Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Gitanai Žitinevičienei, Laurai Jarušaitei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorėms Renatai Oželienei, Kristinai Mockienei, kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, nukentėjusiojo D. R. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai R. R., nukentėjusiosios ir D. R. atstovui advokatui Valteriui Aleknai, ekspertei Zofijai Makšimaitei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. S. 2014-03-30 apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios R. R. motinai A. R. priklausančiame automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios R. R. striukės apykaklės ir R. R. tampydamas, po to sugriebęs abejomis rankomis už sugyventinės R. R. kaklo ir ją smaugdamas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai sugyventinei (partnerei) R. R. poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tuo sukėlė nukentėjusiosios sugyventinės (partnerės) R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

po to, jis apie 19 val., toje pačioje vietoje automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tampė R. R., šaukdamas “aš tave užmušiu“, o R. R. ištrūkus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasivijęs ją bėgančią ir sugriebęs už plaukų partempė atgal į automobilį bei pasodinęs ant galinių sėdynių abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti R. R., šaukdamas „aš tave užmušiu“, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. R. ištempęs iš automobilio, prirėmęs ją prie automobilio galinių durelių, suėmęs viena ranka už kaklo ją smaugė, tokiu būdu grasindamas nužudyti, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.;

be to, jis, 2015-01-10 apie 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja (partnere) sugyventine R. R., kuri ant rankų laikė mažametį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia griebė abiem rankomis R. R. už plaukų ir pradėjo ją tąsyti, po to, paleidęs R. R. plaukus, vieną kartą dešine koja spyrė jai į nugarą juosmens srityje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

Kaltinamasis K. S. šioje byloje buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015-01-10 apie 20 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja (partnere) sugyventine R. R., kuri ant rankų laikė verkiantį mažametį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), šaukdamas „užčiaupk vaiką“, dešine ranka sudavė vieną kartą mažamečiui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį prie kairės akies, tuo padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam D. R. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiu būdu sukėlė nežymų nukentėjusiojo mažamečio D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra buvo kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.;

Be to jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-01-31 apie 6 val., būdamas ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, paskambinęs mobiliuoju ryšiu nukentėjusiajai R. R., esančiai Kaune, Chemijos g. 29, ir pasiūlęs susitikti bei pasikalbėti, o įbaugintai nukentėjusiajai R. R. atsisakius, K. S. plūsdamas necenzūriniais žodžiais, būdamas agresyviai nusiteikęs, grasino nukentėjusiajai R. R., sakydamas „pasigausiu, žiurke, Kaune arba prie namų“, tokiu būdu grasino nužudyti, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis K. S. parodė, kad dėl kaltinimų dėl 2014-03-30 įvykio – smurtavimo R. R. atžvilgiu ir grasinimo ją nužudyti prisipažįsta kaltu pilnai, o dėl 2015-01-10 įvykio kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta sužalojęs R. R., tačiau nepripažįsta tyčia sudavęs R. R. vaikui, taip pat jis neigia 2014-01-31 grasinęs nužudyti R. R., jai skambinęs telefonu. Jis su nukentėjusiąja Raminta buvo nuo seniau pažįstami, po to pradėjo draugauti, gyvendavo tai pas vienus tėvus, tai pas kitus, pastovios gyvenimo vietos neturėjo, po to nusprendė kartu įsigyti būstą, jį remontavosi, jų santykiai buvo kaip sugyventinių. Kaltinamasis K. S. dėl 2014-03-30 įvykio parodė, kad jis su draugais susitiko prie Nevėžio, kartu išgėrinėjo, paskambino Raminta ir pasakė, kad ji atvažiuos prie upės, jis jai pasakė, kad nevažiuotų, nes tuo metu jie buvo apsipykę. Ji vis tiek atvažiavo jos motinos „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie visų draugų jam daužė per veidą, rėkė ant jo, dėl to jis supyko, bet po to susitaikė ir nutarė nuvažiuoti apžiūrėti remontuojamą butą, ten nuvyko, bet vėl susipyko, jiems važiuojant atgal tarp jų kilo konfliktas dėl buto. Jis užgesino mašinos ir pradėjo ją mušti ir daužyti jos motinos automobilį. Kadangi buvo smarkiai girtas, negali tiksliai pasakyti kiek kartų ir kur jai sudavė, kokius veiksmus jos atžvilgiu padarė, ką jai sakė, bet neneigia, kad galėjo jai grasinti nes buvo labai piktas ant jos, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Po to jie vėl susitaikė, jis jos atsiprašė, nutraukė policija jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, jie tvarkėsi toliau butą. 2015-01-10 R. R. susitarė su jo pussesere plaukus dažyti. Ji pasakė, kaip jos eis taip sausai, tai jis joms nupirko šampano, o jis su pusbroliu po dvi bonkas Švyturio alaus. Nudažius plaukus, jis su Raminta pasiėmė jos vaiką D. ir jie ėjo pas jo motiną namo, lipo pas ją į kalną. Raminta jo paprašė, kad jis jos vaiką paneštų, jis atsisakė, nes jei kas vaikui atsitiktų, iškart kaltas liktų jis. Tada ji pradėjo jį koneveikt, to pasekoje ir jis pratrūko, nes Raminta buvo vienintelis žmogus, kuris išvesdavo jį iš kantrybės. Jis susinervinęs trenkė sugyventinei į galvą ir netyčia galėjo sužaloti jos vaiką, kuris tuo metu buvo jai ant rankų, kurį laikė veidu į save, nuo smūgio vaikas galėjo atsimušti galva į motinos galvą ir taip susižaloti. Dar kažką ji pasakė, ir vėl jis iš įniršio jai trenkė kumščiu, pradėjo verkti vaikas. Jis puikiai pamena savo veiksmus, nes buvo išgėręs tik butelius alaus. Jis turėjo tikslą suduoti Ramintai, o ne jos vaiką, jis jam visiškai nesudavė, jis vaiko nenorėjo sužaloti, jis gerai matė, kad jam nesudavė, nors tuo metu buvo tamsu. Gailisi, kad mušė sugyventinę, po to jie susipyko ir pradėjo atskirai gyventi. 2015-01-31 jis miegojo pas tuo metinę savo draugę D. P., kuri šiuo metu išvykusi į užsienį, ir jam apie 6 val. paskambino Raminta, jam ji iš balso atrodė išgėrusi. Jis pakalbėjo su ja, jos klausė, ko ji nori iš jo, po to jis perdavė telefono ragelį šalia buvusiai savo draugei ir ji pradėjo R. erzinti, po to jos pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais. Jis jai negrasino, po to Raminta, kai būdavo išgėrusi, jam dar kelis kartus skambino, sakė, kad jį myli, norėjo būti kartu su juo, tai galėtų matytis iš išklotinių. Ji šantažavo jį dėl jos ir vaiko sumušimo, sakė, kad ji jį paduos į teismą, jis jos prašė, kad ši jam daugiau neskambintų, jai sakė, kad netrukdytų, nes turi draugę. Jis su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka. Dėl turtinės žalos sutinka, sumokės jai tuos 50 Eur dėl vaiko gydymo. Dėl neturtinės žalos nesutinka. Po pirmojo įvykio jai pervedė 500 Lt, bet nebuvo nurodęs kokiu tikslu šie pinigai buvo pervesti. Po to buvo dar pervedęs 300 Eur už nukentėjusios motinos mašinos remontą, nors to nebuvo nenurodęs pervedimo dokumente. Po pirmo įvykio atsiprašė. Dėl antrojo įvykio sutinka, kad padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurios dar nėra atlyginęs, padarytą neturtinę žalą pripažįsta iki 500 Eur sumos. Jei nuo jo smūgio nukentėjo Ramintos vaikas, tada sutinka atlyginti jam padarytą žalą iki 1000 Eur. (t.2., b.l. 63-64).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo dėl 2014-03-30 įvykių – padaryto nukentėjusiajai kūno sužalojimo ir grasinimų ją nužudyti dalinai dėl nukentėjusiosios sumušimo 2015-01-10, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs sugyventinis. Jis nėra jos vaiko tėvas, jie kartu gyveno apie tris metus, tačiau ne ištisai, rengėsi butą, vedė bendrą ūkį. Per atostogas būdavo kartu, taip pat savaitgaliais, 2013 metų rugsėjo mėnesį kartu įsigijo būstą, jį patys tvarkėsi, jis darbu, o ji pinigais remontui. 2014-03-30 jie susitarė susitikti prie upės, kur jis su draugais šventė, kai ji atvažiavo motinos mašina Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas. Abu sugalvojo nuvažiuoti apžiūrėti buto, kaip vyksta įrenginėjimas. Automobilį vairavau ji, nes buvo blaivi. K. važiuojant pradėjo prašyti pavairuoti automobilį, ji nedavė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir buvo neblaivus. Kaltinamasis nuvažiavus į butą buvo piktas, kad bute vienas dirba, ji jam nepadedanti. Kilo konfliktas, jis paprašė jai duoto buto rakto, ji jam atidavė raktą, nes išsigando, galimo smurto, jis agresyvus tapdavo kai supykdavo. Visada grasindavo, užmušiu, padegs jos tėvų namus. Jei ką nors ne taip pasakydavo, nenorėdavau mylėtis su juo neblaiviu, tai labai pykdavo, smurtaudavo, net kai jo mama norėjo ją apginti, jis buvo įkandęs jai. Prieš tai jis ne kartą smurtaudavo be jokios priežasties būdamas neblaivus. Po to pasakė „vešk mane atgal“, jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) teritorijoje palei (duomenys neskelbtini) upę, ties ūkiniais pastatais, jis iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius ir mašina sustojo. Tada pagriebė rankomis jai už striukės ir ją trenkė į mašinos dureles, sakydamas „aš tave užmušiu“. Ji paklausė, kas jam yra, bet jis nieko nesakė. Ji išsivadavo iš jo, atsidarė mašinos dureles ir norėjo pabėgti, kaltinamasis pavijo ją, pradėjo smaugti, smaugė dvejomis rankomis, po to ištempęs iš mašinos smaugė viena ranka prispaudęs prie automobilio, net liko ant kaklo smaugimo žymės, pradėjo tempti už plaukų, kuokštais krito plaukai. Visus tuos žodžius ir veiksmus suprato kaip realų grasinimą savo gyvybei, ji išsigando, galvojo viskas. todėl bandė gražiai, švelniai kalbėti, jam sakė „Karoli aš myliu tave“, nes bijojo, kad jis ją tikrai užmuš, pasmaugs ar ką padarys, nes atrodė kaip apsėstas. Po to kaltinamasis pradėjo spardyti ir daužyti automobilį, po ko mašinos durelės nebeužsidarė, buvo išmušti automobilio langai, žibintai, taip pat jis sudaužė ir mašinos magnetolą. Dėl šio įvykio jam atleido kaip mylimam vyrui, buvome susižadėję prieš visus įvykius, galvojo apie vestuves, todėl jie susitaikė, jos atsiprašė. Jis davė pinigų suremontuoti jos motinos Audi. Iš pradžių po susitaikymo viskas gerai buvo. 2015-01-10 jie buvo pas jo močiutę, kuri gyvena netoli Nevėžio upės apačioje, o jo tėvai gyvena ant kalno. Apie 20:30 val. jie susiruošėme namo ir ji jo paprašė panešti jos vaiką D. R., gim. (duomenys neskelbtini), nes kalnas tikrai status, jis supyko. Tuo metu jis buvo išgėręs. Sakė nenešiu, ji jam pasakė, kad koks tu vyras, ar tau sunku panešti. Dabar mano, kad gal jį tai ir įžeidė. Tuo metu ji buvo taurę šampano išgėrusi, o K. kokius 6 butelius alaus. Ji pradėjo su juo ginčytis, „burbuliuoti“ ant jo, kad šis jai nepadeda. Užlipus ant kalno, jis vėl galimai supykęs, kad burbuliuoju ant jo, vėl pradėjo tempti ją už plaukų ir paleido, tik tada kai jos vaikas išsigandęs pradėjo rėkti. Kai vaikas rėkė, Karoliui buvo neįdomu, tik K. sakė „užčiaupk vaiką“. Tuo metu, kai D. buvo jai ant rankų, jis spyrė jai vieną kartą į nugarą. Vaikas išsigando, pradėjo rėkti ir tada jis užsimojo dešiniu kumščiu ir trenkė jai, bet nepataikė, o pataikė vaikui į kairią akį. Sekundės reikalas buvo, ji nespėjo sureaguoti, priešingu atveju būtų pasitraukusi ir apsaugojusi vaiką. Nukentėjusioji mano, kad smūgis buvo skirtas jai, jis jos vaikui pataikė ne specialiai, o netyčia pataikė. D., jam užgavus akį, dar labiau pradėjo rėkti, iš pradžių ji nesuprato kodėl, nes nematė, kaip jam kliuvo, buvo vakaras, tamsu. Ji nežino, ar jis suvokė, kad taikydamas jai gali pataikyti jos vaikui, jis metu nebuvo labai girtas, tai gal galėjo numatyti. Po spyrio jai kraujosrūvos neliko, tik fizinis skausmas, todėl ji norėjo paskambinti savo tėčiui, bet jis neleido ir atėmė telefoną. Kai jis grįžo namo, apie smurtą prieš ją ji pasakė kaltinamojo motinai. Vaikui akis pradėjo tinti. Kai jo mama pasakė, kad atiduotų telefoną, jis man atidavė. Tada ji paskambino policijai ir tėvams, o jis išėjo iš namų. Ji vis tikėjo, kad jis pasikeis jis, tačiau pamatė, kad ir kiek jam atleidžia, jis nesikeičia, tik darosi dar žiauresnis, todėl nustojo su juo kartu gyventi. D. buvo sumušta kairė akis, dabar dar laukia operacija. Ar būtent dėl šio įvykio jo regėjimas sutriko, nežino, bet galbūt tai ir įtakojo. Kokią savaitę vaikui akis buvo ištinusi. Vaikas buvo labai išsigandęs, jam buvo stresas, šokinėdavo per miegus, tie šokinėjimai tęsėsi apie dvi savaites. Šiuo metu jo sveikata gera, išskyrus akį. Nešioja akinukus, iki dabar atsimena Karolį, prašo daugiau pas Karolį nevažiuoti. Po pirmo įvykio atsiprašė, po antro ne. 2015-01-31 apie 6 val. jai paskambino K. , ji pakalbėjo su kaltinamuoju, po to su kažkokia mergina. Jai K. sakė, kad nori susitikti. Kreipėsi į ją „žiurke“, bet ir seniau ją taip vadindavo, net baisiau, jis sakė, kad žino, kur dabar gyvenu, kad pasigaus Kaune ar prie namų, tačiau kad nužudys nesakė, bet vis tiek ji išsigando, nes ji žino, koks jis yra ypač girtas. Nukentėjusioji, bijodama, kad ateityje jis smurtaus prieš ją, pradėjo verkti ir apie tai pasakė kartu buvusiam savo tėčiui, nes kartu su tėčiu važiavo į darbą, šis pasiūlė kreiptis į policiją ir jie po jos darbo, apie 12-13 valandą nuvažiavo rašyti pareiškimą, iki tol ji jautėsi saugi savo darbovietėje. Jo žodžius ji suprato, kaip grėsmę būti nužudytai, supratau, kad kažką jis nori jai padaryti, kad grasina ją sumušti ar ką kitą padaryti, nes kaip jam užeidavo, jis būdamas agresyvus gali ir užmušti. Ji mano, kad kaltinamasis skambučio metu buvo neblaivus. K. ją negražiai vadindavo, kai supykdavo, tiek prieš smurtą, tiek smurto metu. Po antro sumušimo ji bendravo su juo, pernai buvo bendroje kelionėje Latvijoje prie jūros. Po šių įvykių buvo sutrikusi jos sveikata, nervai, gėrė raminamuosius, nes tirpo veidas. Pirko vaistus Diazepamas, gydytojo paskyrimu, tepaliukus vaikui naudojo apie dvi savaites, nuo miego pirko Sedal, nuo mėlynių Lioton, visom kainavo vaistai apie 50 Eur. Ji nerinko pirktų vaistų pirkimo čekių – nežinojo, kad jie bus reikalingi. Po paskutinio įvykio kaltinamojo nukentėjusioji nebuvo susitikusi, tačiau būdavo, kad paskambindavo jam, nes norėdavau jį paerzinti, skambinau iš piktumo, jo niekaip nevadinau, tuo metu būdavo šiek tiek neblaivi. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, tai yra jai padaryta turtinė žala 50 eurų už D.o gydymą, 1500 eurų neturtinė žala dėl sūnaus sužalojimo, dėl savęs ji prašo 1500 eurų neturtinės žalos, tiek ji įvertina savo skausmą, ašaras, nemigą, nervus, už smūgius, patirtą baimę dėl grasinimų. Seniau ji jam atleisdavo. Prašoma jai priteisti 1500 eurų neturtinė žala tik už paskutinius du sumušimus, iki šiol jis jai žalos nėra atlyginęs, jo jai pervesti pinigai buvo už mašinos remontą, buto išlaikymą. (t.2., b.l. 58-60, 79).

Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta 2-3 metus, juos supažindino dukra Raminta, kaip draugą. Pradžioje kartu jie negyveno, ilgą laiką jie susitikinėdavo savaitgaliais, po to jų bendravimas įsivystė į meilę. Būdavo, kad gyveno ir pas juos, ir pas kaltinamojo motiną, jie gyveno kaip vyras ir žmona tik buvo nesusituokę. Pradžioje Karolį laikė būsimu žentu, kol nepamatė jo tikrojo veido, nes prasidėjo melagystės iš Karolio pusės. Meluodavo, kad turi vairuotojo teises, kai dukra grįždavo su mėlyne, jie meluodavo, kad jai plokštė nukrito, matydavo įtartinus įkandimus dukros petyje. Ji supratau, kad jis smurtaudavo prieš R., pas juos namie jis tvarkoje būdavo, tik Raminta išvažiuodavo pas jį, tai ir grįždavo su smurto žymėmis. 2014-03-30 ji buvo su vyru E. namuose, paskambino dukra, pasakė - tėte atvažiuok, dar pasakė, kad sudaužyta mašina. Kai jie nuvyko į įvykio vietą, jau buvo atvažiavusi policija, jis buvo suimtas. Dukra sakė, kad K. iš vakarėlio prie Nevėžio nenorėjo važiuoti namo ir jie susipyko, po to jie kartu važiavo namo, sustojus jis pradėjo R. daužyti, ji buvo sumušta, liudytojos Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. naudojosi buvo visa sudaužyta. Po to ji jam atleido, sudaužytą mašina suremontavo jos vyras, iš kur jis gavo pinigų jos remontui ji nežino. Buvo jis sumušęs ją ir per 2015 Naujus metus, tą kartą gavo ryte dukros informaciją, kad vėl ji primušta Nuvažiavo pas Karolio mama, kuri jau viską buvo užglaisčius, R. su K., K tėvai sakydavom, kad vaikų santykiuose alkoholis kaltas. Kai pas R. tėvus R. su K. gyvendavo, nei smurto, nei alkoholio nebuvo. 2015-01-10, buvo vakaras apie 23 val. jie gulėjo, kai išgirdo anūko balsą, tada įėjo dukra su D. į kambarį, ji verkia, vaikas irgi išsigandęs ir sako „Kalis mane mušė“. Vaikas neištarė gerai K. vardo. Vyras iškvietė greitąją, pareigūnai atvyko. R. papasakojo, kad pasakojo, kad jie ėjo iš jo draugų ar giminių, kilo konfliktas, kurio metu K. sudavė jai, po to norėjo lyg jai trenkti dar kartą, bet pataikė ne jai, o jos vaikui, kurios buvo jai ant rankų. Ar buvo jam tikslas pataikyti vaikui – ji nežino. Vaikui buvo mėlynė po akimi, vaikas vis apie tai pasakodavo, sakė, kad bijo K. Būdavo, kad po to D. naktimis prabusdavo. (t.2., b.l. 60-61). Analogiškai liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu: (t.1., b. l. 89 – 90).

Liudytojas E. R. parodė analogiškai kaip ir liudytoja A. R.. Liudytojas papildomai parodė, kad jų dukra R. pergyveno dėl visko, dėl tiek praleistų kartu su K. metų. Po R. sūnaus sumušimo ji sakė, kad viskas dabar, eisiu iki galo į teismą. (t.1. 92 – 93, t.2., b.l. 61).

Liudytoja Z. S. sutriko duoti byloje parodymus ir parodė, kad nukentėjusioji R. R. buvo jos sūnaus K. S. sugyventinė, Raminta iš anksčiau turėjo sūnų D., jie dažnai būdavo savaitgaliais pas juos, su Karoliu planavo bendrą ateitį, nusipirko butą išsimokėtinai. Iš pradžių santykiai buvo geri, tvarkingi, kai į jų tarpą įsiveldavo alkoholis, tada prasidėdavo jų tarpusavio konfliktai. Ji jiems padarė ultimatumą, jei ir toliau bus tokios atsipalaidavimo formos savaitgalinės, ji pasakė jiems „ pas mane nevažiuokit“, ji jiems uždraudė gerti alkoholį. Tada jie atsivežtus gėrimus pasislėpdavo mašinoje, po to atsinešdavo į namus. Liudytoja mano, jie vienas kitą mylėjo, bet alkoholis jiems trukdė. Iki to įvykio, kai buvo apdaužyta mašina, daugiau gyvendavo pas Ramintos tėvus. Apie 2014-03-30 įvykį ji žino tik tiek, kad Raminta paskambino, kad yra sumušta, ji nuvažiavo ir sulaukė atvykstančios policijos, Ramintos tėvų. Dėl ko tai įvyko ji nežino, Raminta sakė, kad jiedu susipyko, kai važiavo į butą, sakė, kad ten mušėsi. Ji po to ant Ramintos kūno matė ant kraujosruvas, dėl šio įvykio ji kalbėjo su Karoliu, jis gailėjosi, suprato, verkė. Apie sūnaus agresijos priepuolius ji anksčiau nežinojo. Jis prašė atleidimo jos ir Ramintos. 2015-01-10 jie buvo atvažiavę su vaiku pas juos, vaikas buvo tuo metu sveikas, iki to vakaro akis nebuvo sumušta. Po to jie išėjo pas gimines ir grįžo su verkiančiu D., tačiau kodėl verkė ji nežino. Raminta jai sakė, kad Karolis užgavo vaiką, apsistumdė ją su D., teigė, kad Karolis norėjo trenkti jai, bet nepataikė, todėl gal netyčia vaikui uždavė. Kitų aplinkybių ji nežino. Sūnus jai teigė, kad Raminta paslydo ir griuvo ir susižalojo, po to įvykio jie nebendravo, susipyko, ji nežino ar Karolis skambindavo Ramintai. Sūnus dėl šitų įvykių pergyveno, kad pasielgė negerai. Po išsiskyrimo su R. K. pasikeitė į gerąją pusę, mažiau vartoja alkoholio, kas jam buvo įprasta su Raminta. (t.2., b.l. 61-62). Analogiškai liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu: (t.1., b. l. 83).

Liudytoja J. M. parodė, kad Raminta yra jos draugė, ją pažįsta 9 metus. Karolį pažįsta apie 2 -3 metus. Jų santykiai buvo tragiški. Iš pradžių Karolis geras buvo. Kai Raminta pradėjo bendrauti su Karoliu, jos atitolo, ji iš draugės žino, kad K. R. mušdavo, buvo sudaužęs jos mašiną buvo sudaužęs, po to Raminta gulėjo ligoninėje. Karolis labiau agresyvesnis būdavo išgėręs, ji pasiguosdavo, kad Karolis ją mušdavo. Iš jos išvaizdos suprato, kad jai blogai, apie 2014-03-30 Ramintos smaugimą jai pasakojo Raminta. Apie 2015-01-10 įvyki ji žino daugiau, nes ji ją su D. parvežė namo iš Karolio tėvų, nes jis vėl prieš draugę pakėlė ranką.Ji pati matė vaiko sužalojimą, mėlynę ant akies. Vaikas sakė, kad Karolis mušė jį. Ką tuo metu veikė Karolis, nežino, tada jo nematė. Raminta sakė, kad prieš tai jie konfliktavo žodžiais, po to Karolis trenkė Ramintai ir kliuvo jos sūnui. Ji žino, kad po to Karolis jai rašinėdavo, skambinėdavo naktimis. Būdavo daromas spaudimas per telefoną, buvo psichologinis smurtas. Raminta jautėsi sunkiai po šitų įvykių. Pas juos po įvykio buvo atvažiavusi Raminta su D., kai jam pasakydavo, kad galit atvažiuoti į kaimą pas mane, tai D. puldavo į isteriją. Žodis „kaimas“ jam keldavo isteriją. Ji žino, kad Raminta vaiko gydymui pirko vaistus, jos kartu ėjo į vaistinę. (t.2., b.l. 62-63). Analogiškai liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu: (t.1., b. l. 85).

Liudytojas A. Z. parodė, kad yra J. M. draugas ir per ją susipažino su jos draugę Raminta ir Karoliu, žinojo apie jų nekaip ėjusią draugystę, kad Karolis smurtaudavo prieš Ramintą, jis ją smaugė, mušė ne kartą, jam apie juos viską perpasakodavo jam Julija. (t.2., b.l. 63). Analogiškai liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu: (t.1., b. l. 87).

Teismo medicinos ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad 2015 sausio 12 dieną buvo apžiūrėtas D. R.. Konstatuota sužalojimai kairės akies vokuose, pereinančios į skruostą melsvai žalsvos spalvos, poodinės kraujosruvos. Buvo paaiškinta, kad motinos žodžiais, kad berniukas buvo sumuštas 2015 m. sausio 10 dieną. Sakė, kad jį sumušė jos sugyventinis K. S., būdamas neblaivus. Sakė, kad jis norėjo suduoti vaiko mamai, bet pataikė berniukui, kurį mama laikė ant rankų, į kairę veido pusę ir buvo nuvežtas į LSMU Kauno klinikų Vaikų priežiūros skyrių. Neatmetama galimybė kad jis buvo sužalotas motinos priekine galvos puse atsitrenkus į vaiko galvą. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kietu buku daiktu paveikus, nurodytą sritį galimas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dabar jam konstatuoti akys negalavimai - žvairumas, toliaregystė, nešioja akinukus, neturi įtakos su jam suduotu smūgiu ir padarytu sužalojimu. (t.2., b.l. 78-79, 103).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. R. atžvilgiu ir grasinimo ją nužudyti

Iš 2014-03-30 R. R., pareiškimo matyti, kad 2014-03-30 apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), neblaivus jos draugas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pareiškėją tampė už plaukų, smaugė, grasino užmušti, taip pat apgadino pareiškėjos vairuojamą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1., b. l. 24).

Iš 2014-03-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešim matyti, kad 2014-03-30 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu Ž. M., apie 19 val. 30 min. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad prie Taikos g. 1 – o namo, (duomenys neskelbtini), buvo yra užpulta mergina. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko mergina prisistačiusi R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė asmenį – K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ją sumušė ir apdaužė jos automobilį. Nurodytasis asmuo, pamatę pareigūnus, pradėjo bėgti, tačiau buvo sugautas ir sulaikytas. Sulaikytasis asmuo pristatytas į Kauno r. PK. Nukentėjusi mergina nurodė, kad buvo mušama, smaugiama, tampoma už plaukų, taip pat buvo apgadintas jos motinai priklausantis automobilis, t. y. išdaužtas priekinis kairės pusės durų stiklas, galinis kairės pusės žibintas, sulankstytos dešinės pusės automobilio durelės (t.1., b. l. 25).

Iš 2014-03-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas žalios spalvos automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu konstatuoti ir apžiūrėti automobilio apgadinimai. Automobilis nufotografuotas, užfiksuojant apgadinimus (t.1., b. l. 46 – 50). Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. R.. (t.1., b. l. 51 – 52).

Asmens blaivumo teste (serijos Nr. 19150) užfiksuota, kad 2014-03-30 21 val. 19 min. K. S. patikros duomenys – 2,04 prom. (t.1., b. l. 178).

Dėl 2014-03-30 K. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. 2014-06-04 Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį patvirtino Kauno apylinkės teismo teisėjas, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00422-14, kaltininkui ir nukentėjusiajai R. R. susitaikius. (BK 38 str.) (t.1., b.l. 5-6)

Iš 2015-04-24 nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-00422-14 matyti, kad prokurorė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti ikiteisminio tyrimo atnaujinimą baudžiamojoje byloje dėl 2014-03-30 sužalotos R. R., grasinimo ją nužudyti bei turto sužalojimo, nes kaltininkas K. S., su kuriuo ji buvo susitaikiusi, vėl, nepraėjus metams po nusikaltimo padarymo, padarė naują nusikalstamą veiką nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu. (t. 1., b.l. 1-2)

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. R. ir jos mažamečio sūnaus atžvilgiu 2015-01-10 (BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.)

Iš 2015-01-11 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei Pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir jį lydinčių dokumentus matyti, kad 2015-01-11 2 val. policijoje buvo priimtas iš pareiškėjos R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015-01-10 apie 20 val. 40 min., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), abipusio žodinio konflikto metu pareiškėjos sugyventinis K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėją tampė už plaukų, bandė suduoti į veidą, vieną kartą spyrė koją į nugarą bei sužalojo jos mažametį vaiką D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad 2015-01-10 apie 20 val. 40 min. su savo sugyventiniu K. S. ir mažamečiu sūnumi D. R. ėjo namo. Pakeliui tarp jos ir K. S. kilo žodinis konfliktas dėl buities reikalų. Konflikto metu sugyventinis K. S. tampė ją už plaukų, mušė. Kai K. S. sudavė mažamečiui D. R. į veidą, vaikui sutino akis, atsirado hematoma. R. R. sužalojimai nepadaryti. K. S. ne pirmą kartą smurtauja, todėl tiek R. R., tiek mažametis D. R. ne pirmą kartą patiria fizinį smurtą iš jo. (t.1., b. l. 28-39).

Iš 2015-01-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – ojo būrio patrulio E. Ž. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. 17115, kuriame nurodoma, kad 2015-01-10 patruliuodamas kartu su patruliu V. P., apie 21 val. 25 min. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo smurtaujama prieš vaiką ir moterį. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko mergina prisistačiusi R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė asmenį – K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ją ir jos sūnų D. R. sumušė. Įvykio vietoje K. S. nerastas. Pareigūnai matė patinusią vaiko kairę akį, R. R. buvo sutrikusi. Medikų pagalbos atsisakė. R. R. teigė neturinti pretenzijų, pareiškimą rašyti atsisakė (t. 1., b. l. 31 - 32).

Iš 2015-01-26 Įvykio vietos apžiūros protokolo (priedai: Nr. 1 fotolentelė, Nr. 2 fotoshema) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) (t.1., b. l. 54 – 60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G75/15(02) matyti, kad D. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2015-01-10. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1., b. l. 102)

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą 2015-01-31 (BK 145 str. 1 d.)

Iš 2015-01-31 R. R. pareiškimo policijoje matyti, kad 2015-01-31 apie 6 val. ryto jai važiuojant į darbą, į mobilųjį telefoną paskambino buvęs jos sugyventinis K. S., kurio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš pradžių pasiūlė susitikti pasikalbėti, o R. R. atsisakius, jis pasakė, kad anksčiau ar vėliau ją pasigaus prie namų ar kur Kaune, vėliau telefono aparatą perėmė kažkokia mergina, kuri pradėjo ją įžeidinėti. Ji pareiškime prašė policijos imtis priemonių dėl tokių buvusio sugyventinio grasinimų telefonu, nes bijo, kad jis ateityje jai nepadarytų dar ko nors blogo. (t.1 b. l. 36).

Iš 2015-01-20 nukentėjusiosios R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-01-31 apie 5 val. 30 min. ji su tėčiu E. R. važiavo į darbą. Tuo metu jai į mobilaus ryšio telefoną pradėjo skambinti Karolis, bet ji su juo nesikalbėjo ir jo skambučius atmetė. Kai ji atvažiavo prie savo darbo Chemijos pr. (ji dirba spaustuvėje), tėtis išlipo iš automobilio ir nuėjo į patalpas, o ji liko lauke ir atsiliepė į Karolio skambutį, nes jis nesiliovė jai skambinęs. Karolis prašė susitikti ir pasikalbėti. Iš pradžių K. S. kalbėjo ramiai, bet jai atsisakius su juo susitikti, Karolio balsas pasikeitė, jis pradėjo kalbėti piktai ir agresyviai, grasino ją „žiurkę“ pasigauti Kaune. Karolis kalbėdamas neminėjo jokių smurtinių veiksmų, ką jis jai padarys, bet ji suprato tai, kaip grasinimą. Jiems nebaigus pokalbio, Karolio telefoną paėmė kažkokia mergina, kuri išvadino ją „žiurke, kale ir padla“, taip pat sakė, kad dabar ji draugauja su Karoliu. Raminta palinkėjo sėkmės ir padėjo telefono ragelį. Tuo metu į lauką išėjo jos tėtis Edmundas ir pamatė, kad ji yra apsiverkusi, nes po šio skambučio ji pradėjo verkti. Ji tėčiui pasakė, kad jai skambino Karolis ir grasino. Tėtis Edmundas bandė paskambinti Karoliui, bet jis neatsiliepė į jos tėčio skambutį. Tėtis pasiūlė važiuoti rašyti pareiškimą, tai ji taip ir padarė. Po šio jų pokalbio Karolis daugiau neskambino ir SMS žinučių nerašė. Ji išsigando Karolio pasakytų jai žodžių, kad jis ją, „žiurkę“, pasigaus Kaune, nes girtas jis yra agresyvus ir ne kartą prieš ją smurtavęs, todėl ji išsigando ir pajuto grėsmę savo sveikatai, kad jis ją gali sutikęs sumušti, nes ji atsisakė su juo kalbėtis ir jam atleisti. Po minėtų įvykių ji su Karoliu ir jo mama Z. S. buvo susitikę, nes ji perrašė savo buto dalį, kurią buvo pirkusi, kai ruošėsi gyventi su Karoliu. Jos įneštą pinigų sumą Z. S. jai grąžino, todėl su ja išsiskyrė draugiškai. Susitikimo metu K. S. elgėsi ramiai ir tinkamai, tačiau jie nesikalbėjo (t.1 b. l. 67 – 68).

Iš nagrinėjus bylą ir ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti įrodymai nepažeidžiant teisingumo ir teisėtumo principų, todėl jie pripažintini įrodymais ir jais remiantis grindžiama K. S. kaltė priimant šioje byloje nuosprendį.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; pagal 2 dalį atsako tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui; pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 145 str. 1 d. tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais ir kaltinamojo prisipažinimu pilnai įrodyta, kad kaltinamasis K. S. padarė tris jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra jis 2014-03-30 apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios R. R. motinai A. R. priklausančiame automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios R. R. striukės apykaklės ir R. R. tampydamas, po to sugriebęs abejomis rankomis už sugyventinės R. R. kaklo ir ją smaugdamas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai sugyventinei (partnerei) R. R. poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tuo sukėlė nukentėjusiosios sugyventinės (partnerės) R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to jis toje pačioje vietoje apie 19 val., tampė R. R., šaukdamas “aš tave užmušiu“, o R. R. ištrūkus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasivijęs ją bėgančią ir sugriebęs už plaukų partempė atgal į automobilį bei pasodinęs ant galinių sėdynių abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti R. R., šaukdamas „aš tave užmušiu“, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. R. ištempęs iš automobilio, prirėmęs ją prie automobilio galinių durelių, suėmęs viena ranka už kaklo ją smaugė, tokiu būdu grasindamas nužudyti, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d.. Taip pat įrodyta, kad K. S. 2015-01-10 apie 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja (partnere) sugyventine R. R., kuri ant rankų laikė mažametį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia griebė abiem rankomis R. R. už plaukų ir pradėjo ją tąsyti, po to, paleidęs R. R. plaukus, vieną kartą dešine koja spyrė jai į nugarą juosmens srityje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą, šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis K. S. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-01-10 apie 20 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja (partnere) sugyventine R. R., kuri ant rankų laikė verkiantį mažametį D. R., gim. (duomenys neskelbtini), šaukdamas „užčiaupk vaiką“, dešine ranka sudavė vieną kartą mažamečiui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį prie kairės akies, tuo padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam D. R. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiu būdu sukėlė nežymų nukentėjusiojo mažamečio D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra buvo kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. Be to jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-01-31 apie 6 val., būdamas ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, paskambinęs mobiliuoju ryšiu nukentėjusiajai R. R., esančiai (duomenys neskelbtini), ir pasiūlęs susitikti bei pasikalbėti, o įbaugintai nukentėjusiajai R. R. atsisakius, K. S. plūsdamas necenzūriniais žodžiais, būdamas agresyviai nusiteikęs, grasino nukentėjusiajai R. R., sakydamas „pasigausiu, žiurke, Kaune arba prie namų“, tokiu būdu grasino nužudyti, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Surinktų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis K. S. nepadarė šių nusikalstamų veikų, todėl jis išteisinamas dėl jų padarymų, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d. ir BK 145 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

Ištyrus byloje sutrinktus įrodymus konstatuojama, kad byloje nenustatyta, kad K. S. būtų padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta jo kaltė dėl mažamečio nukentėjusiojo sužalojimo, kad jis būtų tyčia sužalojęs sugyventinės vaiką D.. Teisminio nagrinėjimo metu, visi proceso dalyviai buvo apklausti, visi vieningai tvirtino, jog R. perpasakodama apie įvykį, teigė, jog K. S. norėjo suduoti R., bet netyčia pataikė vaikui. Tokiu būdu, šiuo atveju, kadangi BK 140 str. 3 d. nusikalstama veika išimtinai tik tiesiogine tyčia, subjektyvusis požymis, o tokio subjektyvaus požymio šioje byloje nenustatyta, atsiželgiant į tai, kad nėra K. S. pakankamų duomenų, kad K. S. norėjo mušti vaiką, numatė, kad sukels fizinį skausmą arba liks žymės ir šiuo atveju suvokė savo veiksmų pavojingumą. Iš tiesų neginčijama, kad jis mušdamas R., jis gali sužaloti ir kitus asmenis, tačiau tam suvokimui trūksta pagrindinių požymių, norėjimo taip padaryti ir numatymo pasėkmių. O tai reiškia, kad šioje byloje nėra K. S. kaltės dėl D. R. sužalojimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. S. 2015-01-31 apie 6 val., paskambinęs mobiliuoju ryšiu nukentėjusiajai R. R. ir pasiūlęs susitikti bei pasikalbėti, jai atsisakius susitikti, galimai išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino nukentėjusiajai R. R., sakydamas „pasigausiu, žiurke, Kaune arba prie namų“, tačiau šis bauginimas, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios ankstesnius bendravimus, jų tarpusavio santykius, konfliktus, nukentėjusiosios ilgalaikį toleravimą tokio jos sugyventinio agresyvaus, ypač esant neblaiviam, būdo ir prieš ją vartojamo smurto, smurto pasekmių slėpimo nuo savo artimųjų, melavimo jiems, kad jos sugyventinis K. S. jos neskriaudžia, jo neteisėtų smurtinių veiksmų atleidimas po 2014-03-30 įvykių, ir po to dar apie metus laiko jų buvimo kartu, rodo - kad nukentėjusioji R. R. 2015-01-31 anksti ryte, negalėjo, vien paskambinus kaltinamajam telefonu, po jų pokalbio, jai būnant atskirai nuo jo, kartu su savo tėčiu, tokius kaltinamojo žodžius „pasigausiu, žiurke, Kaune arba prie namų“, suprasti ir įvertinti kaip realią grėsmę savo saugumui, kaip grasinimą ją nužudyti, nes ankstesnė jų tarpusavio bendravimo istorija rodo jos toleranciją tokiam jo būdui. Teismas mano, kad tik šis skambutis, bei jos pokalbis su Karolio nauja drauge, kurio metu jos išsikoliojo, negalėjo R. R. suteikti pakankamo pagrindo manyti, kad K. S. grasinimas „pasigausiu, žiurke, Kaune arba prie namų“, gali būti įvykdytas ir sukelti grėsmės jos sveikatai ir gyvybei, nes pati nukentėjusioji nurodė, kad šį kreipinį ir baisesnius kaltinamasis anksčiau dažnai naudodavo jos atžvilgiu ir tai jai buvo įprasta. Todėl šiuose K. S. veiksmuose skambinant nukentėjusiajai nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. požymių. Ta aplinkybė , kad ji po šių žodžių verkė, ko pasekoje jos tėvas pasiūlė jai važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą policijai dėl grasinimų, ką ji padarė po darbo apie 12 val., nėra pakankamas ir nenuginčijamas pagrindas manyti, kad K. S. pasakyti žodžiai 2015-01-31 galėjo tiek įbauginti nukentėjusiąją, kad ji būtų realiai įsigandusi dėl grėsmės savo gyvybei ir sveikatai. Neatmetama kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, jam dažnai skambindavo ir po šio įvykio, net 2015 m. vasara, ir sakydavo, kad jį mylį, kad nori būti kartu, todėl nukentėjusiosios ašaros galėjo būti iššauktos ir dėl jos pokalbio su kaltinamojo nauja drauge.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamasis dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t.1., b. l. 140-141), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas. K. S. 2014-05-16 lankėsi vieną kartą Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. 2014-05-27 buvo paskirta užduotis Kauno I teismo psichiatrijos skyriui atlikti objektų tyrimą iš medicininių dokumentų. 2014-05-30 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-530 nurodyta, kad K. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1., b. l. 127 – 134).

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažino jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, jis jau pripažino jam inkriminuotas trijų nusikalstamų veikų, kurias teismas nustatė padarius, faktines aplinkybes, gailėjosi dėl padarytų veiksmų, todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina numatyta sankcijoje bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bei skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnis.). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė ir grasino padaryti nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas.

Taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo, nes byloje buvo atliktas pilnas bylos aplinkybių tyrimas.

Kaltinamasis K. S. BPK 140 str. pagrindais laikinai sulaikytas nuo 2014-03-30 19 val. 46 min. iki 2014-04-01 14 val. 55 min., šis laikas įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji R. R. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų dydžio neturtinės žalos ir 50 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, o kaip įstatyminė nukentėjusiojo D. R. atstovė ji prašo priteisti 1500 Eur dydžio neturtinę žalą iš kaltinamojo K. S. dėl sūnui padaryto skausmo, pergyvenimų, streso.

Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą 50 Eur turtinę žalą, bei dalį prašomos atlyginti nukentėjusiajai ir jos sūnui neturtinės žalos.

Kadangi K. S. išteisintinas dėl D. R. padaryto kūno sužalojimo, todėl nukentėjusiojo D. R. įstatyminės atstovės R. R. ieškinys atstovaujant D. R. interesus dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktinas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).

Vertinant nukentėjusiosios R. R. prašomą priteisti jai padarytą neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji R. R. 2014-03-30 patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą bei psichologinį sukrėtimą išgirdus žodžius apie galimą jos nužudymą, ko pasekoje jam žiauriai smurtaujant prieš nukentėjusiąją, o taip pat 2015-01-10 jai K. S. suduodamas smūgius sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir kančias t.y. objektyviai jai nustatyta žala buvo padaryta vienai svarbiausių žmogaus vertybių - sveikatai, tačiau ji dėl jai padarytų sužalojimų buvo darbinga, toliau bendravo su kaltinamuoju, po 2014-03-30 sužalojimo, kartu gyveno, kaip sugyventiniai, nors dėl jo veiksmų buvo patyrusi stresą, išgyvenimus ir pažeminimą kaip šeimos narys. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, mažintinas iki 1000 eurų, nes toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus jai padarytai neturtinei žalai atlyginti bei kompensuoti kaltinamojo veiksmais patirtas pasekmes.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai R. R. suteikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Prašymas tenkintinas ir valstybės turėtos 118,12 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo K. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuotas pagalbos skambučio garso įrašas (siunčiamas byloje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

K. S. išteisinti pagal BK 140 str. 3 d. (dėl D. R. sužalojimo) ir pagal BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimų nužudyti skambinant telefonu R. R.), kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d. ir BK 145 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl R. R. sužalojimo 2014-03-30) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimų nužudyti R. R. 2014-03-30) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl R. R. sužalojimo 2015-01-10) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. pagrindu ir paskirtą subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per mėnesį atliekant nemažiau kaip 15 valandų nemokamų darbų.

Į bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014-03-30 iki 2014-04-01 – 2 paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. (BK 65 str.)

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai 50 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš K. S..

Nukentėjusiojo D. R. įstatyminės atstovės R. R. ieškinį atstovaujant D. R. interesus dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl 118,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. R., tenkinti ir priteisti 118,12 Eur iš K. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuotas pagalbos skambučio garso įrašas, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.