Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-153-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
T-153-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
M. I.
Kategorijos
Teikimo Nr. T-153-1020/2019Bylos Nr. 1-228-1020/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2.; 2.5.11.2.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. I. (M. I.) prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu M. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį bei BK 199 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 300 MGL dydžio bauda, kurią sumažinus vienu trečdaliu ir į kurios atlikimo laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką, nustatyta galutinė 196 MGL (7 381,36 EUR) dydžio baudos bausmė. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesių laikotarpį. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 25 d.

2. 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. I. prašymas pratęsti 2017 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo terminą ir nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per papildomą 20 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 150 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. I. prašymas netenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta bauda, vykdymą, be kita ko nurodyta, kad nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei per šį laikotarpį bauda nesumokama savanoriškai, pradedamas priverstinis išieškojimo procesas – ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

4. Šių BPK nuostatų kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu M. I. buvo nustatytas teismų praktikoje kaip maksimalus dažniausiai nustatomas 24 mėnesių trukmės baudos sumokėjimo terminas. Šis terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 25 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašymo nagrinėjimo dieną nuteistasis yra sumokėjęs 3 950 EUR, o likusi nesumokėta baudos dalis lygi 3 431,36 EUR. Taigi, net ir nustačius žymiai ilgesnį už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, M. I. per šį laiką minėtos baudos nesumokėjo todėl toliau paskirta bauda turi būti išieškoma priverstine tvarka antstolio, bet tai nereiškia, kad antstolis negali spręsti panašaus pobūdžio nuteistojo prašymo dėl baudos mokėjimo grafiko nustatymo.

5. Teismas pažymi, kad baudžiamuoju įsakymu nustatytas 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminas nesikreipiant dėl priverstinio baudos išieškojimo į antstolį nėra atsitiktinis. BK 96 straipsnio normos reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio (atitinkamai ir teismo baudžiamojo įsakymo) vykdymo senaties klausimus. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per 3 metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Kadangi M. I. buvo paskirta baudos bausmė, jos priverstinį išieškojimą galima inicijuoti per 3 metus. Būtent todėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktikoje maksimalus baudos mokėjimo terminas paprastai yra 2 metai, po ko inicijuojama priverstinio išieškojimo procedūra. Priešingu atveju baudos išieškojimas būtų apskritai negalimas, nes savanoriškai nesumokėjus baudos ir suėjus nuosprendžio vykdymo senačiai, priverstinis baudos išieškojimas būtų negalimas. Taigi nuteistojo teismo prašomas veiksmas prieštarautų BK 41 straipsnio paskirčiai, o taip pat ir nusistovėjusiai teismų praktikai.

6. Nuteistojo prašymas dėl baudos bausmės įvykdymo dalimis gali būti išspręstas ir priverstinio baudos išieškojimo procese, t. y. baudos išieškojimą vykdant antstoliui. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdant teismo nuosprendį priverstinai, nuteistasis gali kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui, sudarant mokėjimų grafiką. Antstolis, įvertinęs nuteistojo nurodytas aplinkybes, tarp jų ir duomenis apie dalinį bausmės įvykdymą, priims atitinkamą sprendimą dėl konkrečioje situacijoje tinkamų ir protingų minėtos baudos priverstinio vykdymo tvarkos bei sąlygų.

7. Apibendrindamas visa tai, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pratęsti nuteistajam savanorišką baudos sumokėjimo terminą ilgesniam nei 24 mėnesių terminui nėra pagrindo.

Todėl, teismas vadovaudamasis BPK 352 straipsniu bei 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. I. (M. I.) prašymo dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis