Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio, Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjoms D. M. , G. C. , jų atstovui advokatui Steponui Bietkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku K. S. patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Skunde pareiškėjos nurodė, kad senelis K. S. dar 1913 metais nuosavybės teise valdė 5.1 ha žemės sklypą, esantį Ringailių kaime, Nematonių sen., Kaišiadorių rajone.Senelis mirė 1928 metais, o žeme naudojosi E. S. ir jos dukra pareiškėjų motina M. S. .1934 m. motina ištekėjo už jų tėvo J. J. ir iki 1940 metų valdė minėtą žemės sklypą. Žemės paveldėjimo faktas nebuvo įformintas, todėl žemės savininku toliau buvo įrašytas K. S. .1958 mama ištekėjo už J. R. , su kuriuo vaikų neturėjo ir tapo Rakauskiene. Senelė E. S. mirė 1970 metais, J. R. 1983 metais. Visi jie gyvena Ringailių kaime. Motina persikėlė gyventi pas dukrą D. M. ir apsigyveno Lentvaryje, kur 1992 m.rugpjūčio 25 d.mirė. Prieš tai motina parašė prašymą atkurti nuosavybės teises į jai priklausančią 5,1 ha žemę Ringailių kaime Pareiškėja D. M. teisme nurodė, kad prašymu motina prašė atkurti nuosavybės teises į jai pačiai priklausančią žemę, tik nurodė M. J. pavardę. Ji ( pareiškėja) kartu vyko į žemėtvarkos tarnybą, vežė jas sesers G. C. žentas. Po motinos mirties iš žemėtvarkos tarnybos gauta keletas laiškų adresuotų motinai M. R. su nuoroda pateikti giminystės faktą patvirtinančių dokumentus. Ji skambino į Kaišiadorių rajoną ir pranešė, kad motina mirusi. Ji pati nepateikė tokių dokumentų, kadangi nemanė būtina tai daryti.Dėl ko praleidusi terminą tokiems dokumentams paduoti, negalinti pasakyti. Pareiškėja G. C. nurodė, kad žinojusi, jog motina padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ji pati tuo nesidomėjo ir nesirūpino, kadangi gyvenusi Molėtuose.

Pareiškėjų atstovas teisme paaiškino, kad pareiškėjos nėra teisiškai išprususios, todėl nesuprato nuosavybės atkūrimo proceso. Apie galimybę grąžinti seneliui K. S. priklaususią 5,1 ha žemės sklypą sužinojusios 2007 metais. Kaišiadorių žemėtvarkos tarnyboje jam nurodė, kad atskiro prašymo dėl nuosavybės grąžinimo rašyti nereikia, kadangi į tą pačią žemę padavusi pašymą pareiškėjų motina, todėl tokio reikalavimo pareiškėjos nebereiškiančios.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė prašymo netenkinti, kadangi prašymą atkurti nuosavybės teises į 5,1 ha žemės sklypą Ringailių kaime Kaišiadorių rajone parašiusi pareiškėjų motina M. R. . Apie jos mirtį institucijai nebuvo žinoma, todėl M. R. vardu 1999-2001 metų laikotarpyje pasiųsti pranešimai pateikti trūkstamus dokumentus. Tai vyko dar įstatymo nustatytu laiku paduoti tokius dokumentus, t.y. iki 2003 m.gruodžio 31 d., todėl buvo pilna galimybė pareiškėjoms pačioms pateikti tokius dokumentus laiku.

Prašymas netenkintinas.

Įstatymų leidėjas nuo 1991 m.birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų- priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Paskutinį kartą toks terminas buvo pratęstas 2001 m.rugpjūčio 3d.įstatymu IX-489 .Faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, todėl darytina išvada, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims,kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys ( 2004 m.spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo“ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2003 m.gruodžio 31 d.Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m.gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.Piliečiams, praleidusiems šį nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėta pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė realizuoti subjektines teises asmenims, kurie to siekė. Ir priešingai, subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklauso tik nuo asmens valios ir jo suvokimo, nėra pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Nustatyta, kad pareiškėjų motina M. R. 1992 metais padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Ringailių kaime, Kaišiadorių rajone, kuriame save nurodė kaip buvusio žemės sklypo savininkę (b.l.45). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų senelis K. S. iki savo mirties 1928 metais valdė šį žemės sklypą. Išsiaiškinti, kam iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė minimas žemės sklypas nėra šios administracinės bylos dalykas. Pareiškėjos prašo atnaujinti terminą nuosavybės teises nei giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais dokumentams pateikti, todėl nagrinėtinos ir vertintinos tik aplinkybės, kurios sutrukdė šiame nuosavybės atkūrimo procese įstatymo nustatytu laiku pateikti visus reikiamus dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų motina M. R. 1992 metų prašyme nurodė gyvenamąją vietą Lentvaryje, Bažnyčios gt.21-9,t.y. pareiškėjos D. M. adresą. Apie buvusią senelio žemę ir su nuosavybės teisių atkūrimo procesu į ją abi pareiškėjos žinojo.D. M. teisme patvirtino, kad motina gyveno pas ją, minėtą pareiškimą M. R. parašė jai dalyvaujant, į Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyrių šiam dokumentui paduoti jas vežė sesers G. C. žentas. Po motinos mirties 1999 -2001 metais iš Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyriaus gaudavo pranešimus apie trūkstamus dokumentus ir kvietimą atvykti, tačiau į juos nereagavo. Nurodė, kad tik pranešusi šiai institucijai apie motinos mirtį.G. C. teisme taip pat patvirtino, kad apie senelio ir motinos valdytą žemę Ringailių kaime ir motinos pradėtą nuosavybės teisių susigrąžintą procesą žinojusi, kalbėjusi apie tai su D. M. . Kadangi gyveno ne kartu su motina, į šį procesą nesikišo.

Sprendžiant termino paduoti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimą būtina nustatyta, ar pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą buvo pakankamai atidūs ir veiklūs siekdami laiku pateikti visus dokumentus, ar savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pareiškėjai turi savo prašymą pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė laiku ir tinkamai realizuoti šias savo teises. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjos suprato nuosavybės teisių į senelio ir motinos valdytą žemės sklypą atkūrimo procesą, tačiau jį stebėjo pasyviai ir įstatymo nustatytu laiku pateikti reikiamus dokumentus nerodė iniciatyvos. Jokių svarbių priežasčių, kurios būtų kliudę tai padaryti, teismo metu abi pareiškėjos negalėjo nurodyti. Šiame kontekste pareiškėjų atstovo deklaruojama aplinkybė apie teisinį pareiškėjų neišprusimą ir tik 2007 metais atsiradusį suvokimą apie galimybę atkurti nuosavybės teises nelaikytina svarbia. Pati D. M. paaiškinusi, kad motinai adresuotuose pranešimuose iš įgaliotos institucijos buvo kalbama apie trūkstamų dokumentų pateikimą, tačiau į tai ji nereagavusi. Kaišiadorių rajono Žemėtvarkos skyriaus pranešimuose ( b.l.22) buvo kviečiama atvykti į vietą , todėl elgiantis rūpestingai, pareiškėjos turėjo pilną galimybę, kad ir ko tai nesuvokdamos, išsiaiškinti su tam įgaliota institucija. Įvertinus visus aukščiau išdėstytus faktinius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjos nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios objektyviai kliudė laiku realizuoti savo teises į nuosavybės atkūrimą, pačios buvo pasyvios, todėl nėra pagrindo pareiškėjų prašymą tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.4p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų D. M. ir G. C. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.