Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-583-813/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-583-813/2016
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01360-2006-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius (pirm.), Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-583-813/2016
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01360-2006-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2006 m. lapkričio 9 d., o pabaiga – 2019 m. kovo 6 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 4 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. kovo 2 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, įvairovė ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistajam M. B. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, bus įgyvendinta bausmės paskirtis bei pasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis nėra idealas kaip ir kiti nuteistieji ar kiti žmonės, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (59 balai), o teismai tenkina prašymus dėl lygtinio paleidimo su didesniu nusikalstamos rizikos balu. Pažymi, kad drausminės nuobaudos jam taikytos prieš 8 metus, pažeidimai buvo nepiktybiniai, kiti du pažeidimai, dėl kurių apsiribota pokalbiais, nėra drausminės nuobaudos. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis skatintas 4 kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį, įvykdė socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat turi II grupės invalidumą. Anot skundo autoriaus, jis socialinio tyrimo išvadoje yra apjuodintas – tai, kad jis bendrauja su teistais ir nusikaltimus darančiais asmenimis, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad už gerą elgesį kiekvieną dieną bendrauja telefonu su dukromis, buvusia žmona ir drauge, kuri atsiuntė pažymą, kad apeliantas, išėjęs į laisvę, gyvens pas ją. Taip pat pabrėžia, kad byloje yra pažyma, jog skundo autorių priims dirbti sargu, be to, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jam bus mokami pinigai už turimą neįgalumą. Nesutikdamas su teismo išvada, kad paleidus jį lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumas, teigia, jog jis atliko ¾ bausmės, už jo prašymo paleisti jį lygtinai tenkinimą balsavo 6 Komisijos nariai, Komisija prisiėmė dalį atsakomybės dėl jo elgesio. Mano, kad prokurorės skunde dėl Komisijos nutarimo neatsižvelgta į tai, kas svarbu lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, apeliantas parodytas kaip baisiausias žmogus, nepataisomas,

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 59 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis M. B., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“ paskaitose, lanko „Elgesys-pokalbis-pakeitimas“ programą, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 65 balai pagal OASys), tačiau yra pakankamai didelė (59 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu M. B. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (2 kartus), ir skatintas (4 kartus). Be to, 2 kartus už jo padarytus pažeidimus nuobaudos nebuvo taikytos, apsiribota tik pokalbiais. Nors nurodyti pokalbiai nėra drausminės nuobaudos, o kitos M. B. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2007 m. vasario 22 d.) ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis praeityje teistas 6 kartus, seniau pasireiškė nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos, laisvėje pragyveno iš nelegalios veiklos, šiek tiek prisidurdavo iš gaunamo ekspeditoriaus uždarbio ir gaunamos invalidumo pašalpos, tačiau pinigų pragyvenimui neužteko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimas, mokymasis, taip pat gyvenimo stilius ir draugai. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 12 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 4 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Darius KantaravičiusTeisėjai Viktoras PreikšasGytis Večerskas