- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- eI2-1639-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04196-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras ar atsakovas) 2019 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 55R-957 „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso“ (toliau – skundžiamas sprendimas); pripažinti jam laisvės kovų dalyvio statusą dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos (el. byla, I tomas; b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio 19 d. gavo skundžiamą sprendimą, kuriuo jam atsisakyta suteikti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą. Minėtame rašte nurodyta, kad atlikus paiešką Lietuvos ypatingajame (buvusiame LSSR NKVD-NKGB-MGB-KGB) archyve jokių faktinių duomenų (įrodymų) apie jo pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą nerasta. Taip pat išaiškinta, kad jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių pretendento rezistencinę veiklą, pateikiami jo buvusių bendražygių, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavusių šioje veikloje, toje pačioje vietovėje, informacija apie ją, kur turi būti aprašyta veikla, atitinkanti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus. Buvę bendražygiai, turintys pripažintą laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, turi aprašyti savo ir pretendento kartu tuo pačiu metu vykdytą bendrą pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas buvo rezistencijos dalyvis, nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas su atsakovo pozicija ir argumentais, išdėstytais minėtame sprendime, nesutinka. Nurodo, kad kreipdamasis į atsakovą 2019 m. spalio 3 d. pateikė bendražygių, kartu dalyvavusių rezistencinėje veikloje, informaciją apie šią veiklą, išdėstytą raštu jų pareiškimuose. G. L. pareiškime nurodyta, kad jis (pareiškėjas) nuo mokyklos laikų dalyvavo antisovietinėje veikloje, skleidė laisvės idėjas, platino laisvės lapelius ir uždraustą literatūrą, keldavo Lietuvos vėliavą, atsišaukimo lapelius, buvo stoikų grupės pirmininkas, slapyvardžiu Žynys. Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos vado dim. kpt. J. K. pareiškime dėl jo slaptos antisovietinės veiklos plačiai aprašyta jo vykdyta pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikla, nurodyta, kad jis vertas gauti laisvės kovotojo teisinį statusą. Pareiškėjo tvirtinimu, tai buvo nauji liudijimai, kurie nebuvo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas mano, kad Centras be pagrindo atmetė jo pateiktus naujus įrodymus ir nepagrįstai netenkino jo prašymo suteikti jam laisvės kovų dalyvio teisinį statusą.
Atsiliepimas
Atsakovas Centras nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi su prašymais pripažinti jam laisvės kovų dalyvio teisinį statusą. Į kiekvieną prašymą buvo pateiktas argumentuotas atsakymas.
Paaiškina, kad pagal Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatus komisija turi teisę susipažinti ir naudotis išlikusiais represinių struktūrų archyvais, kurie yra pakankamas šaltinis nagrinėjant asmens buvimo ar nebuvimo laisvės kovų dalyviu faktą. Nurodo, kad atlikus paiešką, Lietuvos ypatingajame (buvusiame LSSR KGB) archyve jokių faktinių duomenų (įrodymų) apie pareiškėjo pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) sąlygas, nerasta.
Pažymi, kad pagal Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamentą, jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių pretendento rezistencinę veiklą, pateikiami jo buvusių bendražygių, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavusių šioje veikloje, toje pačioje vietovėje, informaciją apie ją. Informacijoje turi būti aprašyta veikla, atitinkanti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus.
Teigia, kad informaciją apie pareiškėją pateikę asmenys neturi pripažinto rezistencijos dalyvio (laisvės kovų dalyvio) teisinio statuso, išskyrus G. J. ir J. M., kuriems pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas bei J. K., kuriam pripažintas kario savanorio teisinis statusas. J. M. laisvės kovų dalyvio statusas pripažintas už rezistencinę veiklą, vykdytą iki 1950 m., o J. K. už priklausymą Lietuvos vietinei rinktinei 1944 m. Taip pat nurodo, kad Centrui buvo pateikta nesusijusi informacija, tinkamai neaprašyta informacijos teikėjų ir pareiškėjo bendra pasipriešinimo okupacijai (rezistencinė) veikla tuo pačiu metu ir toje pačioje vietovėje. Tvirtina, kad tam tikroje pateiktoje informacijoje esama esminių netikslumų. Pavyzdžiui, informaciją apie pareiškėją pateikęs G. J. tvirtino, kad pareiškėjas jam paskolino rašomąją mašinėlę, kuria jis atspausdino antisovietinius atsišaukimus (lapelius), kuriuos po to išplatino. G. J. pabrėžė, kad jeigu pareiškėjas nebūtų jam paaukojęs rašomosios (spausdinimo) mašinėlės, nebūtų atsišaukimų, kuriuos jis parašė ir išplatino Vilniuje. Tačiau Lietuvos ypatingajame archyve surasti kitokie duomenys: suimtas ir KGB apklausiamas G. J. parodė, jog rašomąją mašinėlę jis paėmė iš mokyklos pavaduotojo ūkio reikalams kabineto. Kadangi ji neveikė, ją suremontavo. Vėliau rašomąją mašinėlę pareiškėjui pardavė už 30 rublių. Po kurio laiko ją už pinigus iš jo susigrąžino („atpirko“). Pareiškėjas KGB apklausiamas parodė, kad rašomąją mašinėlę nupirko iš G. J. už 30 rublių, vėliau jis ją iš jo už 10 rublių susigrąžino.
Nurodo, kad atsakovas yra atkreipęs pareiškėjo dėmesį į tai, kad kai kurie jo ir informaciją apie jį pateikusių asmenų teiginiai, pavyzdžiui, kad krauju pasižadėjęs 10 m. vykdė slaptą bioenergetinę fizikų-ekstrasensų programą „Perevarot“, pagal programą priėmė bioenergetinę informaciją, programą paskelbė telefonu „K.“ slapyvardžiu ir taip prasidėjo pertvarka bei buvo sugniuždyta KGB sistema, slapta transcendentinė organizacija, kurios nariu buvo, pasiekė, kad M. Gorbačiovas taptų sovietų lyderiu, vertintini kritiškai.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pogrindžio sąlygomis jis platino rašytinį darbą „Aš – mano žmogus“, kuris vėliau išleistas atskiru leidiniu, Centras atkreipia dėmesį, kad jame nėra akivaizdžiai ir tiesiogiai reiškiamų politinės kovos už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybės atkūrimą siekių, protesto prieš Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją, asmens teisių ir laisvių varžymą (su konkrečiais pavyzdžiais), dėl politinių motyvų nuteistų ir įkalintų bei kitaip persekiojamų konkrečių asmenų gynimo, nuslėptų istorijos faktų skelbimo, o būtent tai buvo būdinga antisovietinei pogrindžio spaudai.
Dėl pareiškėjo nurodyto fakto, kad jis priklausė antimarksistinei filosofinei stoikų grupei, pažymi, kad naujausioje Lietuvos istoriografijoje nėra duomenų apie tai, jog stoikai buvo antisovietinė pogrindžio organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad buvo rezistencijos dalyvis, nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Centro generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-152 A. B. nepripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos, atitinkančios Įstatymo sąlygas, įrodymų stokos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Centras mano, kad pripažinti A. B. laisvės kovų dalyvio teisinį statusą nėra pagrindo .
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Centro 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 55R-957, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia gauti neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą. Dėl minėto teisinio statuso suteikimo pareiškėjas 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą, užpildydamas prašymą-anketą (el. byla, I tomas, b. l. 16-19).
Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2015 m. birželio 10 d. posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą dėl laisvės kovų dalyvio statuso suteikimo ir priėmė išvadą siūlyti Centro direktoriui nepripažinti pareiškėjui šio teisinio statuso dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos, atitinkančios įstatymo sąlygas, įrodymų stokos (el. byla, I tomas, b. l. 69, 70). Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija apie išvadą pareiškėją informavo 2015 m. birželio 18 d. raštu Nr. 38R-r-80 ir išaiškino teisę ją skųsti Centro direktorei. Šiame rašte Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija paaiškino pareiškėjui tokios išvados motyvus (el. byla, I tomas, b. l. 71-72).
Pareiškėjas 2015 m. liepos 27 d. pakartotinai kreipėsi į Centrą su prašymu dėl laisvės kovų dalyvio statuso suteikimo (el. byla, I tomas, b. l. 74-75). Pareiškėjas prie prašymo pridėjo liudytojo apklausos protokolą (el. byla, I tomas, b. l. 78-81). Centras, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 38R-r-151 informavo pareiškėją, kad suteikti jam laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 82-83).
Centro generalinė direktorė 2015 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo A. R.“ Nr. 1V-152 (el. byla, I tomas, b. l. 84). Apie priimtą įsakymą pareiškėjas informuotas Centro 2015 m. spalio 22 raštu Nr. 38R-r-157, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka (el. byla, I tomas, b. l. 86).
Centrui 2015 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas J. M. pareiškimo papildymas (el. byla I tomas, b. l. 87), kurį įvertinęs Centras 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 38R-r-206 „Dėl laisvės kovų dalyvio statuso“ informavo pareiškėją, kad pagal esamus duomenis jis negali būti laikomas pogrindžio spaudos leidėju, bendradarbiu ar platintoju. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo motyvai jam išaiškinti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 38R-r-80 ir Centro 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 38R-r-151 (el. byla, I tomas, b. l. 88-89).
Pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. Centrui pateikė savo autobiografiją, o 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į Centrą su prašymu pateikti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos protokolą Nr. 2PD-3(234) (el. byla, I tomas, b. l. 90-92). Centras 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 38R-r-72 „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso“ pareiškėjui pateikė išrašus iš Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos posėdžio protokolo Nr. 2PD-3(234) ir Centro direktorės 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-152 9el. byla, I tomas, b. l. 93).
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Centrą su prašymu paaiškinti, kodėl nėra pripažįstamas jo parengtas traktatas „Aš – mano žmogus“ pasipriešinimo sovietinei ideologijai ir sovietinei okupacijai dokumentu (el. byla, I tomas, b. l. 94). Centras 2016 m. birželio 23 d. pateikė atsakymą į šį prašymą (el. byla, I tomas, b. l. 95-96).
Nesutikdamas su Centro 2016 m. birželio 23 d. atsakymu, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Centrui pateikė knygos „Aš – mano žmogus“ citatas, autobiografiją, J. B. 2004 m. lapkričio 22 d. liudijimą. Centras, išnagrinėjęs šiuos dokumentus, 2016 m. spalio 20 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 38R-r-161, kuriame nurodė, kad dar kartą svarstyti jo prašymą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 108-109).
Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Centrą, prašydamas iš naujo apsvarstyti klausimą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso jam suteikimo, pateikdamas doc. Dr. A. A. atsiliepimą į knygą „Aš – mano žmogus“ ir laišką (el. byla, I tomas, b. l. 111-113). Centras, išnagrinėjęs šį prašymą, 2017 m. sausio 27 d. pateikė atsakymą Nr. 38R-r-04, kuriame nurodė, kad dar kartą svarstyti pareiškėjo prašymą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo nėra pagrindo (el. byla, I tomas, b. l. 114-115).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis buvo 1940-1990 metais veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariu, pogrindžio spaudos leidėju, bendradarbiu ir platintoju; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviu ir asmeniu, kitokiais būdais ir veiksmais dalyvavusiu kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis buvo rezistencijos dalyvis, nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (el. byla, I tomas, b. l. 116-125).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Centrą su pareiškimu, dėl naujų įrodymų apie dalyvavimą rezistencinėje veikloje, prie kurio pridėjo liudininko J. K. pareiškimą ((el. byla, I tomas, b. l. 126).
Centras 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 55R-236 „Dėl pareiškimo“ paaiškino pareiškėjui, kad laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo motyvai pareiškėjui išdėstyti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 38R-r-80, Centro 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 38R-r-151, 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 38R-r-206, 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 38R-r-109, 2016 m. spalio 20 d. rašte Nr. 38R-r-161, 2017 m. sausio 27 d. rašte Nr. 38R-r-04. Nurodė, kad J. K. pareiškime nepateikė naujų duomenų, dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti ankstesnis sprendimas, atkreipė dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (el. byla, I tomas, b. l. 127).
Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Centro direktorę, nurodydama, kad į ją kreipėsi pareiškėjas, dėl, jo nuomone, nepagrįstai nepripažinto laisvės kovų dalyvio statuso. Seimo narė prašė Centro direktorės atkreipti dėmesį ir įvertinti visus pareiškėjo rezistencinės veiklos aspektus ir informuoti apie galimybę peržiūrėti sprendimą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo (el. byla, I tomas, b. l. 129). Centras, atsakydamas į Seimo narės kreipimąsi, jai išsiuntė Centro 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. 55R-236 „Dėl pareiškimo“ kopiją.
Pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. vėl kreipėsi į Centrą su pareiškimu, kuriame reiškė nesutikimą su sprendimu nepripažinti jam laisvės kovų dalyvio teisinio statuso, nurodė, kad atsirado du nauji liudininkai, galintys patvirtinti jo rezistencinę veiklą. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė G. L. pareiškimą (el. byla, I tomas, b. l. 131-132). Centre 2019 m. spalio 16 d. taip pat gautas J. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vertas gauti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (el. byla, I tomas, b. l. 134).
Centras 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 55R-957 „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso“ informavo pareiškėją, kad Centro generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-152 jam nepripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos, atitinkančios įstatymo sąlygas, įrodymų stokos. Pažymėjo, kad laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo motyvai pareiškėjui išdėstyti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 38R-r-80, Centro 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 38R-r-151, 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 38R-r-206, 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 38R-r-109, 2016 m. spalio 20 d. rašte Nr. 38R-r-161, 2017 m. sausio 27 d. rašte Nr. 38R-r-04. Centras pareiškėjui nurodė, kad jis per tą laiką nepateikė naujų duomenų (įrodymų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus) dėl kurių galėtų pasikeisti ankstesnis sprendimas. Išaiškino, kad pagal Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatus komisija turi teisę susipažinti ir naudotis išlikusiais represinių struktūrų archyvais, kurie yra pakankamas šaltinis, nagrinėjant asmens buvimo ar nebuvimo laisvės kovų dalyviu faktą. Nurodė, kad atlikus paiešką Lietuvos ypatingajame (buvusiame LSSR NKVD-NKGB-MGB-KGB) archyve jokių faktinių duomenų (įrodymų) apie jo pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą nerasta. Taip pat Centras išaiškino, kad jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių pretendento rezistencinę veiklą, pateikiami jo buvusių bendražygių, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavusių šioje veikloje, toje pačioje vietovėje, informacija apie ją, kur turi būti aprašyta veikla, atitinkanti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus. Buvę bendražygiai, turintys pripažintą laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, turi aprašyti savo ir pretendento kartu tuo pačiu metu vykdytą bendrą pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas buvo rezistencijos dalyvis, nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, Centras išreiškė nuomonę, kad teismų sprendimai patvirtino jo sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Centrui pateikti jo bendražygių liudijimai patvirtina jo dalyvavimą rezistencinėje veikloje, todėl Centras nepagrįstai atsisako pripažinti jam laisvės kovų dalyvio teisinį statusą.
Pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnį, Laisvės kovų dalyviai yra neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai: 1) partizanų ryšininkai ir rėmėjai; 2) 1940–1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.
Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo į atsakovą kreipėsi ne vieną kartą. Centro generalinė direktorė 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-152 nepripažino laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pareiškėjui. Pareiškėjui šio įsakymo motyvai buvo nurodyti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 38R-r-80. Pareiškėjas Centro generalinės direktorės 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-152 teismui įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, o toliau Centrui teikė papildomus įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia jo teisę į minėtą teisinį statusą. Centras, kas kartą įvertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 38R-r-151, 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 38R-r-206, 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 38R-r-109, 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 38R-r-161 ir 2017 m. sausio 27 d. rašte Nr. 38R-r-04 atsisakė pakartotinai spręsti klausimą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pareiškėjui pripažinimo, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų, kurie pagrįstų jo rezistencinę veiklą. Pareiškėjas šių Centro raštų teisėtumo taip pat neginčijo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos ypatingajame archyve jokių faktinių duomenų (įrodymų) apie pareiškėjo pasipriešinimo sovietinei okupacijai (rezistencinę) veiklą nėra.
Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2002 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5, 6.2 punktą, jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių pretendento rezistencinę veiklą, pateikiami jo buvusių bendražygių, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavusių šioje veikloje, toje pačioje vietovėje, informaciją apie ją. Informacijoje turi būti aprašyta veikla, atitinkanti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus.
Iš šios teisės normos turinio matyti, kad yra nustatyti tam tikri kriterijai informacijai, kuri gali būti laikoma pagrindžiančia pretendento į laisvės kovų dalyvio teisinį statusą rezistencinę veiklą., t. y. apibrėžtas subjektų, kuriu teikiama informacija laikoma patikima, ratas (buvę bendražygiai, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavę šioje veikloje, toje pačioje vietovėje) ir reikalavimai informacijos turiniui – aprašyta veikla, atitinkanti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas savo rezistencinę veiklą įrodinėjo kreipdamas į teismą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-22963-912/2017 atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo. Bendrosios kompetencijos teismas pareiškimo netenkino, be kita ko, nustatęs, kad kai kurie duomenų apie pareiškėją pateikę asmenys neturi laisvės kovų dalyvio teisinio statuso. Kiti asmenys pateikė nesusijusią informaciją – rekomendacinius raštus. Laisvės kovų dalyvis J. M. neaprašė savo ir pareiškėjo bendros rezistencinės veiklos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Kitas laisvės kovų dalyvis G. J. spausdinimo mašinėlę su lietuviškomis raidėmis pardavė pareiškėjui, vėliau ją atpirko. Būtent G. J. spausdino Laisvės lapelius. Kitų Laisvės kovų dalyviai nepateikė patvirtinimo, kad pareiškėjas taip pat spausdino ir platino Laisvės lapelius. Pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų, kada išleista pareiškėjo knyga „Aš – mano žmogus“. Nurodyta knyga nepriskirtina antiokupacinei pogrindžio spaudai, apie kurią rašoma Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme. Pareiškėjas nepateikė nurodytos knygos originalaus egzemplioriaus. Knygoje daug rašoma apie Lietuvą po 1990 metų. Dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių pareiškėjo pareiškimo pirmosios instancijos teismas netenkino.
Pareiškėjas 2019 m. spalio 3 d. pareiškimo dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo pagrįstumą įrodinėja, jo teigimu, naujais įrodymais – G. L. ir J. K. pareiškimais.
G. L. pareiškime Centrui nurodė, kad pareiškėjas nuo mokyklos laikų dalyvavo antisovietinėje veikloje, skleidė Laisvės idėjas, platino per savo filosofinę nelegalią grupę Laisvės lapelius ir uždraustos filosofijos straipsnius, keldavo Lietuvos vėliavas. Teigia, kad pareiškėjas jam yra žinomas kaip nelegalios „Stoikų“ grupės pirmininkas, kurios slapyvardis „Ž.“, kuris sovietmečiu gaudavo iš A. ir jo narių atsišaukimo lapelius. G. L. taip pat nurodė, kad pareiškėjo grupė taip pat platino jo parašytą traktatą „Aš – mano žmogus“, kuriame skatinama įdiegti decentralizacijos principus, įvesti rinkiminę sistemą (el. byla, I tomas, b. l. 132).
J. K. 2018 m. spalio 10 d. pareiškime tvirtino, kad dar sovietmečiu A. B. dalyvavo antisovietinėje veikloje. Jo „Stoikų“ grupė propagavo laisvės idėjas, spausdino ir platino jo parengtą Lietuvos Laisvės idėjas žadinančią medžiagą, organizavo jaunimo sueigas, platino antitarybinę literatūrą ir jo paties parašytus atsišaukimus už Lietuvos laisvę, keldavo Laisvos Lietuvos vėliavą. J. K. taip pat teigė, kad A. B. grupė veikė labai budriai, išradingai ir visiškai slaptai, todėl KGB neįkliuvo. Savo raštus A. B. pasirašydavo „Ž.“ slapyvardžiu. Taip pat pareiškėjas tarptautinėje kad. A. S. reforminėje organizacijoje STO turėjo slapyvardį „K.“. Ši organizacija darė stiprų poveikį „Perestroikos“ atsiradimui Lietuvoje. Nurodo, kad 1987 m. paskatintas mon. K. V., pareiškėjas Vilniaus valstybinio universiteto komisijai pirmą kartą viešai pateikė knygą „Aš - mano žmogus, Ž.“. Komisija ją atmetė, kaip antitarybinę, antimarksistinę propagandą (el. byla, I tomas, b. l. 134).
Išanalizavus pateiktų pareiškimų turinį, darytina išvada, kad jie nėra tinkami įrodymai Reglamento 6.2 punkte nurodytų reikalavimų aspektu. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis savo rezistencinę veiklą vykdė 1970-1981 metais. Nei iš šių pareiškimų, nei iš kitos bylos medžiagos negalima spręsti, kad G. L. ir J. K. minėtu laikotarpiu buvo pareiškėjo bendražygiai jo galimai vykdytoje rezistencinėje veikloje, t. y. vykdė bendrą rezistencinę veiklą toje pačioje vietovėje. Kaip jau ne kartą buvo nurodyta pareiškėjui Centro raštuose, ir dėl to ginčo nėra, J. K. savanorio teisinis statusas pripažintas už priklausymą Lietuvos vietinei rinktinei 1944 m. Duomenų, kad G. L. buvo pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas už veiklą, atitinkančią įstatymo sąlygas, tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietovėje, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Centras skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė naujų duomenų (įrodymų, atitinkančių teisės aktų reikalavimu), dėl kurių galėtų pasikeisti ankstesnis sprendimas nepripažinti jam laisvės kovų dalyvio teisinio statuso. Pareiškėjo Centrui su ankstesniais prašymais pateiktų įrodymų vertinimas buvo pateiktas Centro raštuose bei buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo iš naujo spręsti klausimo dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pareiškėjui pripažinimo.
Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti G. V. parodymai, patvirtinti notaro (el. byla II tomas, b. l. 133-134), teismo nėra vertinami, kadangi jie nebuvo pateikti Centrui ir nebuvo vertinami priimant skundžiamą sprendimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Centro 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 55R-957 yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjas prašo teismo pripažinti jam laisvės kovų dalyvio statusą dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos. Toks pareiškėjo reikalavimas traktuotinas, kaip siekimas nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. 2007-03-13 nutartį adm. byloje A-14-261/2007).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti pareiškėjui laisvės kovų dalyvio statusą dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2020 m. vasario 13 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.32)PT-987, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis už pareiškėjui suteiktą teisinę pagalbą yra 161 Eur, kuriuos prašo priteisti Valstybės naudai (el. byla, II tomas, b. l. 140).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. skundą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 55R-957 „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso“ atmesti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl reikalavimo pripažinti A. B. laisvės kovų dalyvio statusą dėl pasipriešinimo okupacijai (rezistencinės) veiklos nutraukti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.