Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-1599/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2-1599/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB Nord banko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1599/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimduva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2064-413/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rimduva“ dėl turto išreikalavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DnB Nord lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Rimduva“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui AB DnB Nord lizingas jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę VW Passat, identifikavimo Nr. wvwzzz3cz7P105582, pagaminimo metai 2007, valst. Nr. CHF931, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kadangi atsakovas lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, ieškovas lizingo sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismas iškėlė BUAB „Rimduva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pečiuita“ (įgaliotas asmuo A.Bakšaitis). 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 30.58.17/6407 AB DnB NORD lizingas pareiškė 47 761,99 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bei nurodė, kad šio kreditorinio reikalavimo pareiškimas nereiškia, kad yra atsisakoma reikalavimo grąžinti lizingo objektą. Bankroto administratorius buvo informuotas apie tai, kad atsiėmus transporto priemonę, įvertinus jos stovį bei vertę, kreditorinis reikalavimas bus tikslinamas. Tačiau bankroto administratorius atsisakė grąžinti automobilį, nurodydamas, kad AB DnB NORD lizingas pareiškė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, o transporto priemonės grąžinimo klausimas bus sprendžiamas tik po to, kai bus išspręstas lizingo bendrovės finansinio reikalavimo patenkinimo klausimas bankroto byloje. Ieškovo nuomone, ieškovui priklausantis turtas be teisinio pagrindo yra valdomas atsakovo, o ta aplinkybė, jog ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neteko teisės išreikalauti savo nuosavybės iš skolininko. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis, išnuomoti at kitaip sudaryti galimybę naudotis tretiesiems asmenims minėta transporto priemone. Priešingu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, uždraudė atsakovui BUAB „Rimduva“ naudotis, išnuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims AB DnB Nord lizingas priklausantį turtą, perduotą atsakovui nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr.2007/02-LTN60 pagrindu – transporto priemonę (automobilį) VW Passat (ident. Nr. WVWZZZ3CZ7P105582).

Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui sutarties pagrindu perduoto turto (transporto priemonės) vertė yra didelė. Dėl galimo transporto priemonės išnuomavimo ar perleidimo tretiesiems asmenims, minėto turto grąžinimas ieškovui natūra taptų negalimas arba apsunkintas, o jo nuostoliai dėl transporto priemonės eksploatavimo tik padidėtų. Remdamasis tuo, kas išdėstytą, teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir ieškinio pobūdis laidžia manyti, jog pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas BUAB ,,Rimduva“ prašo panaikinti šią teismo nutartį, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad skundžiama nutartis dalyje dėl naudojimosi transporto priemone yra nepagrįsta, nes trukdo įgyvendinti ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nustatančią, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Automobilio kaina – 94 999,99 Lt, atsakovas yra sumokėjęs 51 020,23 Lt, t. y. daugiau kaip pusę lizingo sutartyje numatytos turto kainos. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB Nord prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas yra sumokėjęs didesniąją dalį automobilio sumos, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti realų ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą (CPK144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškininį ne dėl pinigų sumos priteisimo, o dėl konkretaus vienašališko finansinio lizingo sutarties objekto –perdavimo ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai sprendė, kad leidus atsakovui naudotis ginčo objektu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti at net tapti negalimas. Akivaizdu, jog automobilis – gana greitai nuvertėjantis daiktas, be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.503 str., 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių jau vien dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliantas, nurodydamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įgyvendinti ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nustatančią, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kaip įmonės veikloje ginčo turtas (automobilis) yra naudojamas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie aktualūs sprendžiant bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė Milašienė Nijolė Piškinaitė