Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinama tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. 22.02 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,18 promilių girtumas), iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112 melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog vyras A. V. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 22 d. 22.10 val. buvo patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. V. padarytą veiką yra numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną ji buvo išgėrusi ir nelabai atsimena aplinkybes, bet apie įvykį jai papasakojo vyro brolis A. V. Jos vyras A. V. 2016-08-22 apie 21 val. atėjo pas savo brolį A. V. į svečius, adresu: (duomenys neskelbtini), netrukus atėjo ir ji, iš karto jam sakydama, kodėl jis neina namo, jam per pakaušį uždavė su ranka. Tada jos vyras, laikydamas rankose kavos puodelį, stūmė ją ir ji nukrito į šalia stovinčią automobilinę kėdę. Vyras apipylė ją su kavos tirščiais, nes jis tada gėrė kavą. Atsimena, kad vyras daugiau jai netrenkė, tik ją stūmė, jis ją su dukra iš karto išvarė pro duris, jos išėjo į laiptinės koridorių. Dėl patirto pastūmimo jai neskaudėjo. Kai ji išėjo į laiptinę, paskambino policijai iš jai priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad vyras stumdosi, yra agresyvus. Paskambinusi policijai norėjo, kad policijos pareigūnai nuramintų vyrą, kad jai būtų saugu. Įvykio vietoje, kai atvyko policijos pareigūnai, jai su dukra pasakė, kad eitų namo, o vyrą išsivežė į policiją. Jos nieko neklausė, tik pasakė eiti namo. Jos su dukra parėjo namo, už pusvalandžio atvažiavo pas ją į namus policija ir tada apklausė. Ji buvo dar girta (3,18 promilių nustatė alkotesteriu), todėl jos parodymai galėjo būti netikslūs. Kodėl pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo, pati nežino. Bijojo, kad vyras sugrįžęs bus piktas, agresyvus, susinervinęs, todėl ir iškvietė policiją. Mano, kad policijai skambino dėl to, kad buvo girta, ir jai tuo momentu taip atrodė. Tikrai realios grėsmės jai nebuvo, nežino, kodėl taip pasielgė. Konfliktas tarp jos ir vyro įvyko tik dėl to, kad buvo girta. Tik išsiblaiviusi suprato, kad dėl jos melagingai duotų parodymų jos vyras yra sulaikytas areštinėje, nors prieš ją nesmurtavo. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgusi, gailisi melavusi, blaiviu protu tikrai taip nepasielgtų (b. l. 59–60).

R. V. kaltę padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

įtariamuoju apklaustas A. V. parodė, kad 2016-08-22 jis ryte sugrįžo iš reiso, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jis nuėjo į svečius pas savo krikšto dukrą, kur vartojo alkoholį, išgėrė su kava gal po 100 g. Jis buvo pavargęs, nemiegojęs, pasakė, kad eina namo. Žmona nenorėjo eiti namo, pasiliko toliau gerti alų. Jis išėjo namo vienas. Išgirdo, kad grįžo žmona, ji konfliktavo su savo mama. Kadangi ji buvo girta, jai užeina agresija, būna konfliktiška. Žmona gydosi nuo alkoholizmo, naudoja vaistus. Kai ji išgeria alkoholio, jai iš karto pasimaišo protas, jos net vaikas bijo. Niekas jai nepadeda, net psichologas. Jis stengiasi visada išvengti konfliktų, o ypač, kai pamato ją išgėrusią. Todėl išėjo pas savo brolį, pasiėmė pusės litro butelį romo vien dėl to, kad išvengti konflikto. Brolis gyvena netoli, kai pas juos nuėjo, jie su broliu ir jo žmona su kava gurkšnojo tą romą. Jam žmona skambinėjo, sakė kad eitų namo, jis sakė jai, kad grįš vėliau. Po kokių 20 min. žmona atėjo ir jam tiesiu taikymu trenkė per galvą delnu. Jį pavadino kažkokiais keiksmažodžiais, sakė eiti namo. Jis nieko nesakė, pasiuntė ją velniop. Ji atsisėdo kartu su jais išgėrinėti. Jai pasakė, kad jai niekas neįpils. Žmona tikėjosi, kad galės ir toliau išgerti. Brolienė jai pasakė, kad ji yra nepageidaujama, nes anksčiau yra jau pas juos buvę tokių konfliktų ir jie nenorėjo tų konfliktų matyti. Žmona pasiėmė kavos puoduką, kurį jis pats gėrė ir bandė su juo suduoti jam. Kavos buvo tik ant dugno. Ji jam trenkė per galvą, jis jai sugriebė ranką ir atėmė puoduką, kažkiek likučių kavos aptaškė jį. Ji pati ir apsitaškė ta kava ir save. Ta kava nebuvo karšta, ji tikrai nenusidegino, ten buvo tik kavos likučiai. Atėmęs puodelį jis ją pastūmė ir ji atsisėdo ant fotelio. Jai nedaužė, norėjo tik, kad ji jo nesužeistų puodeliu. Anksčiau ji yra paleidusi ir jam, ir kitiems žmonėms į veidą ir puodelį, ir stikliuką, ir stiklinę, todėl saugojosi, kad taip neatsitiktų ir šį kartą. Brolienė pasakė, kad jie eitų lauk. Tuo metu vaikas prašė, kad mamytė eitų namo. Jokių smūgių jis jai nesudavė, tik norėjo ją nuraminti. Buvo pasakęs jai ir anksčiau, kad jei gers, tai jie skirsis. Todėl dabar tikrai nesiruošia su ja toliau gyventi, nes ji tik pusantro mėnesio bandė gydytis, tada ir negėrė, tada nebuvo problemų, nes ji tą laiką gėrė vaistus, buvo rami, nebuvo konfliktų. Jų konflikto metu tikrai jai niekas netrenkė, ji niekur nesitrenkė, buvo gal tik užkliuvusi, bet nevirto. Iš jo pusės tikrai jai nebuvo jokio fizinio skausmo sukelta. Jis jai jei ir yra kažkada sudavęs, tai tik norėdamas nuraminti jos psichozes nuo alkoholio. Bet kadangi jai tas nepadėjo, daugiau to nedarė, vis tiek ji neatsimena ir vaiko akyse jis nenori, kad jos dukra matytų nesutarimus. Ta mergaitė su juo gerai sutaria, ji nori tik mamą nuraminti, jis su ja gerai sutaria, ji neturi jo bijoti. Jis jos tikrai niekada neauklėja. Kai atvažiavo policija, jį išsivežė sakydami, kad sulaikys tik 5 val. Jis prašė, kad jam patikrintų alkoholio matuokliu girtumą, bet niekas nedavė, jie tik norėjo greičiau jį uždaryti. Jo girtumas tikrai nebuvo didelis, jis buvo tik išvargęs po kelionės, visą parą buvo kelyje. Todėl buvo piktas, kad niekas jo neklausė, niekam negalėjo net paaiškinti, kad jis nieko nedarė. Dabar gailisi, kad tiek laiko su savo žmona gyveno ir vargo, dabar jau galėtų išvažiuoti ramiai. Šeštadienį jis turi išvažiuoti tolimesniam gyvenimui į Vokietiją, yra jau išsinuomojęs butą, sudaręs darbo sutartį pusantrų metų terminui. Nesiruošia su žmona taikytis, neketina su ja gyventi, nenori jai daugiau padėti, tegul ji pati gydosi, nebegali daugiau jai padėti. Jis nori tik greičiau išeiti, nes planuoja savo ateitį toliau be jos. ( b. l. 31–32);

liudytojas A. V. parodė, kad pas jį į namus 2016-08-22 apie 21 val. atėjo jo brolis A. Jis buvo grįžęs iš Čekijos, nes dirba autobuso vairuotoju. Jis atsinešė pas juos lauktuvių alaus ir butelį romo. Maždaug po pusvalandžio, jiems tik suspėjus susėsti prie stalo vaišintis lauktuvėmis, į kambarį, kur jie sėdėjo, įbėgo brolio žmona. Iš karto, net nepasisveikinusi ji trenkė A. per galvą iš pakaušio pusės, taip trenkė, kad tuo metu net kava iš puodelio išsipylė, nes jis gėrė kavą. Jam nepatinka tokie konfliktai, jis išėjo į kitą kambarį. Ji buvo labai girta, net krito nuo kėdės, nebestovėjo ant kojų. Ji tiktai keikėsi, šūkavo keiksmažodžius, kalbėjo kažkokias nesąmones. Kai įėjo į kambarį vėl, tada pamatė, kad ji vėl trenkė broliui delnu per veidą. Tada A. ją atstūmė nuo savęs ir pasakė, kad eitų namo, negadintų nervų, jis ketino pasilikti miegoti pas juos, jis taip ir pasakė jai, kad nebūtų konflikto toliau. Kai ji trenkė broliui per veidą, brolis A. ją tik nustūmė nuo savęs, jis tikrai netrenkė, tik nustūmė, suėmęs už plaukų. Kai ją stūmė, ji galėjo nugriūti į lovą ar fotelį, ji praktiškai ant kojų nestovėjo, tai galėjo ir taip nuvirsti. Ta maža mergaitė sakė, kad mama eitų namo, tempė tą mamą, bet ji nėjo, ji tik krito ant žemės, vartėsi ant žemės, tikrai buvo labai stipriai pergėrusi. Jis ją mato ne pirmą kartą, žinojo, kad ji turi problemų dėl alkoholio. Ir dabar žino, kad skambinėjo broliui, žinutes rašinėjo, nori atsiprašyti. Tada tą vakarą, ji net neprisiminė adreso, kur paskambinus policijai atvažiuoti. Policijai atvykus, brolį išvežė. Brolis jai nė karto nesutrenkė, jis tik nustūmė ją nuo savęs. Jis tikrai matė du jos smūgius, vieną į pakaušį, o kitą – į veidą. Ta maža mergaitė pradėjo sakyti, kad eitų namo. Jie su žmona pasakė, kad ji eitų lauk iš jų namų, ji pati išėjo, o brolis užrakino duris. Jie visi žino, kad brolio žmona yra alkoholikė, brolis jai perka antidepresantus, buvo momentas, kai negėrė, bet trumpai. Ji ir pas juos ateina labai dažnai alaus pagurkšnoti, kai vyras būna išvažiavęs. Yra ir anksčiau buvę tarp jų konfliktų, jie yra matę. Matosi, kad ji turi problemų, jai reikia medikų pagalbos. Dabar po šio įvykio pasakė, kad pas juos daugiau neateitų, jie nenori jos matyti. Pritaria broliui, kad jis skiriasi su ja, jis jam ir anksčiau sakė, kad nesituoktų su ja. Dabar brolis išvažiuos į Vokietiją, ketina ten gyventi, dirbti nuo rugsėjo 1d., tikrai nebenori grįžti į Lietuvą, nori tvarkytis savo gyvenimą (b. l. 24–25);

liudytoja G. V. parodė, kad jos vyro brolis A. V. 2016-08-22 atvyko pas juos į svečius, jis buvo grįžęs naktį iš savo reiso, jis dirba autobuso vairuotoju. A. norėjo namuose pailsėti, bet negalėjo dėl savo žmonos, nes ji norėjo toliau pasilikti svečiuose, todėl A. atėjo pas juos. Jie sėdėjo kambaryje, bendravo bendrame kambaryje prie televizoriaus. Vyrai vartojo alkoholį kartu su kava. A. atėjęs neatrodė labai išgėręs, neatrodė girtas, gal šiek tiek išgėręs. Jie visi buvo nedaug išgėrę. Jiems besėdint vakare, jau lauke buvo tamsu, atėjo R. V. kartu su savo dukra. Ji buvo gerokai išgėrusi, jau eidama svirduliavo. Kai įėjo į kambarį, ji iš karto savo vyrui trenkė per pakaušį, kažką jam prikaišiojo, gal iš anksčiau jie buvo susikivirčiję, nesuprato, kodėl ji jam trenkė per pakaušį. Tuo metu A. susitvardė, nieko nedarė. Tada R. atsisėdo ant kėdės ir nuo jos nuvirto, nes buvo girta. A. jai sakė, kad eitų namo, nes matė, kad yra per daug išgėrusi. Ji jam atsikalbinėjo ir sakė, kad jis jai neaiškintų, atsistojo ir trenkė A. per veidą. Jis ją nustūmė nuo savęs, tuo metu pylė ant jos kavos tirščius. A. savo žmoną stūmė nuo savęs, kad ji nelįstų. R. tuo metu, kai būna išgėrusi, būna tokia nervuota, pikta, agresyvi. Kai R. nugriuvo, nematė. Tuo metu jos dukra šaukė, kad eitų namo. Jokių smūgių A. nesudavė, nebent pastumdamas galėjo ją tik stipriau suimti. Sužalojimų tikrai nebuvo R. Kai jai pasakė, kad ji eitų namo, nes ji buvo labai prigėrusi, ji pati išėjo lauk į koridorių. A. tik sakė, kad ji eitų namo, nes yra išgėrusi, o dar su vaiku. Dukra išėjo kartu su mama. Girdėjo, kad ji kažką šūkaliojo koridoriuje. Kai namo sugrįžo jos dukra, ji jiems pasakė, kad matė apačioje sėdinčią R., kuri kalbėjo telefonu. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie tik pasibeldė, A. pasiėmė savo piniginę ir išėjo kartu su jais. Daugiau R. pas juos į viršų nebebuvo pakilusi. Pagrindinė jų konflikto priežastis buvo ta, kad R. negali gerti alkoholio, ji turi problemų su alkoholio vartojimu. Žino, kad ji yra bandžiusi gydytis nuo alkoholizmo, tada lankėsi pas psichologą, gėrė vaistus, bet paskui vis tiek gėrė. Smurto tikrai jų namuose nebuvo (b. l. 48–49);

2016-09-21 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nesant šios nusikalstamos veikos (b. l. 6–8);

2016-08-23 įtariamojo sulaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog A. V. buvo sulaikytas įtariant padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (b. l. 34);

asmens blaivumo teste Nr. 6243 užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. V. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, 2016-08-22 23.06 val. jai nustatytas 3,18 promilių girtumas (b. l. 45).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, tu-rinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. V. Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešdama apie tai, kad A. V. prieš ją smurtauja, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamosios R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamoji R. V. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, suprato šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 61–63).

Skiriant bausmę R. V. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

R. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, 2016-02-09 lankėsi UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, dgn.: F32.10, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu; F10.1 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (b. l. 43). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, kurią siūlo ir prokurorė, – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas jos vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. V. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. V. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 MGL – 338,94 € dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti 6 MGL – 225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti R. V., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti R. V..

Informuoti R. V., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.