus turi būti atsižvelgiama.
Projekto viešinimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2019 m. vasario 27 d. A. R. ir J. R., E. K. pareiškė pretenzijas, jog patvirtintus Projektą, tretiesiems asmenims bus apribotas priėjimas prie sandėliukų ir dėl to jie nebegalės jais naudotis Gavęs pretenzijas Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėją įpareigojo ištaisyti Projekto trūkumus ir nurodė, kad pareiškėjas Projekte privalo taisyti (formuojamo sklypo ribą tarp taškų 13-14 atitraukti nuo esamų sandėlių 1,5-2 m; numatyti servitutą pastatui–sandėliui aptarnauti (kiti servitutai-tarnaujantis) tarp taškų 11-12-13; numatyti kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), kad pastato (duomenys neskelbtini) savininkai galėtų prieiti prie sandėliukų trumpiausiu keliu). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pateikė 4 brėžinio versiją, kurioje neatsižvelgta į 2019 m. kovo 5 d. sprendime (rašte) nurodytas pastabas. Nauju Projektu nebuvo numatytas servitutas, neatitraukta formuojamo sklypo riba tarp taškų 13-14 nuo esamų sandėlių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. birželio 27 d. rengiamam Projektui patvirtintose reikalavimuose buvo nustatyta, jog Projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir visuomenės interesų (5.4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, įvertinusi viešo svarstymo metu gautas pastabas dėl Projektu apribojimo tretiesiems asmenims teisės naudotis jiems priklausančiais arba naudojamais sandėliukais, vadovaudamasi Taisyklių 59 punktu, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė patvirtinti Projektą.
Pareiškėjui argumentuojant, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius neturėjo įgaliojimų Projekto rengimo procese priimti sprendimų, nurodytina, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AD1-3454 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus nuostatus (toliau – Nuostatai), Žemėtvarkos skyrius yra administracijos struktūrinis padalinys, sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus (1 punktas). Nuostatų 5 punkte nustatyta, jog pagrindinis skyriaus uždavinys yra organizuoti teisės aktų įgyvendinimą valstybinės ir savivaldybės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais pagal savo kompetenciją. Pagal Nuostatų 6 punktą, Žemėtvarkos skyrius, vykdydamas jam pavestą uždavinį, atlieka šias funkcijas: <...> 6.1.9) vykdo žemės valdų projektų organizatoriaus funkcijas; <...> 6.1.11) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų duomenų viešinimą elektroninėje erdvėje; <...> 6.1.20) pagal kompetenciją vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir administracijos direktoriaus bei departamento direktoriaus pavedimus ir kt. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. AD1-1493 pavedė Žemėtvarkos skyriui vykdyti žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projekto organizatoriaus funkcijas. Pagal teisės aktų nuostatas Žemėtvarkos skyrius turėjo teisę priimti sprendimus Projekto rengimo metu ir skundžiamą sprendimą, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas.
Pareiškėjas Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimą (12.15.)-Ž2-268 ginčija ir tuo argumentu, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, ).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamame sprendime yra nuoroda į Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. kovo 5 d. raštą (sprendimą), kuriame pareiškėjui pateikta detali informacija apie Projekto trūkumus ir nurodyti konkretūs reikalavimai, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti. Tai, kad sprendime yra pateikta nuoroda į kitą sprendimą, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Skundžiamame sprendime yra aiškiai suformuluotas sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, jame nurodytos Projekto netvirtinimo priežastys. Pareiškėjas turėjo galimybę suprasti priimto sprendimo esmę, žinoti faktinius duomenis ir teisės aktų normas, kuriomis grindžiamas atitinkamas sprendimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog sprendimas yra nemotyvuotas.
Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių sprendžia, jog skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimas (12.15.)-Ž2-268 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Netenkinus pareiškėjo skundo dėl administracinio akto panaikinimo nėra pagrindo patenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo derinti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašo priteisti 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (12.15)-Ž2-268 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 622,50 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.