- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-438-433-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 50.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J.N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties J.N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83 J.N. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. spalio 29 d. iš H.H. nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apgyvendino neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančius Armėnijos piliečius E.H., g. 1981, S.H., g. 1987, E.H., g. 1986. Minėtų piliečių Šengeno valstybės vizos baigė galioti 2008 m. vasario 24 d. Nutarime buvo konstatuota, jog pasibaigus leistinam buvimo Lietuvoje laikui, užsieniečiai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, 2008 m. spalio 29 d. jie buvo įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, jiems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2010 m. lapkričio 11 d. Nutarime buvo nurodyta, kad J.N., suteikdama gyvenamąjį plotą užsieniečiams, kuriems Šengeno valstybės vizų galiojimo laikas pasibaigė, padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206² straipsnio 1 dalyje. Nenustačius J.N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 206² straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai paskirta 1500 litų bauda.
Skundu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83.
Šalies argumentai
Skunde J.N. nurodė, kad jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta neišsamiai, nutarimas priimtas nesurinkus visų būtinų nutarimui priimti pagrįstų įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų ar kitų duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neturėjo teisės įsiveržti į J.N. nuomojamas patalpas be esminės būtinybės. Skunde buvo akcentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis būtų patvirtinta J.N. veiksmų ar neveikimo tyčia ar neatsargumas, dėl ko jos atžvilgiu turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat nurodyta, kad ji neturėjo jokių duomenų apie trijų užsieniečių apgyvendinimą jos išsinuomotose patalpose ir nedavė sutikimo jų apgyvendinimui, tokio sutikimo nebuvo davęs ir patalpų savininkas. Anot J.N., ji neturėjo jokių duomenų apie nutarime nurodytų Armėnijos piliečių buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, t. y. turėjo, ar ne nurodyti asmenys galiojančias Lietuvos Respublikos vizas, ar kitus reikalingus dokumentus. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad J.N. individuali įmonė J.N. firma „Gevorgas“ iš asmens H.H. išsinuomojusi pastarajam priklausančias negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurių naudojimo paskirtis – sandėliavimas, dalį jų yra pernuomojusi tretiesiems asmenims. Išnuomotos patalpos yra viena su kita susisiekiančios, todėl iš vieno ploto galima lengvai patekti į kitą, todėl be J.N. ir patalpų savininko H.H. sutikimo nutarime nurodytiems asmenims patekus į patalpas, jiems nebuvo jokių kliūčių patekti iš vieno ploto į kitą, jie galėjo būti tiek J.N., tiek patalpų savininko, tiek ir patalpų subnuomininkų naudojamose ir valdomose patalpose. Pastebėjus nutarime nurodytus užsieniečius vienoje iš patalpų, nėra pagrindo teigti, kad jie buvo apgyvendinti būtent J.N..
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinė - pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su J.N. skundu ir skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepime paaiškino, kad Armėnijos piliečiai E.H., S.H., E.H. į Lietuvos Respubliką atvyko J.N. kvietimu, t.y. J.N. ne tik kvietė minėtus asmenis laikinai atvykti į Lietuvą, bet ir įsipareigojo juos apgyvendinti adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau Armėnijos piliečiai E.H., S.H., E.H. buvo aptikti patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurios priklauso H.H., kuris dalį jam nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomoja J.N.. Apklausti Armėnijos piliečiai ir J.N. brolis R.N., įsileidęs į įmonės „Gevorgas“ patalpas pareigūnus, patvirtino, kad įmonės patalpose jie apgyvendinti gavus žodinį J.N. sutikimą, kas savo ruožtu patvirtina, kad J.N. buvo informuota apie tai, jog jos nuomojamose patalpose apsigyvens jos kvietimu į šalį atvykę Armėnijos piliečiai ir tam neprieštaravo. Nors J.N. savo skunde teigė, kad jos nuomojamos patalpos yra negyvenamosios ir neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, įstatymų leidėjas ATPK nepateikia gyvenamojo ploto sąvokos aiškinimo. Institucijos manymu, gyvenamasis plotas turėtų būti suprantamas ne kaip gyvenamoji patalpa, skirta žmonėms apgyvendinti, kuriai taikomi įvairūs higieniniai reikalavimai, bet bendrąja prasme plotas, suteiktas žmogui apsigyventi, t. y. suprantama kaip suteikta užsieniečiui galimybė likti Lietuvoje neteisėtai. Pagal ATPK 206² straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė kyla asmeniui, suteikusiam bet kokią galimybę neteisėtai esančiam Lietuvos Respublikoje užsieniečiui apsistoti, nakvoti, laikyti asmeninius daiktus ir pan. Pareigūnai, tirdami šią bylą veikė jiems įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, siekdami užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui, nenaudojant prievartos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 206² straipsnio 1 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime „Dėl administracinės teisenos pradėjimo“, S.H., E.H., E.H., J.N., R.N., H.H. paaiškinimuose užfiksuotais duomenimis ir kita byloje esančia medžiaga. J.N. veika kvalifikuota pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas sankcijos ribose numatytos administracinės nuobaudos vidurkis - 1500 Lt bauda, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Teismas taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.N. neginčijo, kad Armėnijos piliečiai E.H., S.H., E.H. į Lietuvos Respubliką atvyko jos kvietimu, ką patvirtina ir prašymų įforminti kvietimus minėtiems asmenims kopijos. Pagal Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių 44.1.3 punktą kviečiantis asmuo privalo pateikti įsipareigojimą pasirūpinti, kad kviečiamas užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus ploto asmeniui, įskaitant ir kviečiamus užsieniečius) ir kad prireikus bus padengtos užsieniečio grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. Todėl J.N., pakvietusi minėtus Armėnijos piliečius svečiuotis Lietuvoje, laikytina atsakinga ne tik už atvykusių asmenų apgyvendinimą, bet ir už teisėtą jų buvimą Lietuvoje ir išvykimą iš jos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas R.N. teismo posėdžio metu parodė, jog jį J.N. paliko prižiūrėti patalpas, tačiau užsieniečių neapgyvendino, o tik leido jiems pabūti kelias valandas, seseriai J.N. skambino, bet apie užsieniečių apgyvendinimą nieko nesakė. R.N. teismo posėdžio metu pakeitė paaiškinimus duotus patikrinimo metu, tačiau, teismo vertinimu, R.N. paaiškinimas, duotas institucijos pareigūnams yra aiškus ir nuoseklus, o juo netikėti nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog R.N. savo paaiškinimus pakeitė, turėdamas tikslą, kad jo sesuo J.N. išvengtų atsakomybės. Apklausti liudytojais S.H., E.H. ir E.H. teismas neturėjo galimybės, nes jie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos, tačiau teismas rėmėsi jų paaiškinimais, duotais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu. Teismas pažymėjo, jog S.H., E.H. ir E.H. į Lietuvą atvyko pagal J.N. kvietimą, jie yra jos buvusio sutuoktinio H.H. broliai, kada jie konkrečiai išvyko iš Lietuvos J.N. nurodyti negalėjo. J.N. nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad S.H., E.H. ir E.H. turėtų tikslą ją apkalbėti ar kitaip jai pakenkti, taip pat, kad į jos patalpas jie būtų patekę savavališkai ir kad jie buvo apsigyvenę ne jos nuomojamuose patalpose.
Nepagrįstu teismas pripažino J.N. teiginį, kad jos nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra negyvenamosios ir neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, nes ATPK 206² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įsakmiai nenurodyta, kad suteikiamas gyvenamasis plotas būtinai turi būti gyvenamosios patalpos. Teismo nuomone, Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklėse taip pat nėra detalizuota gyvenamojo ploto sąvoka, tik nurodyta, kad turi tekti ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus ploto asmeniui, įskaitant ir kviečiamus užsieniečius. Teismas nurodė, kad pareigūnus į patalpas įsileido J.N. brolis R.N., kuriam buvo patikėta jas prižiūrėti, tai R.N. patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju. Todėl teismas atmetė J.N. argumentą, kad pareigūnai įsiveržė ar kitaip neteisėtai pateko į jos nuomojamas patalpas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog J.N. patalpas Birutės g. 23 B, Klaipėdoje nuomoja iš buvusio sutuoktinio H.H., pasibaigus leistinam buvimo Lietuvoje laikui užsieniečiai S.H., E.H. ir E.H. iš Lietuvos neišvyko, ji pati nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. buvo Armėnijoje. Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nepaneigtas faktas, kad R.N. (J.N. brolis), gavęs J.N. žodinį leidimą, leido užsieniečiams laikinai (keletą dienų) apsigyventi jos nuomojamose patalpose. Tuo tarpu gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia atsakomybę pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį, todėl J.N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą teisės normą ir jai teisėtai paskirtas ATPK 206² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės baudos vidurkis.
III.
Apeliaciniu skundu J.N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė - prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 206² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui suteikiančiam gyvenamąjį plotą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83 apeliantė J.N. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. spalio 29 d. iš H.H. nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apgyvendino neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančius Armėnijos piliečius E.H., g. 1981; S.H., g. 1987; E.H., g. 1986, Šengeno valstybės vizos baigė galioti 2008 m. vasario 24 d. Nutarime buvo konstatuota, jog pasibaigus leistinam buvimo Lietuvoje laikui, užsieniečiai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, 2008 m. spalio 29 d. jie buvo įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, jiems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2010 m. lapkričio 11 d. Šie faktai taip pat buvo užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus apeliantei J.N. surašytame 20008 m. lapkričio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 154-83.
ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi ir taikant ATPK 206² straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti kaltę dėl jos apibrėžto administracinio teisės pažeidimo, t. y. nustatyti, kad asmuo, suteikdamas kitam asmeniui gyvenamąjį plotą, žinojo (ar, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti), jog pastarasis asmuo yra užsienietis, neturintis reikiamo dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi (būti) Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina faktą, kad J.N. buvo žinomas jos nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. spalio 29 d. apgyvendintų užsieniečių - Armėnijos piliečių E.H., g. 1981; S.H., g. 1987; E.H., g. 1986 - teisinis statusas, t. y. buvo žinoma aplinkybė, jog šie asmenys yra užsieniečiai, kuriems išduotos Šengeno valstybės vizos baigė galioti 2008 m. vasario 24 d. Byloje nustatyta, jog Armėnijos piliečiai E.H., g. 1981; S.H., g. 1987; E.H., g. 1986, į Lietuvos Respubliką atvyko jos kvietimu, ką patvirtina ir prašymų įforminti kvietimus minėtiems asmenims kopijos (b. l. 83 - 85 ). Vadovaujantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusių Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109, redakcijos 44.1.3 punktu, kviečiantis atvykti užsienietį, kuriam reikalinga Šengeno valstybės viza, asmuo privalo pateikti įsipareigojimą pasirūpinti, kad kviečiamas užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus ploto asmeniui, įskaitant ir kviečiamus užsieniečius) ir kad prireikus bus padengtos užsieniečio grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J.N., pakvietusi minėtus Armėnijos piliečius atvykti į Lietuvą, buvo atsakinga ne tik už atvykusių asmenų apgyvendinimą, bet ir už teisėtą jų buvimą Lietuvoje ir išvykimą iš jos.
Byloje taip pat nustatyta, jog minėti Armėnijos piliečiai J.N. nuomojamose patalpose pasibaigus Šengeno valstybės vizoms gyveno su jos pačios sutikimu, tai savo paaiškinime patvirtino šias patalpas 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. spalio 29 d. prižiūrėjęs asmuo R.N. (b. l. 43). Nors teisme apklaustas liudytoju R.N. šiuos pirminius savo parodymus pakeitė ir paaiškino, jog Armėnijos piliečiams šiose patalpose leido pasilikti savo iniciatyva, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju privalo būti vadovaujamasi būtent pirminiu R.N. paaiškinimu, kuris yra nuoseklus ir neprieštaringas. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas R.N. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J.N. brolis (b. l. 92), todėl jo duotų parodymų pakeitimas teisme vertintinas kaip siekis padėti J.N. išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantės J.N. teiginius, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pažeidimą išaiškino neteisėtomis priemonėmis, t. y. be jokio teisinio pagrindo įsiverždami į jos nuomojamas patalpas ir jas apieškodami. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1996 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavesta funkcija dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę. Nagrinėjamu atveju, vykdydami šią įstatymo numatytą funkciją, į J.N. nuomojamas patalpas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pateko su šias patalpas prižiūrėjusio asmens R.N. sutikimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad, pažeisdami jiems suteiktus įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 5 punktas), pareigūnai jėga įsiveržė ar kitu neteisėtu būdu pateko į šias patalpas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ATPK 206² straipsnio 1 dalyje nėra apibrėžta kokius objektyvius požymius privalo atitikti užsieniečiams suteiktas gyvenamasis plotas. Todėl pagal ATPK 206² straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui, sudariusiam objektyviais sąlygas neteisėtai esančiam Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gyventi (apsistoti, nakvoti, laikyti asmeninius daiktus ir pan.), kyla nepriklausomai nuo konkrečių užsieniečių apgyvendinimui panaudotų patalpų paskirties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų tenkinti J.N. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliekami galioti nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistus, o J.N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.