Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-106-1145/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-26
Bylos Nr.: 1-106-1145/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45002-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Kurauskaitė
Kaltinamasis: E. M.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-106-1145/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45002-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Blaškauskienei,kaltinamajam E. M. (E. M.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį keturiasdešimties parų areštu, kurio vykdymas atidėtas trims mėnesiams. 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės pagal BK 246 straipsnio 1 dalį dvidešimties parų areštu;

3) 2023 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, kurią subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – septyniasdešimties parų areštas;

4) 2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį šešiasdešimties parų areštu (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones penkerius metus, 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. 16 min. Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, Raibenių kaime, prie Raibenių ežero, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas.

E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 16 d. su A. V. ir S. R. žvejojo. Į žvejybą nuvyko savo mamos automobiliu, automobilį vairavo A.. Žvejyboje abu su R. vartojo alkoholį. Alkoholį jis buvo vartojęs ir iš vakaro, ir tą pačią dieną. Žinojo, jog neturi teisės vairuoti, tačiau automobilį reikėjo šiek tiek patraukti, o ten žmonių nebuvo, todėl manė, kad nieko neatsitiks ir sėdo už vairo. Jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137-138).

Kaltinamajam E. M. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. N. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. 38 min. buvo gautas pranešimas, kad aplinkosaugos inspektorius sustabdė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pasieniečiai nustatė vairuotojui 2,46 promilių girtumą. Nuvykus į įvykio vietą, Puškų pasienio užkardos jaunesnieji specialistai J. M. ir A. C. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, važiuojamoji kelio dalis buvo užblokuota automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neetatinio Aplinkos apsaugos departamento inspektoriaus A. G., kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negalėtų pasišalinti iš įvykio vietos. Tikrinimo metu nustatyta, kad „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo E. M., kuriam 13 val. 29 min. alkotesteriu nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, 13 val. 49 min. antru tikrinimu nustatytas 2,43 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos pasienio pareigūnės A. C. parodymai, kad 2024 m. lapkričio 16 d. ji vykdė tarnybą su tos pačios užkardos jaunesniuoju specialistu J. M.. Apie 13 val. 16 min., patruliuojant Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Ignalinos rajone, Raibenių kaime, prie Raibenių ežero važinėja galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykę, Raibenių ežero pakrantėje rado du stovinčius neužvestus automobilius „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW X5“ buvo užstatęs pravažiavimą automobiliui „Audi A6“. Juos pasitiko buvęs kolega A. G.. A. G. vilkėjo specialią liemenę, pažymėtą aplinkos apsaugos skiriamaisiais ženklais. A. G. paaiškino, kad atvykęs prie Raibenio ežero rado tris neblaivius žvejus, tikrino, ar jie turi leidimus žvejybai, o tuo metu vienas iš žvejų sėdo į automobilį „Audi A6“ ir važiavo ežero pakrante. A. G. savo automobiliu užkirto „Audi A6“ vairuotojui kelią ir taip jį sustabdė. Apie įvykį nedelsiant pranešė Puškų pasienio užkardos budėtojui. Prie automobilio „Audi A6“ stoviniavo trys vyrai. A. G. nurodė asmenį, vairavusį automobilį „Audi A6“. Nustatyta, kad tai E. M.. Nuo E. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai atsakinėjo į klausimus. E. M. atidavė automobilio užvedimo raktelius ir prisipažino, kad vairavo automobilį. Kartu buvo A. V. ir S. R.. Pirmu tikrinimu E. M. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,43 promilių neblaivumas. Patikrinus duomenų bazėse nustatyta, kad E. M. yra ieškomas ir neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b .l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno A. K. (A. K.) parodymai, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. 38 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad aplinkos apsaugos inspektorius sustabdė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui į įvykio vietą atvykę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nustatė 2,46 promilių neblaivumą. Visi laukia prie Raibenių ežero. Nuvykus į vietą, ežero pakrantėje policijos pareigūnus pasitiko pasienio pareigūnai J. M. ir A. C.. Įvykio vietoje taip pat buvo pranešėjas A. G. ir trys akivaizdžiai neblaivūs asmenys. Nustatyta, kad tai S. R., A. V. ir E. M.. Pasienio pareigūnai paaiškino, kad gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, jie nuvyko į įvykio vietą. Nuvykę, rado automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kelią jam užstačiusį pranešėjo A. G. automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareigūnai paaiškino, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu jie patikrino „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją E. M., kuriam pirmo tikrinimo metu nustatė 2,46 promilių neblaivumą, antro tikrinimo metu – 2,43 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. G. parodymai, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 12-13 val. paskambino pažįstamas ir pasakė, kad Raibenių ežere plaukioja tamsios spalvos guminė valtis, kurioje yra asmenys, vykdantys neteisėtą žvejybą. Raibenių ežero dalį jis nuomojasi iš valstybės. Apie 13 val. jis nuvyko prie Raibenių ežero ir pakrantėje pastebėjo gumine valtimi plaukiančius ir žvejojančius tris asmenis. Ežero pakrantėje, maždaug už 200 metrų nuo tos vietos, kur asmenys žvejojo, stovėjo tamsios spalvos automobilis. Jis vilkėjo specialią liemenę su skiriamaisiais aplinkos apsaugos užrašais. Prie kranto įbridęs į ežerą, pakvietė priplaukti žvejus. Žvejams priplaukus, prisistatė, parodė pažymėjimą. Guminėje valtyje sėdėjo trys akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Valtyje mėtėsi alkoholinių gėrimų tara. Vyrų paprašė pateikti žvejybos leidimus. Paklausė jų, ar yra pagavę žuvies, vyrai nerišliai atsakė, kad ne. Vyresnis vyras paaiškino, kad jo žvejybos leidimas yra likęs namuose (duomenys neskelbtini). Jaunesni vyrai aiškino, kad žvejybos leidimus turi elektroninius, tačiau negali pateikti, nes išsikrovė telefonai. Jis svarstė, kaip jam elgtis ir kaip asmenis patikrinti ir keletui minučių paliko juos krante. Pats sėdo į savo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pavažiavęs link tamsaus automobilio apie 30 metrų, įsuko į kairėje keliuko pusėje esantį sodybos kiemą. Toje sodyboje būna jo pažįstamas, pateikęs informaciją apie minėtus žvejus. Sėdėdamas automobilyje, nusprendė skambinti skubiuoju pagalbos numeriu, kad jį sujungtų su budinčiu aplinkos apsaugos specialistu, kuris galėtų nustatyti, ar asmenys turi savo vardu įgiję žvejybos leidimus. Ketino grįžti prie žvejų užsirašyti jų tikslius duomenis. Atbulas išvažinėjo iš sodybos kiemo ir išvažiavęs ant keliuko pamatė link jo atvažiuojantį tą patį tamsios spalvos automobilį, ten buvo „Audi“ markės automobilis. Pamatė, kad už vairo sėdi vienas iš tikrintų žvejų. Savo automobiliu užstatė jam pravažiavimą, nes suprato, kad neblaivus jis negali važiuoti. Pasakė jam, kad tokios būsenos jis negali vairuoti, o jis atsakė: „niekur nevažiuoju, tik keletą metrų – paimti valties ir susidėti žvejybos įrankius“. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas išsitraukė užvedimo raktelius, paliko atrakintą automobilį ir svirduliuodamas nuėjo link draugų. Jis nedelsdamas paskambino Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos budėtojui ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, paprašė pagalbos. Atvykę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai alkotesteriu patikrino vairuotojo blaivumą. Jaunuoliui buvo nustatytas apie 2,40 promilių girtumas. Jis iškart paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos D. M. parodymai, kad E. M. yra jos sūnus. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Automobilį įsigijo 2024 m. rugsėjo 25-26 dienomis iš pažįstamos už 200 eurų. Automobilio neužregistravo savo vardu, nes nespėjo. Automobilį laikė namų kieme. Automobilį paskutinį kartą matė 2024 m. lapkričio 15 d. apie 7 val., kai ėjo į autobusų stotelę. Namo grįžo apie 17-18 val. jau buvo sutemę, netikrino, ar automobilis vietoje. Namuose sūnaus E. nebuvo. Sūnus tą naktį į namus negrįžo. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 16-17 valandą sužinojo, kad E. neblaivų sustabdė už vairo ir jis sulaikytas Ignalinoje. Apžiūrėjusi pamatė, kad nėra jos automobilio užvedimo raktelių, kuriuos ji laikė savo kambaryje, spintelės stalčiuje. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad automobilio nėra. Suprato, kad E. paėmė jos automobilį (1 t., b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. V. (A. V.) parodymai, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 18 val. su draugu E. M. nusprendė važiuoti į svečius pas jo merginos E. R. tėvą S. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). E. pasiūlė važiuoti jo motinai priklausančiu automobiliu „Audi“, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. Apie 20-20.30 val. atvažiavo pas S. R.. Visi gėrė degtinę. Apsvaigę nuėjo miegoti. Kitą rytą nusprendė važiuoti žvejoti. Alkoholio nevartojo. Važiavo E. mamos automobiliu. Automobilį vairavo jis. S. su E. žvejodami gėrė degtinę. Plaukdami link kranto, pastebėjo pakrantėje privažiavusį automobilį „BMW X5“, iš kurio išlipo vilkintis aplinkosaugininko uniformą vyras. Vyras paprašė pateikti žvejybos leidimus. Jis pasakė, kad žvejybos leidimo pateikti negali, nes išsikrovęs telefonas. Inspektorius, nieko nepaaiškinęs, nuėjo. Matė, kaip įsėdo į automobilį „BMW X5“ ir, pavažiavęs tolyn apie 50 metrų, užsuko į sodybos kiemą. Krante su S. išleidinėjo orą iš guminės valties, tvarkė žvejybos įrankius. Kažkuriuo metu E. pasakė, kad eina atvaryti automobilio, kad pakrautų valtį ir nuėjo tolyn. E. turėjo automobilio užvedimo raktelius. Automobilis buvo pastatytas maždaug už 100 metrų. Maždaug po 5 minučių iš tolo pamatė, kad dešiniau ant keliuko stovi užvestas automobilis „Audi“, o jam kelią užstatęs automobilis „BMW X5“. Prie automobilių stovėjo E. su aplinkosaugininku. Suprato, kad aplinkosaugininkas užkirto kelią automobiliu „Audi“ važiavusiam E.. Netrukus atvažiavo pasieniečiai. Jie bendravo su E.. Pasieniečiai tikrino E. blaivumą. Atvažiavo ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai E. sulaikė (1 t., b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. R. (S. R.) parodymai, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 20.30-21 val. į svečius atvyko dukra E. R. su draugais. Jie atvažiavo „Audi“ automobiliu. Kas vairavo, nematė. Vakare vyko išgertuvės. Kitą dieną apie 10 valandą su E. ir A. automobiliu „Audi“ nuvažiavo į Raibenių kaimą prie Raibenių ežero. Automobilį vairavo E. M.. Automobilį paliko pakrantėje. Žvejojo guminėje valtyje. Žvejodami išgėrė degtinės. Žvejojant į krantą atvyko G.. Paprašė pateikti žvejybos leidimus. G. pasakė, kad leidimas namuose. G. nuėjo link savo automobilio. Išleidinėjo orą iš valties ir E. pasakė, kad tuoj privarys mašiną. Automobilis buvo paliktas maždaug už 150-200 metrų. Matė, kaip E. atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti pakrantės keliu link jų. E. pavažiavus apie 100 metrų, G. visureigis skersai užstatė E. kelią. G. liepė sėdėti ir laukti automobilyje, o pats pradėjo skambinti. Kol sėdėjo automobilyje, trise išgėrė po stikliuką degtinės. Netrukus atvyko pasieniečiai. Jie patikrino E. blaivumą. Po to atvyko policija (1 t., b. l. 59-60).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23, 25-29).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 16 d. 13 val. 29 min. E. M. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, 13 val. 49 min. – 2,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 69).

Akcinės bendrovės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. spalio 13 d. yra laikinai išregistruotas, nes nurodytos transporto priemonės savininkė V. M. 2024 m. rugsėjo 25 d. automobilį pardavė D. M. (1 t., b. l. 73-74).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. V. M. pardavė automobilį D. M. (1 t., b. l. 106-107).

VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad 2024 m. lapkričio mėnesį nurodytos specifikacijos automobilio „Audi A6“ vidutinė rinkos kaina yra 1 959 eurai su pridėtinės vertės mokesčiu (1 t., b. l. 76).

Vairuotojų registro išrašas patvirtina, kad E. M. neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 192).

2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus raštas ir jo priedas patvirtina, kad 2024 m. gegužės 3 d. į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal BK 68 straipsnį yra įtrauktas E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nuteistas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamąjį įsakymą, įsiteisėjusį 2024 m. balandžio 22 d. Asmeniui yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 22 d. Iš asmens byloje esančios informacijos matyti, kad E. M. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, nevykdymo pasekmėmis (1 t., b. l. 95, 96-104).

Įvertinęs paties kaltinamojo E. M. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. C., A. K., A. G., D. M., A. V., S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, neblaivumo nustatymo duomenis, įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad E. M. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. 16 min. Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, Raibenių kaime, prie Raibenių ežero, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip akivaizdžiai demonstruodamas nepagarbą teismo sprendimui – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo, be kita ko, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones penkerius metus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 243 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, – baudžiamąjį nusižengimą teisingumo srityje (BK 12, 243 straipsniai) ir nesunkų nusikaltimą transporto saugumo srityje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), neatsakingai ir pavojingai elgdamasis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, neblaivus vairuodamas automobilį ir taip keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. E. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, jis, suprasdamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti buvo uždrausta, taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir šis nusižengimas vertinamas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas.

E. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau kaltinamasis E. M. už tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), – vairavimą neblaiviam – teisiamas trečią kartą, taip pat teistas ir už kitokio nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesnės bausmės, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas E. M. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad E. M. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bei už analogiškas nusikalstamas veikas yra teisiamas ne pirmą kartą. Nors kaltinamajam teisė vairuoti yra atimta, jis ir toliau nepaisydamas draudimo vairuoti, vairuoja automobilį darydamas tiek administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 174-185), tiek nusikalstamas veikas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. M. nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, ankstesni teistumai teigiamos įtakos jam nepadarė, teismo skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu E. M. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, prilygstanti griežtesnei paskirtai bausmei.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo ir davus pakankamai aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Tiek sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, tiek ir svarstant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su kaltinamojo elgesiu iki naujų nusikalstamų veikų padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia kaltinamojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam E. M., atsižvelgia ne tik į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (yra jauno amžiaus, dirbantis), turint omenyje tai, kad byloje nėra duomenų, jog tokia priemonė nebūtų efektyvi nagrinėjamu atveju. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi ir sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas vidutiniam laikotarpiui (dvejiems metams). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jei E. M. nevykdys jam nustatytų pareigų ir nesilaikys draudimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, už tokią veiką teisiamas trečią kartą, jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamų veikų, į BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam septynerių metų terminui.

BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. M. faktiškai priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes vairuodamas šį automobilį jos sūnus E. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. BK 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. M. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl D. M. automobilis negali būti konfiskuotas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš E. M. turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad tokio automobilio vidutinė rinkos kaina yra 1 959 eurai, todėl tokia suma iš E. M. turi būti išieškota.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (1 t., b. l. 140-142) (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais liudytojo A. V. nuotolinės apklausos metu, įtariamojo (kaltinamojo) E. M. nuotolinės apklausos ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą metu, policijos pareigūnų kūno kameromis, su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, ir duomenų laikmena DVD-R su pasienio pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

E. M. (E. M.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. M. atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį E. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones septynerius metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš E. M. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 959 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus).

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais liudytojo A. V. nuotolinės apklausos metu, įtariamojo (kaltinamojo) E. M. nuotolinės apklausos ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą metu, policijos pareigūnų kūno kameromis, su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, ir duomenų laikmeną DVD-R su pasienio pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo-garso įrašais, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Asta Kurauskaitė