Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Ritai Kozlovienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei nukentėjusiajam V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui Viktorui Ošurkovui, kaltinamajai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietei, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusiai, dirbančiai VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, neteistai, kaltinamai pagal BK 154 str. 1d., jos gynėjai advokatei Indrei Panavaitei, išnagrinėję bylą,-

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. J. tyčia, siekdama sumenkinti, pakirsti pasitikėjimą V. J. asmenybe, Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus akivaizdoje tam, kad jis nebūtų paskirtas nepilnamečio vaiko globėju 2009-08-26 surašytame pareiškime, tarnyboje gautame 2009-08-30, šiurkščiai pažeidė V. J. garbę ir orumą jį apšmeiždama, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis yra “...paveldėtinas alkoholikas“. Kaltinamoji L. J. su kaltinimu nesutiko ir paaiškino, kad alkoholizmas yra medicininės ligos terminas ir jį naudojant negali įžeisti žmogaus. Kadangi su savo sutuoktiniu gyvena kartu nuo 1981 m. turėjo galimybę stebėti savo vyro ligos vystimąsi. Būtent ši liga ir tapo jų šeimos iširimo priežastimi. Vyras truputį išgėręs gerdavo iki pabaigos be jokio saiko, būdamas girtas nesuprasdavo savo veiksmų. Sekančią dieną po išgertuvių negalėdavo eiti į darbą imdavo nedarbingumo pažymėjimus, dėl šios priežasties prasirgus 120 dienų per metus 1995 m. buvo atleistas iš darbo. Ji, bandydama surasti išeitį 1996 m. po dukros išleistuvių ir sukelto skandalo įkalbėjo koduotis po ko apie 4 metus V. negėrė. Po to vėl apie 2 metus gėrė kol neprasidėjo problemos su sveikata. 2008 m. dukra D. ištekėjo ir ketino savo mažametį sūnų pasiimti kartu į Angliją. Sužinojusi, kad dukra vaiką laikinai ketina palikti V. J. siekdama, kad vaikas nebūtų paliktas seneliui kuriam bet kada gali atsinaujinti liga, padėtį nušvietė Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Žodį paveldėtinas panaudojo dėl to, kad iš jo motinos žino, kad sutuoktinio tėvas taip pat turėjo tokių pat problemų. Jeigu V. J. mano, kad jį tokiais žodžiais įžeidė sutinka atsiprašyti. Nukentėjęs, privatus kaltintojas, V. J. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona, kuri siekdama, kad dukra nepaliktų globoti anūko jam, Visagino savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui jį apšmeižė paskleisdama melagingą informaciją ir sugadino jo reputaciją teigdama, kad jis yra paveldėtinas alkoholikas. Nežiūrint į tai tarnyba leido globoti anūką tačiau dukra, nenorėdama kištis i tėvų konfliktą, vaiką pasiėmė. Žmona, teigdama, kad jis alkoholikas jį šmeižia, nes jis niekada nesikodavo. Jo tėvas šeimą paliko, kai jam buvo 8 metai. Iš mamos žodžių žino, kad tėvas išėjo pas kitą moterį, motina niekada nesakė, kad jis gydėsi nuo alkoholizmo. 1995 m. darbą paliko dėl sveikatos problemų alkoholio visiškai nevartoja jau 6 metus, anksčiau išgerdavo, saikingai, kaip ir visi, niekada užgėrimų po kelias dienas nebūdavo. Liudytoja A. G. paliudijo, kad ji dirba Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėja. 2009-08-31 skyriuje buvo gautas L. J. pareiškimas, kuriame ji nerimavo dėl savo anūko ir prašė neskirti globėju jos vyro V. J.. Pareiškimas buvo gautas, kai buvo svarstoma vaiko globos paskyrimas. Teko bendrauti ir su vaiko motina ir su pačiu vaiku kurie kategoriškai norėjo gyventi su seneliu (V. J.). Vėliau spręsti dėl vaiko globos būtinumas praėjo, nes motina vaiką išsivežė su savimi į Angliją. Tarnyboje apie konfliktinius L. ir V. santykius buvo žinoma. Jeigu būtų priimamas sprendimas dėl globos, tarnybą atliktų išsamų patikrinimą ir L. J. pareiškimas jokios įtakos sprendimui neturėtų. Pareiškimu jos akyse buvo sumenkintas ne V. J., o pačios pareiškėjos autoritetas. Liudytoja T. B. parodė, kad L. J. pažįsta nuo 2002m. kai kartu ilsėjosi Turkijoje. V. ir L. jaunai pas juos buvo svečiuose, sutikinėjo naujuosius metus. Tą kartą V. prisigėrė ir išprašyti namo nebuvo galimybės dėl jo girtumo. Kitą dieną V. J. vėl gėrė, kol paskambinus L. jo neišsivedė. V. J. tą kartą sugadino baldus, kuriuos reikėjo išmesti, dėl šlapimo kvapo. Liudytoja T. K. parodė, kad L. jos gera draugė, pažįsta ją apie 30 metų. V. pažinojo dar iki jų vedybų ir jau tada V. turėjo problemų su alkoholiu. Nuo 1996 m. V. negėrė po to vėl pradėjo ir nuo 2008 m. vėl nematė girto. Negali pasakyti, kad V. alkoholikas tik nesenai sužinojo iš L. žodžių, kad jis kodavosi nuo alkoholio. Apie tai, kad V. gerdavo po tris dienas žino iš L. žodžių. kaip dažnai išgėrinėja pastaruosius 10 metų nežino. Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos motina o kaltintojas patėvis. Tėvas, kol gyveno su jais gerdavo gal du kartus per mėnesį. Negali pasakyti, kad saikingai nes pradėjęs gerti negalėdavo sustoti. Kitą dieną negalėdavo eiti į darbą todėl tekdavo rūpintis nedarbingumu. 1996 m. jį smarkiai sumušė ir po to tėvas užsikodavo. Girtas elgdavosi neadekvačiai, galėdavo bet kur nusišlapinti gerdavo, kol galėdavo paeiti. Liudytojas V. S. parodė, kad abu J. pažįsta nuo 1995 metų., nuo tų metų nepalaiko ir santykių. Liudyti teisme prašė L. J.. Parodė, kad kai V. J. gerdavo tai elgdavosi neadekvačiai, kalbėdavo nesąmones, kad jis yra alkoholikas. Kiek ir kaip gerdavo nežino. Iš pareiškimo, adresuoto Visagino savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui (b.l.53-59) matyti, kad jame L. J. reiškia susirūpinimą savo anūko auklėjimo ir gyvenimo sąlygomis nurodydama, kad jos motina, t.y. dukra D., nori vaiką išsivežti į Anglija, o šiuo metu neleidžia bendrauti su anūku. Pareiškimo tekste yra sakinys: “Aš niekuo nekaltinu savo dukters, kadangi manau, jog ji nekalta dėl blogo paveldimumo, ji paprasčiausiai yra tipinė savo tėvo genotipas, kuris yra neatsakingas žmogus, paveldėtinas alkoholikas, du kartus koduotas nuo priklausomybės alkoholiui, nuo 1995m. niekur nedirba, atleistas iš darbo pagal straipsnį, konfliktiškas, neadekvataus elgesio.“ Iš privataus kaltinimo skundo, nukentėjusiojo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad nukentėjusįjį žeidžia ne visi L. pareiškime nurodyti teiginiai, o tik teiginys, kad jis yra „paveldėtinas alkoholikas“. Kaltinamoji L. J. taip pat supranta, jog ji yra kaltinama dėl išsakyto teiginio, jog V. J. yra paveldėtinas alkoholikas ir būtent nuo tokio kaltinimo ginasi. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens teiginiai neperžengė leistinų ribų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kito asmens teises. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas– tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas– žmogaus garbė ir orumas. Garbė- viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas- asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjęs pažeminamas kitų asmenų akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių– tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes... Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, t. y. nuomonė apie faktus. Nuomonė yra subjektyvi todėl jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Iš esmės nukentėjęs nepareiškė prieštaravimų ir neneigė tos aplinkybės, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis faktas nustatytas ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurių nukentėjęs niekuo nepaneigė. Taigi teisme neginčijamai nustatytas faktas, kad V. J. vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra duomenų, apart kaltinamosios teigimo, galinčių patvirtinti tai, kad V. J. yra priklausomas nuo alkoholio. Priešingai, nukentėjęs teismui pateikė duomenis iš VŠĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Respublikinės psichiatrijos ligoninės apie tai, kad jis minėtose įstaigose nesigydė (b.l. 61,122, 128, 130). Byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad V. J. tėvai buvo „alkoholikai“ todėl negalima daryti išvados, kad V. J. netgi hipotetiškai galėjo alkoholizmo ligą paveldėti. Tokiu būdu nustačius, kad nesant medicininės diagnozės apie tai, kad V. J. ar jo tėvai, protėviai buvo priklausomi nuo alkoholio, o kaltinamosios teiginiais abejojant, nes ji nėra medikė, neturi medicininio išsilavinimo yra suinteresuota bylos baigtimi ir nepalankiai nusiteikusi savo sutuoktinio atžvilgiu dėl skyrybų proceso, nėra ir fakto, kad V. J. yra „paveldėtinas alkoholikas“. Iš to darytina išvada, kad L. J. pareiškime, rašytame Visagino savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui pateikta informacija, kad V. J. yra „paveldėtinas alkoholikas“ yra melaginga, neatitinkanti tikrovės. Kita vertus asmens priklausymas nuo alkoholio yra medicininė definicija, vartojama medicinoje. Ligų klasifikatoriuje ligos įvardijamos kaip alkoholizmas nėra ( Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011m. vasario 23d. įsakymu Nr. V-164 Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisymo ir papildymo leidimo „sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija,TLK-10-AM) įdiegimo). Tuo tarpu „alkoholiko“ apibūdinimas- visuomenėje vertinama ir suprantama kaip valkatos, visiškai žlugusio, degradavusio žmogaus, miegančio ant suoliuko, laiptinėje, pakrūmėje bet kur, kuriuo tampa nepastovūs, silpnavaliai asocialūs žmonės, apibūdinimas(b.l. 104) Kaltinamoji teigia ir pateikė apie tai duomenis, kad priklausomybė nuo alkoholio ir yra alkoholizmas (b.l.82-112), tačiau šis, visuotinai žinomas faktas, neginčijamas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų skundų matyti, kad jį žeidžia ne alkoholizmas kaip liga, o tai, kad jis pareiškime įvardintas visuomenėje negatyviai vertinamu ir suprantamu žodžiu „alkoholikas“ be to, dar tokią ligą paveldėjusiu, t.y. konstatuojant, kad tokie buvo jo tėvai ir protėviai. Teismas, įvertindamas ar L. J. pareiškime V. J. įvardinimas kaip „paveldėtinu alkoholiku“ yra įžeidžiančio pobūdžio atsižvelgia į tai, kad sutuoktiniai nutraukinėja santuoką, kad pareiškimas parašytas tuo metu, kai buvo sprendžiama vaiko laikinos globos nustatymo klausimas ir šią frazę vertina visame pareiškimo kontekste iš kurio aiškiai matyti, kad siekiama sukelti valstybės institucijos– Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susirūpinimą dėl mažamečio vaiko, kuris yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo anūkas (b.l. 51,62-67), numanomai netinkamų auklėjimo ir gyvenimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, į liudytojos A. G. parodymus, patvirtinančius tą aplinkybę, kad L. J. prašė neskirti globėju jos vyro V. J., konstatuojamojo pobūdžio pareiškime V. J. pavadinimas „paveldėtinu alkoholiku“, teismas daro išvadą, kad toks pasisakymas yra aiškiai turintis tikslą paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo valstybinės institucijos akivaizdoje. Teismas, ištirtų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad L. J. padarė nusikaltimą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. 1d. ir dėl to baustina. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai bausmę teismas įvertina tai, kad kaltinamoji dirba, anksčiau neteista, padarė apysunkį nusikaltimą ir mano, kad bausmės tikslai jai bus pasiekti paskiriant baudą. Nukentėjęs byloje pareiškė 5000lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 69-71). Kaltinamoji ieškinio dydžio neginčijo. Teismui pripažinus kaltinamąja kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1d. padarymo, pripažįsta ir tai, kad nukentėjęs dėl kaltinamosios veikos patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jo ir jo tėvų, senelių šmeižimo, pergyvenimus, kad jam nebus suteikta anūko globos teisė. Neturtinės žalos dydžio neginčijant teismas neturi pagrindo mažinti ieškinio, todėl ieškinys tenkintinas pilnoje apimtyje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1d. ir nuteisti bauda 30 MGL (3900 Lt) dydžio (trys tūkstančiai devyni šimtai litų).

Iš L. J. priteisti 5000Lt ( penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo paskelbimo, Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį teismą.