Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-336-2007-59

Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5;

1.1.8.1.1; 2.1.12.3; 2.4.6.3.4;

2007 m. gruodžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko S.Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų A.Gapučio ir B.Vidzėnienės

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl 2007-05-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. S., pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 60 parų areštu.

Iš E. S. priteista 1500,00 Lt neturtinės, 300,00 Lt turtinės žalos ir 500,00 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginimui, nukentėjusiojo R. Ž. naudai.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

E. S. 2007-01-11 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. 50, kuriame yra UAB „JOALDA“ alaus baras, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam R. Ž. ne daugiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas R. Ž. kraujosruvą dešiniuose vokuose, kraujosruvą kairio antakio ir vokų srityse bei skruosto viršutinėje dalyje, muštinę žaizdą kairiojo viršutinio voko srityje, nubrozdinimą bei kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, ir tuo tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Ž. sveikatą.

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007-05-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti bausmę, paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu, sumažinti turtinės bei neturtinės žalos dydį.

Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, šališką sprendimą, pažeidė BPK 20 str. 5 p., nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei netinkamai pritaikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymus.

Apeliantas ginčija suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajam R. Ž.. Teismas nepagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis bei neatsižvelgė, nesirėmė liudytojų R. G., L. B., S. K. parodymais, kurie patvirtintų vieno smūgio sudavimo faktą ir parodytų tikrąsias konflikto priežastis. Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais.

Apeliantas nurodo, jog prie nukentėjusiojo nepriekabiavo, pirmas konflikto nepradėjo, sudavęs tik vieną smūgį, o kitus sužalojimus nukentėjusysis patyrė kitomis dienomis ir kitų asmenų. Šiuos apelianto faktus galėtų patvirtinti Joniškėlio poliklinikos chirurgas Z. J. ir kiti liudininkai .

E. S. ginčija turtinės ir neturtinės žalos dydį, nes pasak jo, teismas dėl neišsamaus ir šališko tyrimo nepagrįstai priteisė jam per dideles sumas. Aukščiau minėti ir neapklausti liudininkai patvirtintų, jog žala yra mažesnė, nei nurodo teismas. Teismas priteisdamas neturtinės žalos nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog apeliantas pradėjo konfliktą. Be to, R. Ž. sužalojimai nebuvo svari priežastis nutraukti nukentėjusiojo darbo sutartį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. R. Ž. buvo atleistais iš darbo kitais pagrindais ir nėra susiję su šiuo įvykiu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjęs R. Ž. prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2007 01 11 apie 20 val. nuėjo į barą. Tuo metu bare jau buvo R. Ž. ir E. S.. Jie sėdėjo prie skirtingų staliukų. Atsisėdo prie to staliuko kur sėdėjo R. Ž.. Jis jau buvo gerokai apgirtęs. Girdėjo kaip R. Ž. žodžiais kabinėjosi prie E. S., sėdinčio prie gretimo staliuko. Perspėjo R. Ž., kad nesikabinėtų prie jaunuolių, tačiau jis neklausė. Išgėręs alaus išėjo namo. Iki to laiko jokių didesnių konfliktų nebuvo. Kitą dieną sutikęs R. Ž. pamatė, kad jam sumuštas veidas. R. Ž. sakė, jog jį primušė. 2007 01 11 R. Ž. bare buvo su darbiniais rūbais. Su tais rūbais jis kasdieną eidavo į darbą. Jis buvo apsirengęs žalios spalvos striukę. Striukė buvo jau ne nauja, gerokai padėvėta.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2007 01 11 ji dirbo barmene bare „Joalda“. Apie 17 – 17:30 val. į barą užėjo R. Ž.. Jis jau buvo išgėręs ir visą vakarą gėrė alų. Kiek tiksliai išgėrė nežino, tačiau daugiau nei du. Vėliau į barą užėjo E. S. su draugu. Jie sėdėjo prie kito stalo nei R. Ž. ir gėrė sidrą. Bare buvo ir daugiau lankytojų. Patalpoje buvo triukšminga, grojo muzika, todėl ji negirdėjo ir nepastebėjo ar buvo kokių konfliktų. Apie 20:30 val. ji išėjo į lauką pasišluoti ir pamatė, kad netoli durų E. S. nuo žemės kelia R. Ž.. Paklausė kas atsitiko. E. S. pasakė, jog R. Ž. parkrito. Liepė R. Ž. pasodinti ant suoliuko prie įėjimo į barą. Keliamas R. Ž. nesidavė, stūmė E. S.. Galiausiai R. Ž. pavyko pasodinti ant suoliuko. Kai apie 21 val. vėl išėjo į lauką R. Ž. jau nebebuvo. Prie durų buvo pakankamai tamsu ir ji nematė, kad R. Ž. būtų sumuštas ar jam suplėšyti rūbai. R. Ž. į barą buvo atėjęs su tamsiai žalia striuke. Su ta striuke jis kasdieną vaikščiodavo į darbą. Ji buvo prasta. Mano, kad tokią striukę padėvėtuose rūbuose galima nusipirkti už keliasdešimt litų.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2007 01 11 kartu su E. S. buvo bare ir gėrė sidrą. Išgėrė 2 ar 3 bokalus. Kada į barą atėjo R. Ž. nežino. Kažkuriuo metu tarp R. Ž. ir E. S. kilo žodinis konfliktas. Jie vienas kito atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko jis su E. S. išėjo į lauką parūkyti. Einant į lauką praėjo pro staliuką prie kurio sėdėjo R. Ž., tačiau E. S. jo nekvietė eiti į lauką. Tik pradėjus rūkyti, į lauką išėjo ir R. Ž.. Tarp jo ir E. S. vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Apie minutę laiko jie vienas kitą įžeidinėjo. Po to E. S. kumščiu sudavė R. Ž. į veidą. Sudavė iš priekio ir R. Ž. nukrito ant žemės. Jis pats į konfliktą nesikišo. E. S. pakėlė R. Ž. nuo žemės, pasodino ant suoliuko, siūlėsi palydėti iki dviračio ar iki namų. R. Ž. buvo labai girtas. Jis buvo apsirengęs paprastai, kasdieniais rūbais.

Liudytojas S. R. parodė, kad nukentėjęs R. Ž. dirbo Joniškėlio seniūnijoje staliumi. Žino, kad jis 2007 metų sausio mėnesį buvo sumuštas ir kurį laiką nedirbo. Tų pačių metų kovo mėnesį R. Ž. iš darbo išėjo savo noru. Į darbą seniūnijoje žmonės priimami ir atleidžiami Pasvalio savivaldybės direktoriaus įsakymu, todėl tikslios išėjimo iš darbo priežasties nežino. Seniūnijoje darbo užmokestis nebuvo didėlis ir daugelis darbuotojų buvo nepatenkinti juo. Mano, kad ir R. Ž. dėl per mažo atlyginimo. Kol dirbo staliumi R. Ž. į darbą ateidavo darbiniais rūbais ir su jais dirbdavo, kadangi jų dirbtuvėse net nėra persirengimo kambarių, nėra galimybės persirenginėti kokiais tai specialiais rūbais.

Nukentėjęs R. Ž. paaiškino, kad po sumušimo pablogėjo sveikata, spengė ausyse, svaigo galva, sunku buvo dirbti su medžio apdirbimo staklėmis nes jos kelia triukšmą. Išeidamas iš darbo nesakė, kad išeina dėl sveikatos, kadangi kaip vyrui buvo gėda tai pripažinti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei apklausus liudytojus apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, kad E. S. veika kvalifikuota teisingai. Jis suduodamas smūgius R. Ž. sužalojo jį ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokia veika atitinka LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Tai, kad E. S. smūgiavo R. Ž. ir šis nuo smūgio parkrito, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. K..

Nukentėjęs R. Ž. nuo pat pradžių tvirtino, kad jam buvo suduoti keli (du, trys) smūgiai į veidą. Liudytojas S. K. negali nurodyti kiek smūgių sudavė E. S.. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad specialisto išvadoje Nr. G 125/07 (05) nustatytas tik vienas sužalojimas. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad kiti sužalojimai buvo padaryti kitomis dienomis. Kaip matyti iš šios išvados, ekspertas nustatė minkštųjų audinių sumušimus veide ir muštinę žaizdą kairiojo viršutinio voko srityje ir visi šie sužalojimai padaryti prieš 3 – 4 paras (b.l. 12). Tai rodo, kad jau pirmos apžiūros metu nustatyta daugiau nei vienas sužalojimas bei tai, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu, - t.y. maždaug 2007 01 11. Šis tyrimas buvo atliktas nukentėjusiojo asmeniniu prašymu nesant konkrečių klausimų todėl nėra labai detalus ir išsamus. Tyrėjui paskyrus atlikti papildomą tyrimą ir uždavus konkrečius klausimus, specialisto išvadoje Nr. G 125a/07 (05) (b.l. 14) sukonkretinti sužalojimai veido srityje ir patikslinta, kad tie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis smūgiais. Kadangi nukentėjusiojo parodymus apie smūgių skaičių patvirtina eksperto išvados, todėl nėra jokio pagrindo netikėti, jog R. Ž. buvo suduoti trys smūgiai. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad E. S. sudavė nukentėjusiam R. Ž. ne daugiau kaip tris smūgius. Be to smūgių skaičius šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi veika kvalifikuojama pagal pasekmes.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas padarė išvadą jog konfliktą pradėjo E. S. ir neatsižvelgė į tai, jog R. Ž. pirmas pradėjo kabinėtis. Skundžiamame nuosprendyje nėra teiginių, kad konfliktą pradėjo būtent E. S.. Tai, kad konfliktą pradėjo ne E. S. atsižvelgta kvalifikuojant jo veiką ir tai dar kartą vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Jei būtų pripažinta, kad konfliktą pradėjo ir smūgius sudavė nuteistasis, jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., - t.y. pagal sunkesnį straipsnį kur numatyta griežtesnė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai R. G., S. K. patvirtino, kad žodinį konfliktą pradėjo būtent nukentėjęs. Tačiau tai, kad įvyko apsižodžiavimas nebuvo teisėto pagrindo E. S. naudoti smurtą R. Ž. atžvilgiu. Tik todėl, kad E. S. nepripažintas kilusio konflikto iniciatoriumi, jo veika kvalifikuota tik pagal kilusias pasekmes, - t.y. pagal BK 138 str. 1 d. Tokio veikos kvalifikavimo neginčija ir apeliantas savo skunde.

Apeliantas savo skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas arbe laisvės atėmimas iki trijų metų. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas motyvuotai parinko bausmės rūšį ir tinkamai nustatė jos dydį, atsižvelgė į visas atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. E. S. nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogišką veiką ir turėdamas neišnykusį teistumą. Skirti jam laisvės apribojimą (kaip prašoma skunde) nėra pagrindo, kadangi tokia bausmė jam jau buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu, tačiau jis nesilaikė nustatytų apribojimų ir ji buvo pakeista į arešto bausmę. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes (į tai, kad ne jis pradėjo konfliktą) nebuvo pagrindo skirti ir griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. E. S. paskirta arešto bausmė tik nežymiai viršija sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į E. S. asmenybę (teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka) tokios bausmės laikyti aiškiai per griežta negalima ir dar daugiau ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija neturtinės žalos dydį. Vėlgi nepagrįstai teigia, jog teismas nustatydamas jos dydį rėmėsi tuo, jog E. S. pradėjo konfliktą. Tokių teiginių nuosprendyje nėra. Pasisakant dėl neturtinės žalos dydžio teismas tik nurodė, jog prieš R. Ž. padarytas nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teisme buvo ištirtas E. S. teiginys, kad R. Ž. iš darbo Joniškėlio seniūnijoje išėjo ne dėl patirtos traumos. Apklaustas liudytojas S. R. negalėjo nurodyti tikrosios R. Ž. išėjimo iš darbo priežasties, kadangi ne jis priima ir atleidžia iš darbo. Jis tik išreiškė nuomonę, kad išėjimo priežastis galėjo būti mažas atlyginimas. R. Ž. iš darbo išėjo savo noru. Teisme jis paaiškino, kad dėl patirtos traumos jam svaigo galva, spengė ausyse ir dėl to jam buvo sunku dirbti su triukšmingomis medžio apdirbimo staklėmis. Išeidamas iš darbo jis nenurodė, kad išeina dėl pablogėjusios sveikatos, kadangi jam kaip vyrui gėda buvo tai pripažinti. Tokiu būdu nebuvo paneigta pirmos instancijos teismo išvada, kad patirta trauma buvo viena iš pagrindinių priežasčių išeiti R. Ž. iš darbo. Neturtinė žala yra asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir t.t. Pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio atsižvelgė į visas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo pasakyti žodžiai, kad jam buvo gėda prisipažinti, jog iš darbo jis išeina dėl pablogėjusios sveikatos tik dar kartą parodo, jog jis dėl sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes pagrįstai neturtinės žalos dydį sumažino nuo 8000 Lt iki 1500 Lt. Dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Pirmos instancijos teismas iš E. S. priteisė 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už R. Ž. sugadintus rūbus. Tokiai sumai žalą įvertino nukentėjęs. Kolegijos nuomone sprendžiant turtinės žalos dydžio klausimą nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, striukė buvo sugadinta nepataisomai, o džinsai ištepti ir nebetinkami išeigai. Apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytojus R. G., L. B. jie nurodė, kad R. Ž. įvykio metu dėvėjo stipriai panešiotą striukę. Vertino ją kaip darbinę. Apie nukentėjusiojo dėvėtas kelnes liudytojai nieko konkrečiai nurodyti negalėjo. Liudytojas S. R. nurodė, kad stalių dirbtuvėse (kur dirbo R. Ž.) nėra sąlygų persirengti ir darbuotojai į darbą paprastai ateina su darbiniais rūbais. Kadangi sugadinti rūbai nebuvo prijungti prie bylos ir objektyviai nustatyti jų vertės bei padarytos žalos dydžio neįmanoma, todėl žalos dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų liudytojų parodymus kolegija daro išvada, kad sugadinti R. Ž. rūbai įvertinti per didele suma. Turtinės žalos dydis mažinamas iki 100 (šimto) litų. Nustatant būtent tokią sumą atsižvelgiama ir į tai, kad E. S. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog sutinka atlyginti turtinę žalą iki 200 Lt.

Sumažinus turtinės žalos dydį atitinkamai dviem šimtais litų iki 1600 Lt mažinama ir bendra Iš E. S. išieškomos žalos suma. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės mėn. 18 d. nuosprendį pakeisti:

R. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. Ž. naudai iš E. S. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.