Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. nubausta už tai, kad būdama R. Z., individualios įmonės savininkė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstove, 2011-07-19 nuo maždaug 11.30 val. iki maždaug 12.30-40 val. jos įmonės alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, leido dirbti I. L., nesudarius su ja ne vėliau kaip prieš darbo pradžią rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tuo R. Z. pažeidė Darbo Kodekso 98 str.1 d. 1p., 99 str. 2 ir 3 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41“3“ str.1 d.

R. Z. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu ir jo motyvais, teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir neteisingai kvalifikavo veiką bei paskyrė nuobaudą.

Nurodo, kad ji yra įmonės savininkė ir tuo pačiu dirba alaus bare. 2011-07- 19 dieną dirbo bare, jai paskambinusi buhalterė paaiškino, jog reikia nuvykti į SODRĄ ir VMĮ, todėl ji, paskambinusi I. L., paprašė šios pasėdėti bare, tačiau jai prekiauti, ir dirbti barmenės darbo, neleido. Apie atlygį nekalbėjo, nes nesitarė, kad ji dirbs samdomą darbą. Nurodo, kada grįžo į barą, apie 12 val. 40 min., darbe jau buvo Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.

Nurodo, kad iš V. P. paaiškinimo matyti, kad jis liepos 19 dieną apie 12 val. 40 minučių nuvyko į barą (duomenys neskelbtini); nuvažiavus į alaus barą rado I. L. stovinčią lauke ir rūkančią su žmonėmis, prie baro žmonių nebuvo, už prekystalio niekas nestovėjo, o iš liudytojo V. R. paaiškinimų matyti, kad I. L. su kasos aparatu neatliko jokių veiksmų. I. L. paaiškino, kad jai dėl pasaugojimo buvo paskambinta apie 11 val. ir ji atvyko už pusvalandžio.

Nurodo, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės, šių reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Tačiau teismas neatsižvelgė į paminėtų liudytojų parodymus ir objektyviai jų neįvertino. Teismas konstatavo, kad neįtikinama, jog ji prašė tik pasaugoti patalpas, nes nenustatyta jokių kliūčių dėl kurių baras negalėjo būti laikinai uždarytas, jeigu vienintelio darbuotojo išvykimas buvo neišvengiamas, ar bent jau užrakintas kasos aparatas, kad pašaliniai asmenys, negalėtų prieiti prie jame buvusių lėšų, atlikti kasos operacijas. Pažymi, kad baro laikinai neuždarė dėl to, kad būna ne daug klientų ir baro apyvarta nedidelė, klientai buvo ką tik nusipirkę alkoholinių gėrimų. Nurodo, jog kas atliko kasos operacijas niekas nematė. Tai galėjo padaryti asmuo, kuris apie 12 valandą buvo Valstybinėje darbo inspekcijoje ir pranešė, kad pas ją dirba nelegali darbuotoja. Jokių įrašų kasos juostoje apie 12 valandą nėra. A. G. paaiškino, kad 2011 metų liepos 19 dieną buvo gauta informacija, kad alaus bare adresu (duomenys neskelbtini) dirba nelegali darbuotoja, tai pranešė asmuo, atvykęs apie 12 valandą, tačiau šios aplinkybės niekas netyrė.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos darbas, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikytina darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje yra gautas LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą, kurio prašoma R. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje įrodyta, jog laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 12.40 val. šešis kartus buvo atliktos operacijos su kasos aparatu. I. L. už melagingų parodymų davimą administracinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė 1000 Lt baudą. Administracinės bylos Nr. A2.2.-3170-719/2011 nagrinėjimo metu I. L. prisipažino teisme melagingai paliudijusi, jog tik prižiūrėjo, saugojo alaus baro patalpas, alumi neprekiavo ir patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Nurodoma, kad R. Z. paaiškinimas, kad skubėdama pamiršo užrakinti kasos aparatą, alaus baro neuždarė dėl to, kad bare ne daug klientų ir apyvarta nedidelė, o I. L. prekiauti ir dirbti barmenės darbo neleido, nėra pagrindas atleisti R. Z. nuo administracinės atsakomybės. Pažymi, kad LR ATPK 41³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu. Iš R. Z. paaiškinimų ir byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. Z., kaip įmonės vadovė, savo pareigas vykdė netinkamai. Įmonės vadovė nesiėmė jokių veiksmų, kad pašaliniai asmenys, negalėtų prieiti prie kasos aparato, atliktų kasos operacijas, aptarnautų klientus. Nurodoma, kad nelegalaus darbo fakto nepaneigia ir R. Z. spėjimai dėl tyčinių veiksmų su kasos aparatu. Byloje įrodyta, kad laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.40 val. buvo atliktos operacijos su kasos aparatu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimu R. Z. pagrįstai nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d. 3000 litų bauda.

R. Z. apeliacinio skundo versija, jog ji 2011-07-19 tik paprašė I. L. pasaugoti jos barą, yra paneigta pačios R. Z. ir I. L. pirminiais paaiškinimais. 2011-07-19 paaiškinime, kuris surašytas 12 val. 40 min. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui I. L. paaiškino, kad dirbo barmenės darbą ( b.l. 9.). teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Z. bare ji lankosi dažnai, kartais pasaugo barą ( b.l. 17-19). Nors pati R. Z. teismo posėdyje paaiškino, jog paprašė I. L. pasaugoti barą, kol jos nebus, tačiau savo 2011-07-19 paaiškinime nurodė, kad I. L. už ją dirbo apie 1,5 valandos ( b.l. 8). Šiuos jų paaiškinimus patvirtina byloje esančio R. Z. įmonės kasos aparato operacijas patvirtinančių duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-07-19 vyko prekyba alumi, taip pat ir iki patikrinimo, t.y. ir tuo laikotarpiu, kada R. Z. nurodė buvo išvykusi ir bare nebuvo – 12 val. 13 min., 11 val. 49 min., 11 val. 43 min., 11 val. 32 min. (b.l. 21-28). Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas V. P. parodė, kad patikrinimo metu I. L. stovėjo lauke su baro klientais, ji jam paaiškino, kad įmonės savininkė paprašė už ją padirbti apie pusantros valandos bei kad ankščiau yra dirbusi pas R. Z. kitame bare ( b.l. 17-19). Ta aplinkybė, jog I. L. atvykus Darbo inspekcijos pareigūnams buvo lauke, nelegalaus darbo fakto nepaneigia, kadangi kaip minėta, I. L. paaiškino dirbusi būtent barmenės darbą, pati paaiškino, kad bendravo su baro klientais, o byloje esantys baro kasos aparato operacijas patvirtinantys duomenys rodo, kad buvo prekiauta alumi, be to, byloje apklaustas liudytojas V. R., nurodė, kas įvykio metu buvo bare, sėdėjo lauke, buvo gal keturiese, nenurodė, kad I. L. būtų buvusi su jais, ji sėdėjo lauke. Apeliaciniame skunde keliama versija, jog operacijas su kasos aparatu galimai atliko asmuo, kuris pranešė Valstybinei darbo inspekcijai apie nelegalų darbą, yra nepagrįsta, vertintina, kaip pasirinktas R. Z. gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, be to, apie jokį kitą asmenį, kuris alaus bare galėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, atsižvelgiant į kasos operacijų skaičių, būti už baro, nenurodė nei I. L., nei liudytojas V. R.. Tad, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esantis rašytinis I. L., paaiškinimas, R. Z. rašytinis paaiškinimas, kiti aptarti bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad R. Z. leido nelegaliai dirbti I. L. savo bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudariusi su ja ne vėliau kaip prieš darbo pradžią rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip padarydama ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimą palikti nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.