Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1022/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-09
Bylos Nr.
2-1022/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
Pareiškėjas
BUAB „Stimeksa“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1022/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditorių susirinkimo pirmininko Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria kreditorių susirinkimo nutarimo dalis pripažinta negaliojančia, civilinėje byloje Nr. B2-517-392/2010 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stimeksa“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo centro skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas BUAB „Stimeksa“ administratorius UAB Verslo administravimo centras 2009 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas pripažinti negaliojančia BUAB ,,Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto dalį „[...] nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. įskaitant ir periodą nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo”. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2545-585/2009) iškėlė UAB „Stimeksa“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB Verslo administravimo centras. 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino periodinę 74 807,84 Lt per vieną mėnesį administravimo išlaidų sąmatą (iš jų 5 000 Lt sudaro atlyginimas administratoriui), vienkartinę 10 416,95 Lt administravimo išlaidų sąmatą iki tol, kol kreditorių susirinkimas priims nutarimą šiuo klausimu (b. l. 3-4).

2009 m. rugpjūčio 31 d. įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas inter alia nutarė, kad „Patvirtintą vieno mėnesio sąmatą 27 505 Lt ir administratoriaus vieno mėnesio atlyginimą 4 000 Lt plius PVM administratorius turi teisę naudoti BUAB „Stimeksa" administravimui laikotarpiu iki 2009-12-01 nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. įskaitant ir periodą nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo" (b. l. 13-15). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-253/2009) pažymėjo, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 36 str. 4 dalyje įtvirtintą pareigą nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, negali keisti teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, kuri apima teismo nutartyje nurodytą laikotarpį. Todėl, pasak administratoriaus, kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto dalis ta apimtimi, kuri susijusi su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarčiai (nutarties privalomumo principui) (CPK 18 str.).

2009 m. gruodžio 14 d. rašte (b. l. 32-33) pareiškėjas papildomai akcentavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas negali galioti atgaline tvarka, nes būtų pažeistas lex retro non agit principas, pagal kurį negalima reikalauti laikytis taisyklių, kurių veiklos metu nebuvo ir asmuo negalėjo žinoti (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, pareiškėjas sumokėjo faktines administravimo išlaidas (b. l. 39-42).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo kreditorių susirinkimo pirmininkas Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius atsiliepimuose į skundą (b. l. 20-22, 49-52) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad bankroto proceso paskirtis - iš bankrutuojančios įmonės turto patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto procese kreditoriai veikia vadovaudamiesi autonomijos principu. Kreditorių autonomijos principas reiškia, jog kreditorių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 d.), atlyginimą administratoriui (ĮBĮ 23 str. 9 d.). Administravimo išlaidų, įskaitant atlyginimo įmonės administratoriui, nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2008). Priešingai nei nurodo administratorius, kreditorių autonomijos principas gali būti įgyvendinamas ne tik prospektyviai (t. y. į ateitį), bet ir retrospektyviai. Kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punktas atkartoja ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, taigi negali būti nuginčytas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 24 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-128/2005).

Kitame atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė ginčijamo nutarimo 6.4 punkto priėmimo motyvus - administratorius nevykdo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje 4, 8, 14 punktuose numatytų pareigų. UAB „Stimeksa“ 2007 m. lapkričio 7 d. reorganizavimo būdu buvo atskirta nuo UAB „VM Valda“. Visas turtas liko UAB „VM Valda“, o dalį jo (patalpas, įrenginius) UAB „Stimeksa“ nuomojosi iš UAB „VM Valda“ už neprotingai didelę kainą. 2008 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 08/VM-35 (b. l. 66-73) mažina BUAB „Stimeksa“ kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, todėl pažeidžia BUAB „Stimeksa“ kreditorių interesus, bet administratorius minėto sandorio įstatymų nustatyta tvarka neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 79-81) pareiškėjo skundą patenkino ir ginčijamą BUAB „Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto dalį pripažino negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Stimeksa“ kreditorių susirinkimas 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą, kurio atitinkama dalis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarčiai ta apimtimi, kuria buvo pakeista teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo (CPK 18 str.). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad teismas tvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti sumokėdamas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas iki tol, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Be to, ginčijama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis prieštarauja ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies 7 punktui. Suinteresuoto asmens nuoroda į 2001-2008 m. teismų praktiką nepagrįsta, nes vėlesnė teismų praktika numato kitaip (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-253/2009). Kreditorių susirinkimo pirmininko argumentai dėl nuomos sutarties ir kreditorių interesų pažeidimo galėtų būti teisiškai reikšmingi, jeigu būtų keliamas administratoriaus personalinės atsakomybės klausimas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo kreditorių susirinkimo pirmininkas Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius atskiruoju skundu (b. l. 90-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas ydingai išaiškino ir taikė ĮBĮ normas, neanalizavo atsilepimuose jo pateiktų argumentų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą aiškino atsietai nuo ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalies. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas suteikia teismui teisę patvirtinti preliminarią administravimo išlaidų sąmatą, o ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis suteikia pirmajam kreditorių susirinkimui teisę nustatyti galutinę sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tokia situacija paaiškintina tuo, kad teismui tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą kreditoriai bankroto procese nedalyvauja (kreditorių finansiniai reikalavimai tvirtinami po to). ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostata yra imperatyvi ir jokia teismų praktika negali jos pakeisti. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bankroto paskirčiai bei teisinei logikai.

Apeliantui neaišku, kodėl ginčijama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis prieštarauja ĮBĮ 19 straipsnio 4 daliai, kuri reglamentuoja bankrutuojančios įmonės ir jos darbuotojų santykius; taip pat kodėl pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuostolingų turto nuomos santykių.

Atsiliepimas

Pareiškėjas BUAB „Stimeksa“ administratorius UAB Verslo administravimo centras atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 104-105) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo įsitikimu, apelianto siūlomas ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalies aiškinimas suabsoliutina kreditorių autonomijos principą tiek, jog net paneigia teismo nutarties privalomumo principą ir neatitinka lex retro non agit principo. Apelianto nurodyti tariamai neefektyvūs lėšų panaudojimo atvejai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde ir, jeigu priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nerišliai suformulavo skundo dalyką, todėl nutartis naikinama. Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskiriojo skundo esmės, bet grąžina bylą pirmosios instancijos teismui, sudarydamas teismui galimybę taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir iš naujo spręsti kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto dalies pripažinimo negaliojančia klausimą.

Minėta, kad pareiškėjas skundu prašė pripažinti negaliojančia BUAB ,,Stimeksa“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto dalį „[...] nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. įskaitant ir periodą nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo”. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog gali būti pripažįstama negaliojančia ir dalis punkto, tačiau ji turi būti taip suformuluota, kad būtų įmanoma suprasti. Nagrinėjamu atveju prašomą pripažinti negaliojančia punkto dalį sudaro viena kitą tikslinančios laiko aplinkybės, kurių be konteksto neįmanoma suprasti. Kaip žinia, sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes sakinio dalis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Sakinio_dalys). Į pagrindinę grupę įeina veiksnys (atsako į klausimą kas?), tarinys (atsako į klausimą ką veikia?), suformuodami gramatinį centrą. Išimtiniais atvejais veiksnys arba tarinys sakinyje gali būti praleisti, jei juos galima numanyti (pvz., „Vasara.“ = yra vasara; „Lyja.“ = lietus lyja). Gramatinį centrą gali papildyti antrininkės sakinio dalys, kaip antai: papildiniai (atsako į klausimus ko, kam, ką, kuo?), laiko, vietos, būdo aplinkybės (atsako į klausimus kada, kur, kaip?), (ne)išplėsti, (ne)derinamieji pažyminiai (atsako į klausimą koks, kokia, kuri(s)?). Antrininkės sakinio dalys nėra savarankiškos, todėl vien tik iš jų negali būti sudaromas logiškai suvokiamas sakinys.

Prašomo pripažinti negaliojančia punkto dalis koreliuoja su dviem papildiniais: 27 505 Lt/ mėn. sąmata ir 4 000 Lt/mėn. atlyginimu administratoriui. Kurią sąmatos dalį ar jas abi (ĮBĮ 36 str. 3 d.) pareiškėjas ginčija - vienareikšmiškai nustatyti neįmanoma. 2009 m. gruodžio 8 d. rašte (b. l. 32) pareiškėjas tikina kvestionuojantis sąmatos dalis dėl faktinių išlaidų ir atlyginimo administratoriui, nekvestionuojantis kitos su tuo susijusios laiko aplinkybės („iki 2009-12-01“), o atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo iš dalies priešingai, t. y. kad nekvestionuoja kreditorių susirinkimo nutarimo punkto dalies dėl patirtų išlaidų (b. l. 105).

Procesiniams dokumentams, analogiškai kaip ir norminiams aktams, galioja reikalavimas logiškai ir aiškiai suformuluoti tekstą (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 str. 2 d.). Procesinio dokumento dalyko tinkamo suformulavimo reikalauja ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Jeigu dalykas suformuluotas netinkamai, atsiranda pagrindas taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.), kuris galimas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus procesinio dokumento trūkumą, o pirmosios instancijos teismui netaikius minėto instituto, pripažintinas proceso teisės normų pažeidimas (CPK 329 str. 1 d.), kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Todėl skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš pradžių pritaikant procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Jei skundo trūkumai bus tinkamai pašalinti, teismas turi iš naujo spręsti klausimą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo punkto dalies teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo punkto dalies pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas