Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Egidijaus Tamašausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-774/2010 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės R. S. priešieškinį dėl dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

aplinkybė, jog ieškovas 2008 metų rudenį išsinuomojo butą Riešutų gatvėje ir negyveno bute, kuriame su atsakove gyveno iki santuokos iširimo neįrodo ieškovo kaltės, kadangi šalys jau nuo 2007 metų pabaigos gyveno atskirai, nepraėjus net trims mėnesiams nuo pradėjimo gyventi atskirai, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu (ieškiniu) nutraukti santuoką. Ieškovo nuomone, iškėlus civilinę bylą nutraukti santuoką, „visiško nesirūpinimo" terminas CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme nebegali būti skaičiuojamas, kadangi pateikus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, laikytina, kad šeima iširusi ir šalių neturtiniai įsipareigojimai viena kitai pasibaigia. Be to, šalys santuokoje pragyveno ne pilnus metus nuo 2007-04-14 iki 2007 metų pabaigos. 2008 metų kovo mėnesį buvo iškelta civilinė byla. Taigi, šiuo atveju nesusidaro net vienerių metų terminas, kurį šalys gyveno atskirai. Taip pat ieškovas pažymi, kad leido atsakovei gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir už jį mokėjo komunalinius mokesčius. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir nepagrįstai nustatyta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo bei netinkamai pritaikytos teisės normos, numatytos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje ir CPK 187 straipsnyje. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija laikoma įrodyta tik kai paliekama šeima ir ja visiškai vienerius metus nesirūpinama. Tokios aplinkybės byloje nėra neįrodytos ir jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai;sprendimu buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir nepagrįstai nustatyta, kad ieškovas padarė atsakovei neturtinės žalos, netinkamai pritaikyta CK 6.250 straipsnyje numatyta teisės norma. Joks byloje esantis dokumentas nepatvirtina, kad dėl ieškovo neteisėto elgesio atsakovė susirgo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ieškovo teisę pažeidžiančio elgesio ir atsakovės žalos. Sprendime nemotyvuojama kodėl dėl šeimos iširimo yra kaltas tik ieškovas. Neturtinė žala negali būti priteista, nes santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė susirgo ir pradėjo gydytis 2008 metų lapkričio mėnesį, t.y. praėjus pusmečiui nuo to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir beveik metams nuo santuokos iširimo. Tai reiškia, kad atsakovė galėjo susirgti ne dėl ieškovo kokio nors netinkamo elgesio. 5 000 Lt neturtinė žala bet kuriuo atveju yra neprotingai didelė, be to, ieškovo nuomone, atsakovė imitavo ligą;teismas nepagrįstai priteisė 6 622,61 Lt piniginę kompensaciją už grąžintą paskolą, tuo pažeidė CK 3.67 straipsnio 1 dalies teisės normą. Šalims gyvenant santuokoje laikotarpiu nuo 2007-04-14 iki santuokos iširimo 2007-12-31, buvo grąžinta 7 627,44 Lt ieškovo asmeninės paskolos ir palūkanų. Įvertinant sutuoktinių lygių dalių principą. Iš ieškovo galėjo būti priteista ne didesnė kaip 3 813,72 Lt piniginė kompensacija. Sprendimu buvo apskaičiuota kompensacija imant grąžintą pinigų sumą už laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2007-04-14 iki paskolos grąžinimo dienos 2010-02-10. Su tokiu skaičiavimu negalima sutikti, kadangi pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas teisine pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o praktikoje pripažįstama, kad ir dar anksčiau, t.y. nuo pradėjimo gyventi skyriumi. Tokiu būdu sprendimu buvo pažeista CK 3.67 straipsnio 1 dalies norma;teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas visis atsakovės patirtas išlaidas, nors ne visi atsakovės reikalavimai buvo patenkinti. iš 18 074,75 Lt piniginio reikalavimo teismas patenkino tik 11 622,61 Lt, t.y. 64 proc. atsakovės reikalavimų.

ieškovo neištikimybės bei šeimos palikimo faktą teismo posėdyje patvirtino dvi liudytojos - J. B. ir E. S.. Nors teismo sprendime konstatuota, kad ieškovas 2008 m. gruodžio mėnesį paliko šeimą ir išėjo iš namų gyventi kitur — nuomojo butą Riešutų gatvėje, net pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis išsinuomojo butą ir šeimą paliko 2008 m. rudenį;po ieškovo kreipimosi į teismą 2008 m. kovo mėnesį, šalys buvo susitaikiusios, bandė išsaugoti santuoką ir gyveno kartu kaip šeima iki 2008 m. rudens, kol ieškovas galutinai paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, nustojo atsakove rūpintis ir niekada nebegrįžo. Todėl visiškai nepagrįsti ir neteisėti yra ieškovo teiginiai, jog šalių neturtiniai įsipareigojimai viena kitai pasibaigia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byloje nėra nustatyta, kad iki ieškovui paliekant šeimą 2008 m. rudenį, atsakovė buvo išreiškusi valią santuoką nutraukti;ieškovo teiginiai, kad jo elgesio negalima vertinti kaip visiško nesirūpinimo šeima, nes jis suteikė atsakovei gyvenamąjį plotą ir toliau neva mokėjo mokesčius už butą, rūpinosi buto išlaikymu atmestini, kadangi šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįstos jokiais įrodymais;ieškovo teiginiai, kad jis savo veiksmais nepadarė atsakovei neturtinės žalos yra nepagrįsti, kadangi iki nesutarimų šeimoje atsakovė buvo sveika. Net po to, kai ieškovas padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, šalys gyveno kartu, atsakovė visais būdais stengėsi išsaugoti šeimą. Prasidėjus nesutarimams, pablogėjo ir atsakovės sveikata. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. B.. Byloje esantys medicininiai dokumentai taip pat akivaizdžiai įrodo, kad atsakovės sveikata sušlubavo būtent dėl šeimyninių išgyvenimų, neteisėto ieškovo elgesio;šalys kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo dar prieš santuoką - nuo 2007 metų vasario mėnesio. Paskolą, kuri buvo panaudota buto remontui, šalys paėmė kovo mėnesį, ji buvo investuojama į ieškovui priklausančio buto remontą ir grąžinama iš bendrų santuokinių lėšų, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovei 6 622,61 Lt kompensaciją už paskolos, kuri buvo panaudota ieškovo buto pagerinimui, grąžinimą;ieškovas nepagrįstai teigia, jog byloje neteisingai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-03-18 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies. Santuoka tarp šalių nutraukta dėl ieškovo E. S. kaltės. Pripažinta, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal ieškovo E. S. ir AB SEB Vilniaus bankas sudarytą 2007-02-09 vartojimo sutartį Nr. 0350708050504-78 po santuokos nutraukimo pasilieka E. S. , o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju, pagal prievoles AB SEB Vilniaus bankas atsako E. S.. Iš ieškovo E. S. atsakovei R. S. priteista 6622,61 Lt piniginė kompensacija, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 349 Lt žyminio mokesčio, 3300 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei iš ieškovo E. S. ir atsakovės R. S. po 17,98 Lt pašto išlaidų , susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu valstybei ( b. l. 156-161 ).

Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, iš jo priteista piniginė kompensacija, neturtinės žalos atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos ir šiuos reikalavimus atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Jo teigimu , nesusidarė net vienerių metų terminas, kurį šalys gyveno atskirai. LR CK 3.60 str. 3 dalyje numatyta prezumpcija laikoma įrodyta tik kai paliekama šeima ir ja visiškai nesirūpinama vienerius metus. Tokios aplinkybės nėra įrodytos ir jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys sudarė santuoką 2007 m. balandžio 14 d. Ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės kreipėsi 2008-03-12 ( b. l. 3-5 ). Savo ieškinyje jis nenurodė, kad su atsakove ( ir nuo kada ) gyvena skyriumi. Tik po to ieškovas ėmė teigti, kad su atsakove pradėjo kartu nebegyventi nuo 2007 m. gruodžio mėn. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su atsakove visiškai kartu nebegyventi pradėjo nuo 2008 m. rudens. Iš viso to darytina išvada, kad šalys santuokoje pragyveno daugiau nei vienerius metus. Be to, nustatyta, kad dar iki santuokos sudarymo, t. y 2007-02-21 ieškovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( b. l. 46 ). Įšį butą gyventi atvyko jo buvusi sutuoktinė R. S.. Vien ši aplinkybė, kad ieškovas mokėjo už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą komunalinius mokesčius, dar nepaneigia aplinkybės, jog jis visai nesirūpino šeima. Tuo labiau, bylos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovas susirado kitą moterį, buvo neištikimas. Šias aplinkybe patvirtino byloje dalyvavusios liudytojos, kurių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti ( b. l. 146-147 ).

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kas pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog ieškovas padarė atsakovei neturtinės žalos, netinkamai pritaikė CK 6.250 str. numatytą teisės normą ir priteisė iš jo atsakovės naudai 5000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. LR CK 250 str. numato neturtinės žalos atlyginimą, t. y. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai pergyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymai surinkti byloje patvirtina atsakovės ligą, t. jai nustatyta depresija, ją sukėlė nesutarimai šeimoje, dėl ko ji turi pastoviai gydytis ir vartoti vaistus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šią ligą jai sukėlė sutuoktinio neištikimybė, dėl to ji patyrė sukrėtimą, dvasinius pergyvenimus, emocinę depresiją. Tačiau, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys santuokoje pragyveno gan neilgą laiko tarpą, atsakovės prašomą neturtinės žalos dydį sumažino pusiau, t. y. nuo 10000 Lt iki 5000 Lt Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip nuspręsdamas pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

Be to apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 622,61 Lt piniginę kompensaciją už grąžintą paskolą ir tuo pažeidė LR CK 3.67 str. 1 d. teisės normą. Jo nuomone, iš ieškovo galėjo būti priteista ne daugiau kaip 3 813,72 Lt piniginė kompensacija atsakovės naudai. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą taip pat pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos , ieškovas E. S. ir SEB Vilniaus bankas 2007-02-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0350718050504-78 ( b. l. 11-15 ), pagal kurią jam buvo suteikta 16000 Lt Grąžinimo terminas nustatytas iki 2010-02-08 . Kaip jau minėta, nustatyta, kad ieškovas šeimą paliko 2008 m. gruodžio mėn. Iki tol paimta paskola buvo grąžinama iš santuokinių bendrų lėšų ( ši aplinkybė nėra paneigta ). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas nuo 2007 m. balandžio mėn. 14 d. ( t, y. santuokos sudarymo ) grąžino 13245,22 Lt kredito ( b. l. 47-49 ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors kreditas ir buvo suteiktas asmeniškai ieškovui dar iki santuokos sudarymo, tačiau jis buvo grąžintas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas teisingai preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( CK 3.117 str. 1 d. ). Todėl pagrįstai priteisė atsakovei pusę santuokoje grąžinto kredito sumos, t. y. 6622,61 Lt.

Be to , apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės reikalavimai buvo tenkintini tik iš dalies. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip matyti , yra nustatyta, kad santuoka pagrėstai nutraukta dėl ieškovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios institucijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S. ( a. k (duomenys neskelbtini) ) 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus ) Lt už advokato paslaugas R. S. ( a. k . (duomenys neskelbtini) naudai.