Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui H. D., ieškovo atstovams advokatei Irenai Barauskaitei-Gaižiūnienei, advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovei D. D., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių, bei pagal atsakovės D. D. priešieškinį ieškovui H. D. dėl santuokos nutraukimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1989-05-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 720 (b.l. 8). Santuokos metu šalims gimė vaikas – dukra G. D., kuri šiuo metu yra pilnametė. Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 31, 48, 52, 53).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuoka yra jau iširusi, jie gyvena atskirai, prašo nutraukti santuoką ir neskirti susitaikymo terminą. CK 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys (sutuoktiniai) nebandė susisiekti vienas su kitu ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, įvertinat ieškovo bei atsakovės paaiškinimus, byloje esančius procesinius šalių dokumentus bei kitus bylos duomenis, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kalta tik viena iš šalių. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu, t.y. kaip šeima, negyvena. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinti asmenine jo nuosavybe. Nustatyta, jog ieškovas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau BPĮ) nustatyta tvarka 1992-06-23 privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 12-23). Minėtas butas 1994-01-27 parduotas už 4500 Lt (b.l. 24) ir kitą dieną už 12000 Lt įsigytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 33-34). Taip pat 1993-06-18 įsigytas 0,0700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b.l. 28-31). Abu butai bei žemės sklypas įsigyti galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK) (galiojo iki 2001-07-01), todėl sprendžiant ginčą turi būti remiamasi minėto teisės akto nuostatomis. SŠK 21 str. nurodyta, jog turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nurodyto straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Kaip minėta, tiek butai, tiek žemės sklypas, įgyti šalims esant santuokoje ir, nors įforminti ieškovo vardu, tačiau laikytini ne asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, jog nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turtui taikytino teisinio režimo (asmeninė ar jungtinė nuosavybė) taikomos ne BPĮ nuostatos, nustatančios valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, o CK ar, kaip ir nagrinėjamu atveju, SŠK nuostatos. Kartu teismas pažymi, jog teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ar pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Teismas pažymi, jog jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini ieškinio reikalavimai dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Nustatyta, jog santuokos metu šalys įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 53), žemės sklypą esantį Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 52) bei automobilį Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997 m. (b.l.48). Dėl automobilio kainos bei padalinimo tarp šalių ginčo nekilo. Minėtam automobiliui daugiau nei 16 metų, todėl laikytina, kad jis nebeturi realios vertės. Automobilį pirko bei juo šiuo metu naudojasi ieškovas H. D.. Tačiau tarp šalių ginčas kilo dėl buto ir žemės sklypo vertės. Teismas pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ieškovas minėto turto vertei nustatyti kreipėsi į turto vertintojus. Iš vieno kambario buto vertinimo ataskaitos Nr. A-017-13 nustatyta, jog vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rinkos vertė – 90000 Lt. Žemės sklypo su jame esančiu teisiškai neregistruotu sodo namu vertinimo ataskaitoje Nr. A-010-13 nurodyta, jog 0,07 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., rinkos vertė – 40000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti minėtais turto įvertinimais, be to, byloje atsakovė nepateikė naujų turto įvertinimų, kuriose būtų nurodoma kitokia turto vertė, teismas vadovaujasi minėtais turto vertinimais. Taip pat pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t.y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). CK 3.123 str. 2-4 d. nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-12 nutartyje (Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 str. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo bei jo remonto, prie žemės sklypo išlaikymo, ieškovas bute gyvena su anūku K. D., gim. 1998-04-17 (b.l. 9), kurio globėjo jis yra paskirtas (b.l. 41-42), ieškovo pajamos yra senatvės pensija (b.l. 45-46). Įvertindamas išdėstytas aplinkybes, teismas dalindamas turtą nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskiria ieškovui didesnę turto dalį – 5/8 turto dalis, o atsakovei – 3/8 turto dalis. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį yra galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad prašomą padalinti turtą galima iš esmės galima padalinti natūra, ieškovas prašo priteisti turtą natūra, atsakovė nors su tuo nesutinka, tačiau kategoriškai tam neprieštaravo, darytina išvada, kad viso turto padalijimas natūra atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų šalių interesų (CK 1.5 str., 3.3 str.). Todėl ieškovui H. D. priteistinas santuokoje įgytas turtas – automobilis Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturintis realios vertės, ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 90000 Lt vertės. Atsakovei D. D. priteistinas 0,07 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., 40000 Lt vertės. Kaip minėta, ieškovui priteisto turto dalis – 5/8 turto dalys, o atsakovei – 3/8 turto dalys. Piniginė minėto turto dalių išraiška būtų tokia – ieškovui turi atitekti turto už 81250 Lt (130000 : 8 = 16250 x 5 = 81250 Lt), o atsakovei už 48750 Lt (130000 : 8 = 16250 x 3 = 48750 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteistas butas, kurio vertė 90000 Lt, o atsakovei - 40000 Lt vertės žemės sklypas, ieškovas turi atsakovei kompensuoti netenkančią turto dalį pinigais, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 8750 Lt kompensacija.

Dėl išlaikymo priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo – periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvieną mėnesį. CK 3.72 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). Kita vertus, visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė yra iš dalies darbinga, 40 proc. darbingumo lygis nustatytas nuo 2011-06-23 iki 2018-08-17 (b.l. 70). Atsakovė nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją (b.l. 101), ieškovas taip pat nedirba, gauna senatvės pensija (b.l. 45-46). Šalių vaikas šiuo metu yra pilnametis. Tiek ieškovui, tiek atsakovei priteistas nekilnojamasis turtas, atsakovės naudai taip pat priteista piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, taip pat įvertinant tai, kad nors santuoka truko ilgą laiką, tačiau sutuoktiniai beveik visą santuokos laiką gyveno atskiruose būstuose, atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys bei priešieškinis patenkinti 50 %, todėl šalims neatlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį bei priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 1989-05-13 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 720, nutraukti.

ieškovui H. D. priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei transporto priemonę Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

atsakovei D. D. priteisti 0,07 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo H. D. 8750 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų) kompensaciją atsakovei D. D. už ieškovui natūra atitenkančio santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „D.”.

Kitose dalyse ieškinį bei priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.