Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-403-370/2008

Teisėja A.Burbienė Procesinio sprendimo kategorija 128.12; 30.4.1; 34.3;

2008 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Algirdo Gailiūno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi A.K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-07-31 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą dėl Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A.J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1992-03-25 A.J. buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K.B. turėtą 50 ha žemės sklypą, buvusį Vilkaičių k., Telšių apskrityje. A.J. nuosavybės teisės buvo atkurtos jau po jos mirties. A.J. 2003-03-25 oficialiu testamentu pareiškėjui A.K. paliko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir ant jo stovinčią pastatų dalį, esančius Vilkaičių k., Plungės r., bei žemės sklypą ir mišką, esančius Vilkaičių k., Plungės r., tačiau iš apeliacinėje instancijoje gautų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad testamento sudarymo dieną ji nuosavybės teise registruoto turto neturėjo. Plungės rajono apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A.J. jo žmonos A.J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šis faktas buvo nustatytas siekiant realizuoti A.J. teisę į privalomąją palikimo dalį.

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldimas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (CK 5.68 str.). CK 5.20 str. numatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi A.J. ir A.K. turi teisę paveldėti po ½ dalį A.J. testamentu palikto turto.

Byloje taip pat nustatyta, kad pagal A.J. turto paveldėtojų A.J. ir A.K. prašymus atkurtos nuosavybės teisės:

natūra – į 13,50 ha žemės, valdytos dabartinio Plungės rajono teritorijoje (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A.K.);

lygiaverte natūra – į 4,6 ha žemės, neatlygintinai perduodant 11,48 ha Plungės rajone, Ringailės kaime (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A.K.);

lygiaverte natūra – į 9,16 ha ir 15,34 ha žemės, valdytos dabartinio Plungės rajono teritorijoje, neatlygintinai perduodant atitinkamai 9,60 ha Rietavo savivaldybės Saušilio, Kepurėnų, Sausdravėnų kaimuose ir 19,06 ha Rietavo savivaldybės Meškių, Rindžių, Spraudžių kaimuose (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A.J.);

lygiaverte natūra – į 3,44 ha ir 3,96 ha žemės, valdytos dabartinio Telšių rajono teritorijoje, neatlygintinai perduodant atitinkamai 15,49 ha Rietavo savivaldybės Beržvaičio kaime ir 20,80 ha Plungės rajone, Vilkaičių kaime.

Pareiškėjas prašė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 15,49 ha ir 20,80 ha žemės sklypų paveldėjimo. Atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pirmąjį žemės sklypą notarė motyvavo tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik į konkretų testamente paminėtą turtą, o kadangi A.J. testamentu A.K. paliko tik žemės sklypus Vilkaičių k., Plungės r., išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 15,49 ha žemės sklypą, esantį Beržvaičio k., Rietavo r., nėra pagrindo. Dėl antrojo žemės sklypo notarė nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik į ½ dalį, o likusi dalis, kaip privalomoji, atitektų palikėjos sutuoktiniui A.J.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (LAT 1999-06-21 nutartis c.b. Nr.3K-3-320/1999). Taigi A.K. ir A.J., būdami A.J. turto paveldėtojai, bendru sutarimu įgyvendino A.J. teisę atkurti nuosavybės teises į K.B. priklausiusį 50 ha žemės sklypą, valdytą Telšių apskrityje, Žarėnų valsčiuje, Vilkaičių kaime. A.K. ir A.J. turėjo teisę paveldėti po ½ dalį šio 50 ha žemės sklypo, t. y. po 25 ha, ir tokiu būdu kiekvienas įgyti nuosavybėn tą materialųjį turtą, kuris turėjo būti gautas kiekvienam iš jų įgyvendinus savo reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės mirusios A.J. vardu. Paveldėjimo teisės liudijimai išduoti A.J. – dėl 24,5 ha žemės, o A.K. – dėl 18,1 ha žemės paveldėjimo. Vadinasi, A.J. dar turėtų teisę įgyti nuosavybėn turtą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės A.J. vardu, įgyvendinus teisę atkurti nuosavybės teises į savininko K.B. valdytos 0,5 ha, o A.K. – 6,9 ha žemės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu įpėdiniai likusią žemę, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos ekvivalentine natūra, turi paveldėti lygiomis dalimis, kadangi tokiu atveju A.J. tektų 28,2 ha, o A.K. 21,8 ha K.B. valdytos žemės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada būtų pagrįsta ir teisinga, jeigu ir visus kitus žemės sklypus, į kuriuos jau išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, įpėdiniai būtų paveldėję lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A.J. neteisėtai atsisakė nuo dalies (0,5 ha) palikimo. Įpėdiniai gali palikimą pasidalyti bendru įpėdinių susitarimu (CK 5.70 str.). A.K. ir A.J. įgyvendino, vadinasi, ir turėjo teisę pasidalyti reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisę. Iš bylos matyti, kad tarp įpėdinių buvo vedamos derybos dėl palikimo pasidalijimo bendru susitarimu, o rašytiniai įrodymai – A.J. pareiškimai notarui (b.l. 149, 159), pakvitavimas (b.l. 160), patvirtina teisės pasidalyti palikimą realizavimą. Kadangi A.J. jau išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į 24,5 ha K.B. valdytos žemės, į likusią žemės dalį (7 ha) atkūrus nuosavybės teises ekvivalentine natūra pagal Telšių apskrities viršininko sprendimus 2005-07-05 Nr. 68-19018 ir 2006-12-12 Nr. 68-19463 ir juos lydinčius įsakymus paveldėjimo teisės liudijimai turi būti išduoti A.K.

Kolegija pripažįsta, kad paveldėjimo byloje nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto susitarimo tarp paveldėtojų dėl paveldimo turto pasidalijimo, pareiškėjas kasaciniame skunde teigė, jog 2003 11 26 buvo įpėdinių, kaip pretendentų, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų ženklinimo, tačiau tokie dokumentai buvo pateikti ne notarui, o Žemėtvarkos skyriui (tai patvirtina duomenys apeliacinės instancijos teismo išreikalautoje K.B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje), todėl notarė G.Drackienė, formaliai atlikdama teisinį dokumentų vertinimą paveldėjimo byloje, pagrįstai konstatavo, jog yra 2003 03 25 testamento ir Plungės r. apylinkės teismo 2003 09 22 sprendimo turinio neatitikimų. Tačiau kolegija pažymi, kad, kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios bylos 2008 02 28 nutartyje, iš bylos duomenų matyti, kad tarp įpėdinių buvo faktinis susitarimas dėl paveldimo turto pasidalijimo lygiomis dalimis ir jis pasireiškė A.K. ir A.J. atstovės D.V. 2003 11 26 prašymais Plungės r. Žemėtvarkos skyriui (seniūno patvirtinti pareiškėjų parašai, o ne dokumentų turinys), ir jis buvo dalimis realizuojamas, tačiau notarė G.Polikauskienė, pradėjusi paveldėjimo liudijimų išdavimą, iš pradžių tinkamai nekonstatavo įpėdinių susitarimo fakto, kas turėjo įtakos tolimesniam paveldimo turto įforminimui. Pasitvirtinus tokiam faktui teismine tvarka yra pagrindas notarui liudijimus išduoti A.K. Teismo nuomone, iš paveldėjimo bylos ir matyti, kad pareiškėjas 2007 02 13 buvo pateikęs prašymą notarei toliau netvarkyti dokumentų, motyvuodamas tuo, kad jis kels bylą teisme dėl paveldimo turto dydžio, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad tarp įpėdinių buvo kilę nesutarimų, todėl notarės veiksmuose akivaizdžių įstatymo pažeidimų nėra priimant 2007 03 01 nutarimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis dėl neteisingai aiškintų ir taikytų materialinės teisės normų keistina ( LR CPK 185 str., 330 str., CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjo skundo, panaikinti, o kitą nutarties dalį pakeisti, įpareigojant notarę G.Drackienę A.K. išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į Telšių apskrities viršininko sprendimais 2005-07-05 Nr. 68-19018 ir 2006-12-12 Nr. 68-19463 A.J. atkurtą nuosavybę – žemės sklypus.