- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- II-335-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00292-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK – (toliau – Institucijos) atstovui Vladui Miliui, veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3114-2022 (toliau – Nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2020 m. spalio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-79390-2020, kuriame nurodyta, kad V. G. 2020 m. liepos 23 d. apie 15.30 val. Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 124, vairavo automobilį „Nissan Primera“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), suko į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti tą kryptimi krašto, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 ir 106 punktų reikalavimus padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, nusižengimo metu nukentėjo S. G.. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3114-2022 V. G. paskirta galutinė 11 Eur bauda (AN medžiaga b. l. 1-2, 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 17 d. buvo gautas V. G. skundas, kuriame nurodyta, kad jis nesutinka su priimtu institucijos sprendimu, nes važiuodamas savo juosta, įjungė posūkio signalą į kairę pusę, pristabdė padaryti posūkį, kai į jo automobilio galą rėžėsi „Subaru“ markės automobilis. Smūgis buvo į bagažinę iš galo, vairuotojas nepaisė atsargos taisyklių, įvykio vietoje nėra jokių stabdymo žymių. Šioje situacijoje nukentėjusysis yra jis ir jo neseniai nupirktas automobilis (b. l. 2).
V. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir paaiškino, jog įvykio dieną jis vairavo Kalvarijų g. antra juosta, norėjo apsisukti, nes suklydo pasukęs ne tuo keliu. Gale ir dešinėje juostoje automobilių nebuvo. Apsisukant jam buvo reikalinga dešinė juosta. Yra KET 107 punkto taisyklė, kad jeigu gabaritai neleidžia, gali sukti ir iš antros juostos. Jis vairavo lengvąjį automobilį, bet jo gabaritai neleido padaryti apsisukimo, todėl truputį paėmė didesnį radiusą, apie pusė metro į dešinę juostą, prieš tai įjungęs posūkio signalą į kairę. Nežino, ar tikrai įvažiavo į dešinę – pirmą juostą. Sukdamas pristabdė beveik iki 5 km/h. Greičio. Prieš pat išvažiuojant į priešpriešinę juostą pamatė, kad iš galo dideliu greičiu atlekia automobilis, Jo automobilis Nisan Primera tuomet stovėjo šonu, apie 15 laipsnių kampu. Jis atleido stabdžio pedalą, kad smūgį sugertų automobilio galas, kitu atveju, automobilis būtų įvažiavęs jam į šoną pilnai. Smūgis buvo ne į automobilio šoną, o į galą. Pagal fizikos dėsnius deformavosi automobilio kairys kampas, nes automobilis stovėjo šonu. Kai pareigūnai atvažiavo po įvykio, jis buvo patraukęs automobilį iš priešpriešinės eismo juostos, kad neuždarytų juostos. Prieš tai jis viską nufotografavo, tačiau telefoną netyčia vasarą paskandino, nuotraukų neturi. Atvykus policininkams negrąžino automobilio į įvykio vietos padėtį, jis buvo porą metrų priekyje, matėsi žymės, kur buvo automobilis prieš jį patraukiant. Tai yra ratų žymės (kuomet automobilį stūmė ir jis slydo), bei S. G. stabdymo žymės. Byloje darytos fotonuotraukos yra pareigūnų. Nukentėjusiojo automobilis Subaru užlėkė ant šaligatvio, nes tikriausiai nesuvaldė situacijos, nestabdė. S. G. nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į jo automobilio galą. „Subaru“ matomai norėjo suspėti per žalią rodyklę į kairę sankryžoje pravažiuoti, dėl to buvo didelis jo greitis, rūko dūmai. Nuo susidūrimo vietos iki sankryžos atstumas, jo manymu, 20-30 metrų, gal 100. Negali pasakyti, kiek laiko stebėjo „Subaru“ automobilį. Įvykio metu jis (V. G.) skubėjo, reikėjo išnuomoti įrankius. Po įvykio priėjo prie S. G. vairuojamo Subaru įsivertinti, kas pas jį sugadinta, o ne žiūrėti ar jis turi vaizdo registratorių. Pamatė, kad apgadintas bamperis, kapotas. Kadangi žmogus su paprastu automobiliu važinėja, tai pasiūlė S. G. 100 eurų, kad greičiau užpildytų įvykio vietos deklaraciją, nieko nelauktų ir toliau važiuotų. Paklausė S. G. ar jis žino, kas kaltas. S. G. atsakė, kad kaltas jis – V. G.. S. G. „siūliau 100 eurų, sakau, jūs kaltas, kaip paraginimą kažkokį, aš skubėjau“.
2020 m. liepos 23 d. V. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 15.30 val. Žalgirio g. sankryžoje pasuko į kairę pusę (Į Kalvarijų g.). vairavo automobilį „Nissan Primera“ Valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 2 juosta. Norėjo apsisukti pirmame įvažiavime į kairę. Įjungė posūkį į kairę, dešinė juosta buvo tuščia, todėl paėmė didesnių radiusą, nepersirikiavo į pirmą juostą, kaip teigia automobilio „Subaru Forester“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris važiavo jam iš paskos, ta pačia juosta, kaip ir jis. Darydamas posūkį pastebėjo, kad vairuotojas lekia nepastebėdamas, kad jis (V. G.) įvažiuoja į posūkį, greitis buvo per didelis tam atstumui, kuriuo važiavo iš paskos. Nespėjo sustabdyti ir rėžėsi į V. G. automobilio galo kairę pusę (AN medžiagos b. l. 17). Analogiški duomenys pateikti 2020 m. lapkričio 30 d. paaiškinime (AN medžiagos b. l. 31-32).
Nukentėjusysis S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu pirmą kartą V. G. automobilį matė, kai stovėjo kartu sankryžoje Žalgirio g., degant raudonam šviesoforo signalui. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo, važiavo antra juosta paskui V. G.. V. G. važiavo gana greitai, tuomet pilnai persirikiavo į kraštinę pirmą juostą. Jis – S. G. toliau važiavo antra juosta, kai pamatė, kad V. G. daro staigų manevrą – suka į kairę, todėl jis, kiek galėdamas suko dešiniau, kad išvengtų smūgio, bet nepavyko. Po smūgio užlėkė ant šaligatvio. Susidūrimas pločio atžvilgiu įvyko per vidurį tarp abiejų vienos krypties juostų. V. G. įjungtą posūkio signalą matė, tačiau nebegalėjo spėti išvengti susidūrimo. Po įvykio priėjo V. G., pamatė, kad nėra vaizdo registratoriaus, pasakė, kad duoda 200 Eur tam, kad jis – S. G. imtų kaltę ant savęs, kad jis vis tiek kitą mašiną pirks, draudimas bus. S. G. nesutiko. Pro šalį važiavo policijos ekipažas, sustojo, pabendravo, pasakė, kad kaltas V. G., iškvietė kitą ekipažą, nes patys važiavo į kitą įvykį. Belaukiant policijos V. G. nubėgo patraukti automobilio iš įvykio vietos. Atvažiavę V. G. draugai šaipėsi. Mano, kad čia specialiai padaryta, kad uždirbtų pinigų.
2020 m. liepos 23 d. S. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo automobiliu „Subaru Forester“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo sankryžos Žalgirio g. į Kalvarijų g., priešais jį važiavo „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), jis iš antros juostos persirikiavo į pirmą eismo juostą. Jis (S. G.) važiavo antroje eismo juostoje, o „Nissan“ automobilis staigiai iš pirmos juostos pradėjo sukti į kairę bandydamas apsisukti. Jis kiek galėjo „paėmė“ dešiniau, kad išvengti eismo įvykio, bet vis tiek užkabino kairį šoną „Nissano“ ir užlėkė ant bordiūro. Iš karto po įvykio „Nissan“ vairuotojas siūlė atsilyginti, bet jis nesutiko nes siūlė per mažą sumą, bet tuo metu vairuotojas iš karto pripažino savo kaltę (AN medžiagos b. l. 18).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą institucija nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą, vadovaujantis ANK už pažeidimą, numatytą 417 straipsnio 7 dalyje paskyrė 11 Eur baudą už tai, kad V. G. 2020 m. liepos 23 d. apie 15.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. ties pastatu Nr. 124, vairavo automobili „Nissan Primera“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi krašto. V. G. nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą. Su skundu Institucija nesutinka, bei teikia savo atsiliepimą. Eismo įvykis įvyko Kalvarijų g. ties namu Nr. 124. Transporto priemonių vairuotojai pateikė savo paaiškinimus. V. G. paaiškino, kad vairavo automobilį „Nissan“, Žalgirio g., pasuko į kairę į Kalvarijų g., važiavo Kalvarijų g., antra eismo juosta, apie 50 km/h, greičiu. Norėjo pirmame įvažiavime į kairę apsisukti, įjungė posūkio signalą, dešinė juosta buvo tuščia, todėl paėmė didesnį radiusą. Nesirikiavo į pirmą eismo juostą. Iš paskos važiavo „Subaru“ automobilis taip pat antra eismo juosta. Sukdamas į kairę pamatė, kad „Subaru“ vairuotojas lekia to nematydamas, nes jo greitis buvo per didelis. Jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo automobilio galą, į kairę pusę. S. G. paaiškino, kad vairavo automobili „Subaru“, nuo Žalgirio - Kalvarijų gatvių sankryžos važiavo paskui „Nissan“ automobilį antroje eismo juostoje. „Nissan“ persirikiavo į pirmą eismo juostą, jis toliau judėjo antroje eismo juostoje, kai staiga „Nissan“ iš pirmos eismo juostos pradėjo sukti į kairę bandydamas apsisukti. Kiek galėdamas suko dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, bet nepavyko. Užkabino „Nissan“ automobilio kairį šoną ir užlėkė ant kairėje gatvės pusėje esančio šaligatvio. Kadangi abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai buvo prieštaringi, bylą tiriantis pareigūnas paskyrė autotechninę eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas pateikė išvadą, kad automobilis „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė priekine dalimi, kiek dešiniau vidurio atsitrenkdamas į automobilio „Nissan“, galinės dalies kairę pusę, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Subaru“, priekinės plokštumos ir automobilio „Nissan“, galinės plokštumos esant smailiam kampui, atviram link transporto priemonių dešiniųjų šonų, t. y. automobiliui „Nissan“, važiuojamosios dalies eismo juostų atžvilgiu esant pasisukusiam smailiu kampu iš dešinės į kairę, o automobiliui „Subaru“ iš kairės į dešinę. Po susidūrimo vairuotojai nuvažiavo į padėtis, kuriose jų automobiliai buvo užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Ekspertas pažymėjo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėdamas apsisukinėti ne nuo Kalvarijų g. važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta važiavusio automobilio „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui. Tikėtina, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo iš pirmos, ar dalinai iš pirmos Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi, eismo juostos, o automobilio „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi antra eismo juosta. Prašo Vilniaus aps. VP KPV 2022 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, V. G. skundo netenkinti (b. l. 24-25).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad su skundo argumentais nesutinka, palaiko nutarimą. V. G. kaltinamas tuo, kad atliko posūkio manevrą į kairę, nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti kita kryptimi, krašto. Kaltinimas paremtas tiek byloje esančiomis nuotraukas, tiek paaiškinimais. V. G. posėdžio metu sakydavo, kad tai įvažiavo į pirmą eismo juostą prieš atliekant manevrą, tai neįvažiavo. Po to teigė, kad nelabai prisimena. Tam kad visos abejonės būtų panaikintos, buvo atlikta autotechninė ekspertizė. Ekspertas pasakė, kad posūkio manevras į kairę buvo atliekamas arba iš pirmos eismo juostos, arba dalinai įvažiavus į pirmą eismo juostą. Šiuo atveju, kaip ir nukentėjusysis sakė, jog matė posūkį į kairę, tačiau nebespėjo atlikti jokių veiksmų. Institucijos manymu, V. G. veiksmai buvo atlikti sukant iš pirmos arba dalinai iš pirmos eismo juostos, t. y. ne pagal taisykles. Todėl buvo sudaryta kliūtis iš galo važiuojančiai transporto priemonei, kuri antra eismo juosta važiavo tiesiog tiesiai. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 11-952(21) išvadoje nurodyta, kad automobilis „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė priekine dalimi, kiek dešiniau vidurio atsitrenkdamas į automobilio „Nissan“, galinės dalies kairę pusę, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Subaru“, priekinės plokštumos ir automobilio „Nissan“, galinės plokštumos esant smailiam kampui, atviram link transporto priemonių dešiniųjų šonų, t. y. automobiliui „Nissan“, važiuojamosios dalies eismo juostų atžvilgiu esant pasisukusiam smailiu kampu iš dešinės į kairę, o automobiliui „Subaru“ iš kairės į dešinę. Po susidūrimo vairuotojai nuvažiavo į padėtis, kuriose jų automobiliai buvo užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Ekspertas pažymėjo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėdamas apsisukinėti ne nuo Kalvarijų g. važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta važiavusio automobilio „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui. Tikėtina, kad automobilio „Nissan“, vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo iš pirmos, ar dalinai iš pirmos Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi, eismo juostos, o automobilio „Subaru“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Santariškių kryptimi antra eismo juosta (AN medžiagos b. l .4-7).
2020 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. liepos 23 d. apie 16.00 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. V. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Kalvarijų g. 148, Vilniuje eismo įvykis tarp dviejų dalyvių, kurie nesutaria dėl aplinkybių. Atvykus į įvykio vietą rado du susidūrusius automobilius: “Nissan” valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir “Subaru” valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) “Nissan” valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas gim. (duomenys neskelbtini) m. V. G. paaiškino, jog važiuodamas Kalvarijų g. antra eismo juosta suko į kairę pusę link Kalvarijų g. 124 namo ir pajuto smūgį į automobilio užpakalinę dalį. “Subaru” valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas gim. (duomenys neskelbtini) m. S. G. paaiškino, jog važiuodamas Kalvarijų g. antra eismo juosta, priešais jį važiavęs automobilis “Nissan” persirikiavo į pirmą eismo juostą ir iš pirmos eismo juostos staigiai suko į kairę, o S. G. bandydamas išvengti eismo įvykio staigiai suko į dešinę, bet vis tiek atsitrenkė į minėto “Nissan” automobilio kairį šoną. Pagal apgadinimus ir jų pobūdį, matyti, jog abu eismo dalyviai važiavo viena eismo juosta ir automobilio “Subaru” vairuotojas yra kaltininkas, nes atsitrenkė į automobilio “Nissan” galinę dalį. Paaiškinus situaciją S. G. šis nesutiko, jog jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Liudininkai vietoje nesikreipė. Įvykis registruotas ROIK 07-20-9530158, surašytas AN protokolas 20119810727, nuotraukos prie ROIK (AN medžiaga b. l. 15).
Papildomi duomenys apie eismo įvykį, nurodyta, kokius transporto priemonių apgadinimus patyrė abu vairuotojai, pateikti duomenys apie transporto priemonių vairuotojus (AN medžiaga b. l. 16). Eismo įvykio vietos schema (AN medžiagos b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju, V. G. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą. V. G. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta.
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekse numatytuosius. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 (toliau – KET). Taigi vertinant tai, ar V. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, objektyviosios pusės požymiai, nustatytina, ar V. G. pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus, kaip tai nurodyta skundžiamame nutarime.
KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Tai, kad V. G. pažeidė KET 106 punktą, įrodo, visų pirma, jo paties paaiškinimai. Jis ir savo rašytiniame paaiškinime eismo įvykio vietoje, ir teismo posėdžio metu pripažino, jog bandė apsisukti Kalvarijų g., „paimdamas didesnį radiusą, nes dešinė juosta buvo tuščia“, jo automobilis didelis, galimai šiek tiek įvažiavo į dešinę juostą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog jo automobilio gabaritai neleidžia apsisukti nepaėmus didesnio radiuso dešinėn, todėl jis vadovavosi KET 107 punktu, leidžiančiu nesilaikyti KET 106 punkto išimtinais atvejais. KET 107 punktas numato, jog kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pastebėtina, kad V. G. vairavo eilinio dydžio lengvąjį automobilį, o ne didžiagabaritį, jokių kitų kliūčių, ypatingų situacijų nefiksuota, jų nenurodė ir pats V. G.. Be to, toks V. G. paaiškinimas leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. vairuojamas automobilis nebuvo prieš sukdamas į kairę/apsisukdamas prisigretinęs prie kairio važiuojamosios dalies krašto, kas reiškia KET 106 punkto pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad V. G. duodamas parodymus buvo nenuoseklus, nes pripažinęs, kad paėmė didesnį radiusą dešinėn, vėliau ėmė teigti, kad abejoja, kad išvažiavo dešiniau, nes smūgį gavo į galinę automobilio dalį, tačiau fizikos dėsniai lėmė, kad pasisukus bent 15 laipsnių kampu kairėn, nors ir atsitrenkus Subaru į jo Nissan automobilio galinę dalį, deformavosi automobilio kairė pusė. Šiuo aspektu V. G. parodymai taip pat vertintini kaip nenuoseklūs, nes iš jo paties raštu pateiktų paaiškinimų eismo įvykio vietoje matyti, kad jis nurodė, jog S. G. vairuojamas Subaru atsitrenkė į jo automobilio šoną. Teismo vertinimu, V. G. pažeidimas įrodytas ir objektyviais byloje esančiais duomenimis, tai yra, fotonuotraukomis kuriose užfiksuoti automobilio Nissan Primera apgadinimai esantys kairėje pusėje – kairės pusės galinis sparnas, bagažinės dangčio kairys kraštas, galinio bamperio kairės pusės kraštas (AN medžiaga, b. l. 20-21). Teismo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 11-952(21) išvadoje pažymima, kad atsižvelgiant į automobilių apgadinimų pobūdį, vairuotojų paaiškinimus įvykio vietoje, tikėtina, jog automobilio „Nissan“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėdamas apsisukinėti ne nuo Kalvarijų g. važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto.
Tai, kad V. G., prieš atlikdamas apsiukimo kairėn manevrą nesilaikė KET 106 punkte nustatytos taisyklės, ir tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o būtent S. G., bei sudarė kliūtį S. G. vairuojamam autobiliui Subaru, dėl ko įvyko susidūrimas, leidžia teismui konstatuoti V. G. pažeidus KET 109 punktą.
Nors tai savaime ir neturi įrodomiosios galios, tačiau tokia aplinkybė, kad V. G. siūlė pinigus eismo įvykio vietoje S. G., kurį nurodė neva laikęs eismo įvykio kaltininku, vertinant visumoje su kitais teismo ištirtais įrodymais, leidžia teismui konstatuoti, kad V. G. pateikta teismui eismo įvykio versija yra siekis išvengti administracinės atsakomybės, o posėdžio metu ištirtų ir teismo aptartų įrodymų visuma nepaneigia V. G. pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirta nuobauda atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, jos mažinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3114-2022 nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.