- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-954-92-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-954/2011
1.2.8.1.2., 2.1.7.4., 2.1.14., 2.4.6., 2.4.7.
2011 m. spalio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės J. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo – privataus kaltintojo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo
R. B. išteisinta pagal BK 154 str. 2 d., neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką;
T. B. išteisintas pagal BK 154 str. 2 d., neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
Iš L. J. R. B. priteista 1000 (vienas tūkstantis) litų, T. B. 2000 (du tūkstančiai) litų už advokato paslaugas.
L. J. civilinis ieškinys R. B. dėl 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir T. B. dėl 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Vadovaujantis BPK 303 str. 6 d., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. J. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. B. ir T. B. dėl to, kad jie 2010-04-24, iš IP adreso 212.52.48.43, interneto portale www.15min.lt paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją: 11.34 val. - „L. J. nepavyko provokacija. salin rankas nuo garbingos kariuomenes. Tokie sasai kaip J. ir toliau bus salinami. Piemenims kariuomenej ne vieta“, 11.37 val. - „E. J. akcija, kuria jis parodo kaip norėjo tarnauti kariuomenėje. Baige karo akademija, patarnavo batalione, neislaike fizinio normatyvu, užsiiminejo statybų bizneliu, gavo lengvu pinigėliu ir „padejo“ ant kariuomenes... isvadines visokiais zodziais jaunesniji kari buvo išmestas is kariuomenes. Dabar gina kariu teises... kokiu kariu???? tokiu kaip jisai???? luzeriu???? Jakai – nejuokink svieto“. Tikrovės neatitinkanti informacija L. J. pažemino kitų žmonių akyse.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu R. B. ir T. B. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisino, neįrodžius, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog byloje nėra surinkta patikimų ir objektyvių duomenų, kad komentarus internete paskelbė Renata ir T. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-23 išteisinamąjį nuosprendį ir R. B. ir T. B. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., skirti jiems bausmes bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių T. B. ir R. B. kaltę ir, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, priėmė nepagrįstą nuosprendį. Skunde pažymima, kad T. B. ir R. B. komentaruose buvo paskleistos žinios, kurios neatitinka realybės, o būtent tokios, jog nukentėjusysis „nelaikė fizinio normatyvų“, „gavo lengvų pinigėlių“, „buvo išmestas iš kariuomenės ir pan.“ Šios žinios, anot apelianto, yra visiškas šmeižtas, tačiau apylinkės teismas apie jį nepasisakė ir, remdamasis vien tik kaltinamųjų neprisipažinimu, nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog kompiuteris, iš kurio buvo paskleista žinia, neatitinkanti realybės, buvo Tomui ir R. B. priklausančiame bute, adresu Pavilnionių 45-33, Vilniuje, todėl jų motyvai, jog prie jų namų durų gali pašaliniai asmenys naudotis internetu bei „ nulaužti“ asmeninį slaptažodį, neįtikėtini ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog tiek prokuratūroje, tiek apylinkės teisme kaltinamieji davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus apie rašytus komentarus internete, todėl jų parodymai negali turėti įrodomosios galios. Nurodo, jog interneto prisijungimo slaptažodis buvo žinomas tik kaltinamiesiems, namų durys yra rakinamos, nebuvo nurodytas joks kitas asmuo, galėjęs parašyti komentarą, be to, Renata ir T. B. patys buvo pareiškę norą taikytis, o tai galima vertinti kaip prisipažinimą, rašius įžeidžiantį komentarą internete. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būtent kaltinamieji jį gerai pažinoję, daugiau asmenų jų kaimynystėje, kurie tarnavo kartu su apeliantu nėra.
Apeliantas nurodo, jog Renatos ir T. B. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 154 str. 1 d. Pažymi, jog dėl pastarųjų nusikalstamų veikų jis patyrė neturtinę žalą, todėl prašo priteisti 16 000 Lt jai atlyginti. Be to, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto nepagrįstai kaltininkų naudai priteista 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. B. ir R. B. prašo atmesti privataus kaltintojo L. J. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-23 išteisinamąjį nuosprendį nepakeistą. Teigia, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Nurodo, kad L. J. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie apie jį parašė komentarą internetiniame puslapyje. Pažymi, kad nesant nusikaltimo sudėties, nėra pagrindo priteisti L. J. neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė iš apelianto proceso išlaidas, kadangi dėl jo nepagrįstai pradėto ir vilkinamo proceso reikėjo samdytis gynėją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, pavesti prokurorui atlikti tyrimą arba priimti išteisintųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, išteisintasis T. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegijos nuomone, patenkinti privataus kaltintojo L. J. apeliacinį skundą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą arba priimti T. B. ir R. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.
Kaip seka iš bylos, 2010-04-26 skundu L. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas 2010-04-24 internetiniame portale WWW.15.lt paskelbė tikrovės neatitinkančius, jį žeminančius komentarus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. parodė, jog paskaitęs L. J. straipsnį parašė komentarą, bet rašydamas negalvojo, kad daro kažką neteisėto, tiesiog išreiškė savo nuomonę. Liudytojai R. B. ir T. B. parodė, jog komentarų nerašė, bet L. J. straipsnį perskaitė. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-08-04 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nutarime komentarus rašę asmenys neįvardinti, nors nutarimo aprašomojoje dalyje konstatuota, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kas ir kokiems asmenims priklausančių kompiuterių interneto puslapyje WWW.15.lt patalpino L. J. galimai šmeižiančią informaciją“, pareiškėjui L. J. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Minėtas nutarimas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.
Po to L. J. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas už jo apšmeižimą patraukti atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. R. B. ir T. B., motyvuodamas savo prašymą tuo, jog minėti asmenys įvykdė jo skunde nurodytą nusikalstamą veiką.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė R. B. ir T. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Kolegija laiko, kad panaikinti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo. L. J. apylinkės teisme bei savo skunde akcentuoja, jog Renatos ir T. B. kaltė įrodyta, nes jį kompromituojantys komentarai neva parašyti pagal IP adresą gyvenančių asmenų, o būtent R. B. ir T. B.. Tačiau, kolegijos nuomone, kadangi prokurorės nutarime nenurodyta, kad būtent šie asmenys įvykdė veiką, kurios padarymu juos kaltino L. J., pastarieji nepripažino rašę L. J. nepalankius komentarus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „byloje nėra surinkta patikimų ir objektyvių duomenų, kad komentarus internete paskelbė kaltinamieji R. B. ir T. B.“. Vien nukentėjusiojo nuomonės, kad tai padarė R. B. ir T. B., nepakanka, kad priimti pastarųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
Apylinkės teismo posėdyje R. B. ir T. B. parodė, kad jokių šmeižikiškų komentarų L. J. atžvilgiu nerašė, internetinis ryšys sklinda dideliu spinduliu ir bet kas gali prisijungti prie IP. Komentaras parašytas iš B. IP, bet ne iš jiems priklausančio kompiuterio. Tas pats IP gali priklausyti apie 50 kompiuterių aplinkai, nes ryšys yra ne laidinis, o ruterinis. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą pagal kitą L. J. skundą buvo nustatyta, kad komentarus dėl jo 2010-04-24 straipsnio yra rašę daugelis asmenų, kurie įvardinti 2011-02-22 nutarime (b.l. 188-190). Internetinės stotelės numeris nėra kompiuterio numeris, namuose yra 3 kompiuteriai, kurie veikia tuo pačiu adresu. Namuose lankosi įvairūs asmenys – draugai, pažįstami, kurie naudojasi bute esančiai kompiuteriais ir galėjo parašyti komentarus, kurie įžeidė L. J.. Kolegijos nuomone, netikėti šiais R.ir T. B. paaiškinimais ir pripažinti juos nenuosekliais, kaip tai nurodoma skunde, teismas neturėjo pagrindo. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų aplinkybių, pagal L. J. pirminį pareiškimą atliekant ikiteisminį tyrimą, jis nenurodė, kad komentarus parašė būtent R.ir T. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad šiuos veiksmus įvykdė būtent jie, kaip jau buvo minėta, nustatyta, jog komentarą rašė A. Ž., tai ir akcentavo pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, kam apeliacinės instancijos teismas pritaria. Kaip žinoma pagal susiklosčiusią teismų praktiką, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, užskaitomos kaltinamojo naudai.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde L. J. daug dėmesio skiria BK 154 str. numatytos veikos sudėties aprašymui. Šių skundų motyvų kolegija nei patvirtinti, nei paneigti negali, tačiau laiko, jog šie argumentai neturi esminės reikšmės, sprendžiant L. J. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą. R.T. B. išteisinti neįrodžius, kad jie padarė BK 154 str. 2 d. numatytą veiką.
Apelianto skunde teigiama, kad Renatos ir T. B. kaltę internete rašius jį įžeidusius komentarus patvirtina be kita ko ir tai, jog jis 2010-04-23 bendravo su T.B. K. apsaugos ministerijoje vykusio furšeto metu, po ko jis apie šią šventę parašė straipsnį www.15.min.lt. T. B. taip pat patvirtino minėtoje šventėje matęs L. J. bei iš kolegų girdėjęs, jog pastarasis neva kabinėjosi prie žmonių, teiravosi, ar jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kolegijos nuomone, tokie duomenys yra nepakankami, kad pripažinti T. B. kaltu, įvykdžius veiką, kuria jį kaltina L. J.. Skunde be pagrindo teigiama, jog B. ir B. kaltę patvirtina tai, kad jie siūlė apeliantui susitaikyti. Tačiau, kaip seka iš bylos, taikomojo posėdžio metu L. J. buvo siūloma negilinti konflikto bei kreiptis dėl komentarų panaikinimo ir tokiu būdu susitaikyti. L. J. šį siūlymą atmetė bei reikalavo kompensacijos. Nei vienas iš išteisintųjų nepripažino, kad būtų rašę L. J. nurodytus komentarus. Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantas savo skunde nebuvo nuoseklus, t.y. jis prašo priimti Renatos ir T. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, o vėliau (skundo 26 p.) – prašo bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui „sustabdant privataus kaltinimo bylą, iki kol prokurorai nustatys kaltus asmenis dėl komentaro rašymo“. Taigi, akivaizdu, kad pats apeliantas nėra įsitikinęs, ar jam nepalankius komentarus parašė Renata ir T. B. ar kiti asmenys.
Apeliaciniame skunde L. J. teigia, kad apylinkės teismas buvo šališkas, neobjektyvus, posėdžio protokolas klastojamas, byla turi būti sustabdyta, anot apelianto, kol prokurorai nustatys kaltus asmenis dėl komentaro rašymo. Tokie skundo argumentai vertintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus ar šališkas. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip teismo neobjektyvumas ar šališkumas. Be to, sutinkamai su BPK 261 str. 6 d., per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ir neišsamumą. Kaip seka iš bylos, L. J. pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis BPK 255 str., byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Tomo ir R. B. kaltė neįrodyta, sustabdyti bylos nagrinėjimo neturėjo procesinio pagrindo (BPK 254 str.).
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).
Tačiau, kolegijos nuomone, tenkintina L. J. skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sutinkamai su BPK 105 str. 5 d., kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kolegija, atsižvelgdama į L. J. turtinę padėtį, į tai, jog įtariamiesiems neturint lėšų pasirinkti gynėją, jis galėtų būti paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus (BPK 50 str. 3 d.), be to, į palyginti nedidelę bylos apimtį, į tai, jog komentarai, kuriuos L. J. vertina šmeižikiškais byloje iš tikrųjų užfiksuoti, laiko tikslinga sumažinti nuosprendžiu iš L. J. priteistą sumą už advokatės pagalbą sumokėti bei pakeisti nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti ir jo rezoliucinę dalį dėl lėšų už advokato paslaugas atlyginimo išdėstyti taip:
priteisti iš L. J. R. B. 500 (penkis šimtus) litų, T. B. 500 (penkis šimtus) litų už advokato paslaugas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.