Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-16445-559/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-24
Bylos Nr.
e2-16445-559/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00936-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-16445-559/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00936-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 24 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovės atstovei B. B.,atsakovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. 9006.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš Mariaus K. P. sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui 1 188,13 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, neįvykdęs Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti PSDF draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 1 188,13 Eur ir sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovui 2021 m. gegužės 5 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-1257 savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Žala PSDF biudžetui neatlyginta iki šiol, minėti dokumentai nepateikti.

Ieškovė teismui 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad atsakovas asmens privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2019 m. birželio 30 d. valstybės lėšomis kaip Lietuvos Respublikos studentas. Vadovaujantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) direktoriaus 2017 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-112, 17.12 punktu, duomenis į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą iš Studentų registro teikiami Švietimo informacinių technologijų centro automatiškai. Taip pat minėtos tvarkos 26 punkte numatyta, kad Privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis apdraustųjų studentų, nutraukiančių savo mokslą arba studijas, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas baigiasi mokslo arba studijų nutraukimo mėnesio paskutinę dieną. Atsakovas pats patvirtino, kad jis nutraukė studijas (duomenys neskelbtini)universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete. Todėl atsakovas, kaip protingas ir atidus asmuo, turėjo ir privalėjo žinoti bei objektyviai suvokti, kad jam nutraukus studijas, jis automatiškai netenka apdraustojo statuso valstybės lėšomis pagal minėtą požymį. Tuo pačiu privalėjo tam, kad draudimo periodai nenutrūktų, įgyti apdraustojo statusą pagal kitus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme numatytus kriterijus. 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovas buvo paskirtas I. B. rūpintoju. Kadangi atsakovas tik 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pripažintas močiutės rūpintoju, būtent nuo šios datos, o ne nuo anksčiau, asmeniui buvo suteiktas apdraustojo statusas valstybės lėšomis, nes Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad valstybės lėšomis draudžiami globėjai ar rūpintojai slaugantys asmenis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 14 d. rašte Nr. (7.7 E) DV_S-27-111454 nurodoma, kad M. K. V. socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje yra registruotas draudėju, kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo, draudėjo kodas 3481089. Prievolė mokėti PSD įmokas, kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančiam asmeniui, buvo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. M. K. už 2019 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Į bylą pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. 2019/0077494/00 pradėta pildyti 2019 m. liepos 19 d., kai asmuo turėjo teisę tą mėnesį gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsakovas už 2019 m. liepos-rugpjūčio laikotarpį PSD įmokų nesumokėjo.

Ieškovės atstovė B. B. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir papildomus rašytinius paaiškinimus pilna apimtimi ir papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas gavo medicinines paslaugas suprasdamas, kad jis nėra draustas, tačiau tinkamai nesidomėjo savo draustumo aplinkybėmis. Draustumo duomenų registre duomenys buvo sutikslinti 2019 m. rugsėjo 6 d. ir pagal įrašą matyti, kad šį įrašą patikslino pati sistema, nes tikėtina, kad duomenys iš Studentų centro buvo pateikti pavėluotai. Asmuo, nutraukęs studijas, laikomas draustu iki mėnesio pabaigos, šiuo atveju M. K. studijos buvo nutrauktos 2019 m. birželio 10 d., jis buvo laikomas draustu iki 2019 m. birželio 30 d. ir dar vieną mėnesį po to jis galėjo gauti medicinines paslaugas, bet šiuo atveju iki 2019 m. liepos mėnesio paskutinės dienos turėjo sumokėti įmoką. Visos šios aplinkybės paaiškėjo, kai 2021 m. gegužės 5 d. buvo atlikta duomenų kontrolė.

Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai ir nurodė, kad 2019 m. liepos – 2019 m. rugsėjo mėnesiais, t. y. visų medicininių paslaugų naudojimosi laikotarpiu internetinėje sistemoje rodė, kad jis yra draustas. Tikrinant 2019 m. liepos 1 d. 09:01 val., 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15:17 val., 2019 m. rugsėjo 2 d. 09:01 val. apdraustojo statusą matyti, kad jis, M. K., visu šiuo periodu buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir šiam faktui patvirtinti prideda ambulatorinio apsilankymo aprašymų kopijas. Įrašai apie jo draustumą pakeisti atbuline data. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir jo šeimos gydytoja D. K.. Visos gydymo įstaigos jį traktavo kaip apdraustą privalomuoju sveikatos draudimu, jis nebuvo informuotas apie gydymo kainą ir nesutiko jos mokėti. Jam nebuvo duota pasirašyti įstatymo nustatyta forma, kad jis sutinka mokėti už gydymo paslaugas ir nebuvo išrašyta sąskaita faktūra. Jeigu jis būtų žinojęs, kad nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, nebūtų naudojęsis nė viena medicinine paslauga, kadangi visos naudotos paslaugos buvo planinės ir galėjo būti nukeltos į vėlesnį laiką, kuomet jis būtų vėl apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Su juo Teritorinė ligonių kasa nė karto nebandė susisiekti telefonu, nors jo telefono numeris įvestas internetinėje sistemoje. 2019 m. balandžio mėn. jo močiutė I. B. kreipėsi į teismą dėl jo paskyrimo jos rūpintoju, tačiau teisminis procesas užsitęsė ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jis buvo paskirtas I. B. rūpintoju. Jis ir jį aptarnavęs medicininis personalas ne dėl jo klaidos buvo suklaidinti Teritorinės ligonių kasos internetinėje sistemoje įvestais duomenimis, kurie rodė, kad jis draustas. Jis nemano, kad teisinga būtų jam atsakyti dėl teritorinės ligonių kasos padarytų klaidų, nes jei nebūtų jis suklaidintas, nebūtų naudojęsis medicininėmis paslaugomis, būtų jas nukėlęs vėlesniam laikui. Mano, kad Teritorinė ligonių kasa už savo klaidas ir pacientų klaidinimą turėtų atsakyti pati, todėl Kauno teritorinės ligonių kasai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už periodą nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteiktas gydymo paslaugas jis mano, kad nėra skolingas.

Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad 2019 m. birželio mėnesį jis nutraukė studijas dėl to, kad jį pašalino iš universiteto už neatvykimą mokytis po akademinių atostogų. Jis domėjosi savo draustumo statusu, nes galvojo, kad registro duomenys yra patikimi ir tuo metu registras rodė, kad jis draustas ir tai matosi jo pateiktuose ambulatorinio apsilankymo aprašymuose. Savo draustumo statusu jis domėjosi pas šeimos gydytoją D. K., kuri yra jo mama. Kitose įstaigose, t. y. nei valstybinio Socialinio draudimo fondo valdyboje, nei Teritorinėje ligonių kasoje jis savo draustumo statusu nesidomėjo. Dėl draustumo registre pateiktų neteisingų duomenų buvo suklaidinti ir medicinos darbuotojai. Be to jis nebuvo informuotas, kad jam teikiamos medicininės paslaugos yra mokamos ir jis nepasirašė sutikimo dėl tokių paslaugų teikimo.

Teismas konstatuoja:

Atsakovui M. K. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros įstaigose: viešojoje įstaigoje Jonavos ligoninėje, viešojoje įstaigoje Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Affidea Lietuva“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Atsakovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos šiose įstaigose nepriskirtinos būtinosioms medicinos pagalbos paslaugoms pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintą „Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką ir mastą“, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą atsakovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos nepriskirtinos prie valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros – pirminio sveikatos priežiūros organizavimo lygio būtinosios medicinos pagalbos. Šias aplinkybes patvirtina asmens ambulatorinio gydymo statistinių kortelių Nr. 2019/0244816/00, Nr. 2019/0077494/00, 2019/0009673/00 išrašai, stacionare gydyto asmens statistinės kortelės Nr. 2019/059168/00 išrašas, Kauno teritorinės ligonių kasos 2021 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 10-1257 „Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“, suteiktų paslaugų apmokėjimą patvirtinačių dokumentų kopijos patvirtina, kad atsakovui M. K. nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos už 1 188,13 Eur sumą.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto buvo apmokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais; Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 ,,Dėl balo vertės patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 ,,Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”; Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 “Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”; Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktas (šio punkto redakcija Nr. XIII-2051, 2019 m. balandžio 11 d. paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06686, galiojusi paslaugų atsakovui suteikimo laikotarpiu) numato, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Vadovaujantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2017 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-112, 17.12 punktu, duomenys į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą iš Studentų registro teikiami Švietimo informacinių technologijų centro automatiškai. Taip pat minėtos tvarkos 26 punktas numato, kad privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis apdraustųjų studentų, nutraukiančių savo mokslą arba studijas, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas baigiasi mokslo arba studijų nutraukimo mėnesio paskutinę dieną.

Iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo matyti, atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. vasario 21 d., nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakovas nebuvo draustas. Šis išrašas taip pat patvirtina, kad šiame registre duomenys apie M. K. draustumą 2019 m. buvo patikslinti 2019 m. rugsėjo 6 d.

Atsakovas M. K. teismo posėdyje pripažino, kad 2019 m. birželio mėnesį jis nutraukė studijas (duomenys neskelbtini) universitete, nes jį pašalino dėl jo neatvykimo į universitetą po akademinių atostogų.

Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo informuotas, kad sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, jis galėjo gauti dar vieną mėnesį po to, kad kai už jį nustota mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas reikės sumokėti, todėl teigia buvęs suklaidintas ir todėl neturi mokėti žalos atlyginimą PSDF biudžetui. Šis atsakovo paaiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Atsakovas, būdamas vidurinio išsilavinimo ir besimokydamas Sveikatos mokslų universitete, turėjo ir privalėjo žinoti, kad privalo mokėti draudimo įmokas už kiekvieną mėnesį ir kad privalomuoju sveiktos draudimu nedraustas asmuo neturi teisės gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau pasitikėdamas šeimos gydytojos D. K., kuri yra ir atsakovo motina, pateiktais duomenimis, lengvabūdiškai tikėjosi gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovo M. K. žinojimas, kad jis nutraukė studijas ir nemoka įmokų į PSDF biudžetą įrodo, kad atsakovas neturėjo nei teisės gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nei teisėto lūkesčio gauti nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad jam buvo suteiktos paslaugos, kurios nepriskirtinos būtinosioms medicinos pagalbos paslaugoms, ir pripažįsta, jog jei jam būtų išaiškinta, jog reikės mokėti už suteikiamas paslaugas, jis būtų sumokėjęs įmoką arba atsisakęs tų paslaugų, kurios tuo metu jam nebuvo skubios ir būtinos.

Atsakovas, neįvykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžetui išlaidų dėl jam nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 1 188,13 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo medicinos paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu - neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovas sveikatos priežiūros paslaugas gavo būdamas nedraustas, todėl jo elgesys nelaikytinas rūpestingu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas sveikatos priežiūros paslaugas gavo būdamas nedraustas, todėl jo elgesys nelaikytinas rūpestingu.

CK 6. 263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo kaltės, jo neteisėto veikimo, ieškovė patyrė nuostolius, atlygindama sveikatos priežiūros išlaidas (CK 6.246, 6.247, 6.248, ir 6.249 straipsniai), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 188,13 Eur suma žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistina 26,73 Eur mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir 2,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 29,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, įstaigos kodas 188783839, buveinės adresas: Kaunas, Aukštaičių g. 10, 1 188,13 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 13 centų) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,58 Eur (dvidešimt devynis eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė