- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1N-107-307/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- A., A. V.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
išnagrinėjo nuteistojo A. (A.) V. gynėjo advokato Rimvydo Kairio (toliau tekste - gynėjas) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. prašymas taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą pagal 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 75 straipsnio pataisą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, apėmus bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A. V. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Nuteistasis A. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu švelninti bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio pataisą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo prašymo netenkino. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, jog bendrai vertinant nuteistojo asmenybę, jo vertybines nuostatas, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir A. V. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams ir keturiems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti.
Skunde gynėjas nurodo, kad atmesdamas nuteistojo prašymą žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kybartų pataisos namų socialinio tyrimo išvada, nes joje nurodytų aplinkybių, susijusių su nuteistuoju, t. y. ankstesnių nusikalstamų veiksmų, netinkamai susiformavusių vertybinių nuostatų, kriminalinės subkultūros laikymosi, tikrumo negalima patikrinti teismo posėdžio metu. Be to, ši socialinio tyrimo išvada prieštarauja Kybartų pataisos namų pateiktai nuteistojo charakteristikai, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis sukūręs šeimą, jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas Klaipėdoje, laisvėje jam garantuojama darbo vieta. Dėl padarytų veikų nuteistasis kaltę pripažino, jam taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko gynėjas sprendžia, jog nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo elgesį. Skunde taip pat nurodoma, kad A. V. nėra nuteistas už smurtinius nusikaltimus, pavojingumo laipsniu išsiskiriančius iš kitų nusikalstamų veikų, dėl to, gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be tolimesnio realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. gynėjo skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų teisės normas.
Kaip matyti iš skundo ir žemesnės instancijos teismo nutarties turinio, nuteistasis siekia, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistiesiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju, A. V. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu yra nuteistas už du sunkius nusikaltimus, nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje. Jam skirta galutinė trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai A. V. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio, A. V. yra recidyvistas. Pirmą kartą jis buvo nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1250,00 Lt bauda. Nepaisant to, jau kitais metais, t. y. 2006 m. liepos 28 d. Jungtinės Karalystės Mančesterio Karališkojo teismo jis nuteistas už ginklų kontrabandą ir jam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikus, 2013 m. rugpjūčio 2 d., jis buvo paleistas į laisvę. Iš bylos duomenų matyti, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos A. V. nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, laisvėje praleidęs vos kelis mėnesius, 2013 m. lapkričio 28 d. jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu. Pažymėtina, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, narkotinių medžiagų kontrabandą. Nurodytos aplinkybės bei padarytų veikų, už kurias A. V. nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, skaičius, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, taip pat neleidžia daryti išvados, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.
Skirtingai nei teigiama gynėjo skunde, nėra jokio pagrindo abejoti žemesnės instancijos teismui pateiktos 2015 m. balandžio 23 d. socialinio tyrimo išvados rezultatais ir į juos neatsižvelgti sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam A. V. klausimą. Socialinio tyrimo išvada yra vienas iš oficialių dokumentų, kurio turinį svarsto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai, spręsdami dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 164 straipsnis). Šis dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, pasikalbėjus su nuteistuoju, patikrinus jo pateiktą informaciją kituose duomenų šaltiniuose, pavyzdžiui, nuteistojo asmens byloje. A. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl pataisos įstaigos surinkta nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu charakterizuojanti medžiaga, užfiksuota socialinio tyrimo išvadoje, yra reikšminga sprendžiant, ar nuteistasis savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje yra pateikta kur kas išsamesnė nuteistąjį charakterizuojanti informacija nei Kybartų patisos namų 2015 m. gegužės 5 d. nuteistojo charakteristikoje, kurioje neatsispindi nei nuteistojo pažiūros, nei požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistojo asmens byloje yra duomenų, kad jis priklauso organizuoto nusikalstamumo grupuotei, tvirtai laikosi kriminalinės subkultūros pažiūrų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys sistemą yra vidutinė – 51 balas. Nors nuteistasis neturi nuobaudų, yra skatintas, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pripažino ir dėl jų padarymo gailėjosi, jau vien kriminalinės subkultūros pažiūrų laikymasis pataisos įstaigoje rodo, kad asmuo savo vertybines orientacijas sieja su nusikalstamu pasauliu ir neleidžia daryti išvados, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ir kad bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Iš teismui pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad A. V. bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą, jo sutuoktinei nuosavybės teise Klaipėdos mieste priklauso butas, jam garantuojama darbo vieta, tačiau šie duomenys, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. V. taikyti naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas.
Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. (A.) V. gynėjo advokato Rimvydo Kairio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.