Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-126-86/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
1-126-86/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zenonas Birštonas
Nukentėjusysis
A. N., A. R.
Kaltinamasis
T. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr.1 – 126/2010 m. Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.6.2.,1.1.8.6.10.,1.1.8.7.9.,1.2.3.3.,2.1.6.2.,2.1.9.1.,2.1.9.3.2.,2.1.12.2.3.2.,2.1.15.1.1.,2.1.15.1.2.,2.3.5.1.,2.3.5.2.,2.3.5.4.,2.3.6.3.,2.3.6.4.2.,2.3.6.4.5.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 30 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zenonas Birštonas,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,gynėjui Sigitui Juodeliui,nukentėjusiesiems A. N., A. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1974 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) kiemsargiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. V. nužudė R. R. staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jį ir jo artimą asmenį – sugyventinę J. U. nukentėjusiojo R. R. poelgio tokiomis aplinkybėmis: 2009 m. kovo 24 d. apie 15.30 val., T. V. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įėjęs į kambarį, pamatė jame stovintį su nuleistomis kelnėmis ir apnuogintu lytiniu organu R. R. bei ant sofos gulinčią sugyventinę J. U., kurios krūtinė buvo apnuoginta ir pasmauktos žemyn jos kelnės. Pagalvojęs, kad, jam nebūnant kambaryje, R. R. turėjo lytinius santykius su jo sugyventine, pareikalavo, jog R. R. išeitų iš buto ir kai jis stūmė pastarąjį iš kambario, R. R. kumščiu tris kartus sudavė jam į veidą. T. V., būdamas labai susijaudinęs, paėmęs kambaryje ant stalo gulėjusį peilį, sudavė juo smūgį R. R. į kairįjį žąstą, padarydamas paviršinę, durtinę-pjautinę žaizdą, ir sudavė smūgį peiliu jam į krūtinės kairiąją pusę, padarydamas R. R. durtinę-pjautinę žaizdą su kiauryminiu širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis T. V. kaltu dėl R. R. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad su R. R. jie buvo draugai. R. R. pas jį dažnai užeidavo, kartu išgerdavo. Kažkurį laiką R. R. yra gyvenęs jo bute, kai R. buvo susipykęs su savo sugyventine. R. R. žinojo, kad jis (T. V.) artimai bendrauja su J. U.

Įvykio dienos išvakarėse jis, jo sugyventinė J. U. ir R. R. trise gėrė degtinę iki vėlyvos nakties. Išsiskirstė jie apie 3 val. R. R. nuėjo į savo namus, o jis su sugyventine grįžo į jo butą. Ryte J. U. nuėjo į savo namus, o jis pats ėjo į polikliniką. Vėliau jis su pažįstamais R. D. ir Ž. K. buvo Lazdynų baseino kavinėje. Ten jis telefonu pakvietė ir J. U.. Kavinėje jie irgi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13 val. visa kompanija nuėjo pas jį į namus, kur gėrė alų. Netrukus Ženia su Rimu išėjo. Maždaug po pusvalandžio atėjo R. R.. Jį į butą įleido jo motina, nes jis su J. U. jau buvo atsigulę pamiegoti. R. R. su savimi atsinešė butelį degtinės, pastarasis jau buvo gerokai išgėręs. Jiedu su sugyventine atsikėlė, visi išgėrė po pora taurelių degtinės ir J. U. vėl atsigulė ant sofos. Jam pačiam pasidarė bloga, todėl jis nuėjo į tualetą, kur užtruko gana ilgokai. Būdamas tualete, išgirdo savo motinos šauksmą, ji kažkam liepė išeiti. Kai jis atėjo į kambarį, pamatė, kad kambaryje stovėjo R. R. su nusmauktomis žemyn kelnėmis ir apnuogintu lytiniu organu, o buvusios ant sofos J. U. krūtinė buvo apnuoginta, jos treninginės kelnės buvo pasmauktos šiek tiek žemyn. Pamatęs tokį vaizdą, jis suprato, kad R. R. „patvarkė“ (lytiškai santykiavo) jo sugyventinę, todėl liepė jam išeiti ir stūmė jį iš kambario. Kai jis pradėjo stumti R. iš kambario, šis tris kartus trenkė jam kumščiu į veidą. Būdamas supykęs ir labai susijaudinęs jis pagriebė nuo šalia buvusio stalo peilį ir juo bakstelėjo R. R. į šoną iš kairės pusės. Kiek prisimena, tai peiliu R. sudavė vieną kartą. Po suduoto smūgio peiliu R. R. pabalo, atsisėdo ant sofos. Pamatęs kraują, jis puolė skambinti „greitajai pagalbai“. Kai atvažiavo greitoji medicininė pagalba, R. dar buvo gyvas. Jį patį iš buto tuo metu išsivedė policijos darbuotojai.

Nužudyti R. R. jis nenorėjo, norėjo jį tik pagąsdinti dėl netinkamo elgesio. Labai gailisi, kad įvyko tokios pasekmės. Anksčiau su R. R. jokių konfliktinių situacijų nėra buvę. Jeigu R. butų tinkamai elgęsis, to nebūtų atsitikę.

Nukentėjusioji A. N. parodė, kad R. R. buvo jos brolis. Anksčiau R. buvo vedęs, tačiau vėliau su žmona išsiskyrė. Paskutiniu metu brolis gyveno su sugyventine V. Lazdynuose, pastarosios bute. Maždaug 2006-2007 metais R. neteko darbo, kai bankrutavo statybų bendrovė, kurioje jis dirbo. Kadangi jis gyveno sugyventinės bute, tai pats savo butą nuomojo, todėl gaudavo pajamų iš buto nuomos. Jai yra žinoma, kad brolis vartoja alkoholinius gėrimus.

2009 m. kovo 24 d. R. R. buvo atvažiavęs pas ją į butą, nes ten pat gyvena ir jų tėvai. Jis automobiliu nuvežė tėtį į polikliniką ir parvežė jį atgal. Ji dar pasveikino R. su gimtadieniu, nes kovo 24 d. yra jo gimimo diena. Daugiau brolio ji gyvo nematė.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad R. R. yra jos sūnus. Kai R. apsivedė, pradėjo nuo tėvų gyventi atskirai. Sūnus rūpinosi jais – tėvais, kai reikėdavo, nuveždavo pas gydytojus. Kol sūnus turėjo darbą, padėdavo jiems ir materialiai. Tačiau prieš kurį laiką R. darbovietė bankrutavo ir jis neteko darbo. Paskutiniu metu sūnus gyveno su sugyventine. Sūnaus mirties aplinkybės jai nežinomos.

Liudytoja J. U. parodė, kad T. V. ji pažįsta labai seniai, nes jie anksčiau gyveno viename name. Vėliau ji išsikėlė gyventi į kitą gatvę, tačiau irgi gyveno Lazdynuose. Su T. V. ji artimai pradėjo bendrauti prieš 6 metus ir nuo tada jiedu yra sugyventiniai. R. R. buvo T. V. draugas, pas T. užeidavo į butą, kartu išgerdavo alkoholinių gėrimų. T. V. Robertą net buvo priėmęs savo bute gyventi kažkuriam laikui.

2009 m. kovo 23 d. jie visi trys buvo susitikę, t. y. ji, T. V. ir R. R.. Vakare jie Lazdynuose iki vėlumos automobilyje gėrė degtinę. Po to išsiskyrė, tačiau ji su T. V. užsinorėjo kebabų, todėl nuėjo į Lazdynuose esančią kebabinę. Ten vėl sutiko R. R., su kuriuo vėlgi išgėrė alkoholinių gėrimų. Namo su T. V. grįžo paryčiais. Kiek pamiegojusi pas T. V., apie 8 val. ryto ji nuėjo pas save namo, o T. nuėjo į polikliniką. Vėliau T. V. paskambino jai telefonu ir pakvietė ateiti į Lazdynų baseino kavinę. Kai ji nuėjo į kavinę, T. V. buvo su savo pažįstamais R. ir Ž. Kavinėje jie išgėrė, o vėliau visi keturiese atėjo į butą pas T., kur gėrė dar alkoholinių gėrimų. Kai R. ir Ž. iš buto išėjo, jie atsigulė ant sofos miegoti. Kada į butą atėjo R. R., ji nežino. Pabudo nuo to, jog pajuto, kad ją kažkas graibo, galvojo, kad tai T. Tačiau pajutusi, kad yra liečiamos jos krūtys, atsimerkusi pamatė, jog tai R. Jis sėdėjo prie jos ant sofos nusmauktomis kelnėmis, matėsi jo lytinis organas. Jos pačios kelnės irgi buvo pasmauktos. Ji sušuko ir pradėjo taisytis savo rūbus. Kambaryje tuoj pat atsirado T., čia buvo ir jo motina. T. V. labai susinervino, pradėjo ant R. R. šaukti, varyti jį iš buto. Tada R. kumščiu pora kartų trenkė T. į veidą, pataikė į lūpą, o T. iš karto po suduotų smūgių pačiupo nuo šalia esančio stalo peilį ir dūrė juo R. į kairį šoną. T. buvo susinervinęs dėl suduotų smūgių ir kad R. lindęs prie jos. Po dūrio peiliu R. prisėdo ant sofos, pabalo, o T. išsigandęs dėl to ką padarė, iš karto pradėjo skambinti greitajai pagalbai. Į butą gydytojai atvyko kartu su policijos darbuotojais.

Jos manymu, T. V. nužudyti R. R. nenorėjo, tai įvyko dėl jo susijaudinimo.

Liudytoja Ž. M. V. parodė, kad T. V. yra jos sūnus, jiedu gyvena viename bute. J. U. ji pažįsta seniai. J. U. jau šešis metus gyvena su jos sūnumi T. R. R. ji irgi pažinojo, nes jis buvo Tomo draugas, kurį laiką gyveno pas jį bute.

2009 m. kovo 24 d. ji buvo namuose. T. buvo savo kambaryje su J. U. ir R. R.. Kai ji pati buvo savo kambaryje, išgirdo, kad T. kambaryje kažkas sušuko. Nuėjusi ten, pamatė pusnuogę J. U. ir kambaryje stovintį nusmauktomis kelnėmis R. R.. Ji pati pradėjo ant jų šaukti, varyti iš buto. Tuoj pat į kambarį atbėgo sūnus T., jis labai susinervino ir jie susimušė. Pirmas trenkė T. į lūpą R., o po to R. peiliu smūgį sudavė T. Pamatęs ką padarė, T. iš karto telefonu iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas J. K. parodė, kad T. V. ir R. R. jis pažinojo kaip Lazdynų mikrorajono gyventojus.

2009 m. kovo 24 d. Lazdynuose prie baseino jis susitiko T. V. ir R. D., sutarė su jais, kad pasėdės baseino kavinėje. Sutvarkęs savo reikalus, jis atėjo į kavinę, ten išgėrė alkoholinių gėrimų. Į kavinę atėjo ir T. V. draugė J. Išėję iš kavinės jie nusipirko alaus, kurį gėrė nuėję į T. V. butą. Apie 13-14 val. jis su R. D. iš T. buto išėjo. Išeidami prie namo jie sutiko R. R., kuris sakė einąs pas T., su savimi turėjo butelį degtinės. R. jau buvo gerokai išgėręs. Jie dar liepė R. neiti pas T. V., nes jis su J. pavargę ir nori miegoti, tačiau R. R. nepaklausė ir vistiek nuėjo pas T.

Jis pats iš karto atlikinėjo 10 parų areštą, kai grįžo namo, iš pažįstamų sužinojo, kad T. V. nužudė R. R.. Kai vėliau sutiko iš suėmimo paleistą T. V., šis paaiškino, kad R. lindo prie jo sugyventinės J., t. y. prie jos seksualiai priekabiavo.

Dar kai tą įvykio dieną jis buvo T. V. bute, kambaryje, kur jie gėrė, ant stalo gulėjo peilis, nes juo jie pjaustė užkandą.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2009 m. kovo 24 d. poliklinikoje jis sutiko pažįstamą T. V.. Jiedu nuėjo į Lazdynų baseino kavinę, ten atėjo ir Ž. K.. Jie išgėrė alkoholinių gėrimų, po to ten atėjo ir J. U.. Apie 13 val. iš kavinės jie išėjo, nusipirko alaus ir keturiese nuėjo į butą pas T. V.. Ten dar išgėrė ir apie 14 val. jis su Ž. išėjo, nes J. U. jau atsigulė miegoti, T. irgi norėjo miego. Išeinant iš namo jie sutiko R. R., kuris buvo gerokai apgirtęs. R. ėjo pas T. V., su savimi turėjo butelį degtinės. Jiedu dar liepė R. R. neiti pas T. V., tačiau tas nepaklausė. Vėliau iš savo sūnaus sužinojo, kad T. V. nužudė R. R.. Kai jis sutiko T. V., pastarasis paaiškino, kad dėl R. R. įvykis atsitiko todėl, kad jis priekabiavo prie jo sugyventinės J. Kai įvykio dieną jis buvo T. V. bute, kambaryje, kur jie gėrė alų, ant stalo buvo peilis. Šiuo peiliu jis pats dar užkandai pjaustė lašinius.

Liudytojas K. A. parodė, kad T. V. yra jo kaimynas. Jis pažįsta ir J. U., nes jis irgi anksčiau gyveno tame pačiame name. Apie T. V. ir J. U. santykius jis nelabai ką žino. T. V. buvo geras vaikinas. Jeigu T. V. ir išgerdavo, tai jis nebuvo konfliktiškas, išlikdavo ramaus būdo.

Apie įvykį T. V. bute jis nieko nežino konkrečiau, tai sužinojo tik iš spaudos.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis kaip policijos darbuotojas 2009 m. kovo 24 d. buvo išvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) esantį butą, kur buvo vyriškis su durtine žaizda. Atvykus tas vyriškis dar buvo gyvas. Bute dar buvo T. V. ir pora moteriškių. Ant T. V. veido matėsi sumušimo žymės. Kad sumušimo žymės būtų ant peiliu sužaloto vyriškio veido, jis nepamena. Bute buvę asmenys buvo neblaivūs.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis T. V. vietoje parodė ir paaiškino R. R. nužudymo aplinkybes (t.2 b.l. 86-97).

Liudytoja J. U. taip pat vietoje parodė ir paaiškino jai žinomas įvykio aplinkybes (t.2 b.l. 25-31).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. R. mirties priežastimi buvo vienas kiauryminis, pjautinis-durtinis širdies sužalojimas. R. R. lavone nustatyta: durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauryminiu širdies sužalojimu. Sužalojimas padarytas vienu dūriu plokščiu, duriančio-pjaunančio tipo įrankiu, pvz. peiliu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Paviršinė, durtinė-pjautinė žaizda kariame žaste. Sužalojimas padarytas vienu dūriu plokščiu, duriančio-pjaunančio tipo įrankiu, pvz. peiliu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad abu sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, labai greitai vienas po kito, todėl nukentėjusysis ir užpuolikas nespėjo pakeisti kūnų padėties. R. R. lavono kraujyje rasta 3,26% etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Po širdies sužalojimo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių. Tikėtina, kad konflikto metu užpuolikas ir nukentėjusysis stovėjo maždaug priešpriešiais. Sužalojimai padaryti dviem dūriais. Tokių sužalojimų padarymui didelės jėgos nereikėjo (t.1 b.l. 42-47).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. V. konstatuotas paviršinis odos įbrėžimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kieto daikto smailiu kampu ar aštria briauna, keleto valandų iki apžiūros laikotarpiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (t.2 b.l. 148-149).

2009 03 24 19 val. 42 min. T. V. nustatytas 1,26% girtumas (t.2 b.l.150).

Iš 2009 03 24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto Nr. 60, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje rastas peilis, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės (t.1 b.l. 12-28).

2009 09 24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2009 03 24 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), geležtės ir T. V. džinsinių kelnių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. R. genotipu (t.1 b.l. 131-133).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad pranešimas apie R. R. sužalojimą priimtas 2009 03 24 15 val. 39 min. (t.1 b.l. 36).

Dėl T. V. veikos kvalifikavimo

Ikiteisminis tyrimas T. V. veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 06 18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4p. išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Kaltinamasis T. V. suduodamas peiliu smūgį R. R. į širdies sritį, padarė pastarajam sunkų kūno sužalojimą ir tai buvo mirties priežastimi. Kaltininkas atsako už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Tik T. V. veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą – R. R. mirtį.

Teismas daro išvadą, kad T. V. veikė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgį peiliu į kairiąją krūtinės pusę suprato, kad kelia pavojų R. R. gyvybei, nors nenorėdamas jo mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl R. R. gyvybės atėmimo kaltinamojo T. V. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais. Kaltinamasis T. V. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino peiliu sudavęs R. R.. Tai patvirtina ir liudytojos J. U., Ž. M. V.. Mirties priežastį patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nesutinka dėl T. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 1 d. ir daro išvadą, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Veikos kvalifikaciją pagal BK 130 str sąlygoja: a) neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis; b) kaltininkas turi būti staiga labai susijaudinęs; c) nedelsiant įvykdytas atsakas – smurto panaudojimas.

Nustatyta, kad 2009 03 24 neblaivus R. R. atėjo pas T. V. į jo butą, kuriame buvo jis pats su savo sugyventine J. U., pastarieji irgi buvo neblaivūs, toliau trise gėrė atsineštą R. R. degtinę. T. V. nuėjus į tualetą, kambaryje pasiliko R. R. ir J. U., kuri gulėjo ant sofos. Kadangi T. V. buvo bloga, jis ilgokai užtrukęs tualete. Išgirdęs motinos balsą ir supratęs, jog ji kažką varo iš buto, jis iš karto nuėjo į savo kambarį ir pamatė su apnuogintu lytiniu organu R. R. bei ant sofos esančią apnuoginta krūtine sugyventinę J. U., jos kelnės buvo pasmauktos žemyn. Tai pamatęs, T. V. pagalvojo, jog R. R. turėjo lytinius santykius su J. U.. Taigi, kaltinamajam susijaudinti pagrindo buvo – J. U. jau šešeri metai jo sugyventinė, jiedu gyveno intymų gyvenimą. Iš karto pradėjus kaltinamajam T. V. reikalauti, jog R. R. išeitų iš buto ir pradėjus jį stumti iš kambario, pastarasis, vėlgi neteisėtai pasielgęs, tris kartus kumščiu sudavė T. V. į veidą. Kaltinamasis, būdamas labai susijaudinęs, po suduotų jam smūgių iš karto pagriebė tame pačiame kambaryje ant stalo gulėjusį peilį ir juo sudavė du smūgius R. R. – į žąstą ir kairiąją krūtinės pusę, pastaruoju smūgiu buvo padarytas kiauryminis širdies sužalojimas ir dėl ūmaus nukraujavimo R. R. mirė.

Pagal Aukščiausiojo Tesimo Senato jau minėto 2004 06 18 nutarimo 24 p., neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys. Šiuo konkrečiu atveju R. R. elgėsi neteisėtai – svetimame bute buvo apnuoginęs savo lytinį organą, dalinai buvo apnuoginta kaltinamojo sugyventinė, bandant pašalinti jį iš buto, su kumščiu sudavė smūgius kaltinamajam. Būtent šios aplinkybės patvirtinamos ne tik T. V., bet ir tiesioginių įvykio vietoje buvusių liudytojų J. U., Ž. M. V. parodymais. Nukentėjusiojo R. R. poelgis buvo itin įžeidžiantis, nes jo veiksmai esmingai prieštaravo moralės bei dorovės principams, pažeidė žmogaus garbę ir orumą ir tai paveikė kaltinamąjį.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Viskas įvyko labai greitai dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio (kaltinamasis buvo fiziologinio afekto būsenoje). Kilęs didelis susijaudinimas apribojo kaltinamojo galimybes kontroliuoti savo elgesį. R. R. savo veiksmais sukėlė kaltinamojo labai didelį susijaudinimą.

Baudžiamosios teisės teorija teigia, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėtų ir įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, kadangi afektinė tyčia tęsiasi labai trumpą laiką, kas šioje konkrečioje situacijoje ir įvyko.

Kaltininkas ir nukentėjusysis buvo girti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. R. buvo sunkaus girtumo laipsnyje, kaltinamasis T. V. buvo mažiau girtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girtumas nėra aplinkybė, šalinanti afektinę tyčią (kasacinė byla Nr.2K-275, 1999 m.).

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs situaciją atsižvelgdamas į visą byloje esančią medžiagą, teismas kaltinamojo T. V. veiką R. R. atžvilgiu iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoja į BK 130 str.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, prižiūri ir teikia pagalbą 2 invalidumo grupę turinčiai motinai, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, atsižvelgdamas į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Į bausmęs atlikimo laiką įskaitomas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 10 d.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. N. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 200000 Lt. 16000 Lt iš šios sumos yra turtinė žala, kurią sudaro brolio R. R. laidojimo išlaidos, ir 184000 Lt. yra neturtinė žala dėl patirto streso, rūpesčių, nervinės įtampos. Turtinę žalą (16000 Lt) kaltinamasis savanoriškai atlygino iki bylos teisminio nagrinėjimo. Tai patvirtina byloje esantys mokėjimo orderiai (t.3 b.l. 51-52).

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta kito asmens gyvybė. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui.

Nukentėjusiajai A. N. neturtinė žala priteistina, nes T. V. savo nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos broliui, kas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – brolio mirtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, į nukentėjusiosios santykius su R. R., iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis gana dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, pati nukentėjusioji A. N. patvirtino, kad brolis piktnaudžiavo alkoholiu, todėl, savaime suprantama, negalima kategoriškai tvirtinti, kad juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. R. R. niekur nedirbo, todėl materialiai negalėjo padėti savo tėvams, tokio pobūdžio pagalbos jiems neteikė. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas taipogi atsižvelgia į žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo R. R. elgesį, kaltinamojo tyčios formą padarant nusikaltimą, turtinės žalos išsprendimo klausimą. Atsižvelgiant į visa tai, teismo nuomone, nukentėjusiosios A. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 55000 Lt.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,301,302,304,305,307,308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 130 str., ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant T. V. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 10 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš T. V. penkiasdešimt penkis tūkstančius litų A. N. neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti,: 4 plastmasinius butelius, butelio „LT“ šukę, 4 cigarečių nuorūkas, šluostę su krauju, du puodelius, stiklinį buteliuką „Lithuanian“, R. R. odinę striukę, batus, pora pirštinių, 2 poras kojinių, diržą, džinsines kelnes, kelnaites, šukas, R. R. kraujo pavyzdį, T. V., J. U. seilių pavyzdžius, R. R., T. V., J. U. daktiloskopines korteles, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, sunaikinti, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ sidabrinės ir juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), T. V. džinsines kelnes, violetinės spalvos striukę, megztinį, dvejus marškinėlius, sportines kelnes, batus, diržą, saugomus ten pat, grąžinti T. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Zenonas Birštonas