- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-6949-292/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Alytaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“ pateikė pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į (duomenys neskelbtini) mieste esančius vandens tiekimo inžinerinius statinius – buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad UAB „Dzūkijos vandenys“ buvo įkurta 1995 m. Alytaus miesto mero 1995-04-14 Aktu dėl „Alytaus vandens tiekimo įmonės reorganizavimo į uždarą akcinę bendrovę „Dzūkijos vandenys“, Alytaus valstybinę vandens tiekimo įmonę reorganizuojant į uždarąją akcinę bendrovę „Dzūkijos vandenys“ (Alytaus valstybinė vandens tiekimo įmonė buvo įkurta 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-21 nutarimo Nr. 246 „Dėl valstybinio vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ pagrindu). Bendrovės 31 076 313 Lt kapitalas buvo padalintas į akcijas. „Akte“ nurodyta, kad „visas valstybei priklausančias akcijas reorganizavimo metu įsigyja „bendrovės“ steigėjas – Alytaus miesto savivaldybė“. Šį faktą patvirtina 1995-03-16 Specialios paskirties bendrovių akcijų perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn Aktas – važtaraštis. Tai reiškia, kad Alytaus miesto savivaldybė, kaip įmonės steigėjas, įgijo akcijas, o akcionuotas turtas tapo bendrovės, šiuo atveju UAB „Dzūkijos vandenys“, turtu. Visą Alytaus valstybinės vandens tiekimo įmonės valdomą turtą, tame skaičiuje ir minimą pareiškime, po reorganizavimo perėmė UAB „Dzūkijos vandenys“. Visas UAB „Dzūkijos vandenys“ akcionuotas turtas (tame skaičiuje ir inžineriniai statiniai (tinklai) (toliau tekste tinklai)) yra apskaitytas įmonės balanse. Buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Perėmusi šiuos tinklus Bendrovė juos valdo iki šiol, naudoja buitinėms nuotekoms tvarkyti, t. y. naudojasi nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Jokie kiti asmenys juo nesinaudoja. Tai įrodo UAB „Dzūkijos vandenys“, „Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita už 1995 finansinius metus“, 2000, 2010, 2020 metų UAB „Dzūkijos vandenys“ ilgalaikio turto išrašai, tinklų profilaktikos planai, 2007 m. Alytaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu paruoštas Žemės sklypo dumblo sandėliavimui (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šio plano 2.8 p. nurodyta, kad „į dumblo laukų pietinę dalį ateina dumblo padavimo iš nuotekų valyklos slėginė linija“. Prašyme nurodytų tinklų eksploatavimą taip pat įrodo ir detaliajame plane esančiose schemose pažymėti buitinių nuotekų tinklai, išeinantys iš pareiškėjos teritorijos į dumblo laukus. Pareiškėjai niekas nereiškė dėl šio turto pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu. Pareiškėjos pareiškime minimi tinklai yra statyti iki 1995 m. Kadangi pareiškėja nedisponuoja prašyme nurodyto nekilnojamojo turto (tinklų) statybos teisėtumą patvirtinančiais dokumentais, kurių pagrindu būtų galima kreiptis į kadastro tvarkytoją (VĮ Registrų centras) dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipiasi į teismą. Pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai disponuoja aukščiau minėtais tinklais kaip savo turtu. Joks kitas juridinis ar fizinis asmuo neturi teisės į šiuos inžinerinius tinklus, todėl nėra kliūčių, trukdančių nuosavybės teisę į šiuos tinklus pripažinti pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje esančiais rašytinais duomenimis nustatyta, kad į nekilnojamąjį turtą – Alytaus mieste esančius Buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėja nėra minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkė, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja daugiau nei 10 metų jais naudojasi, prižiūri juos, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, (duomenys neskelbtini) mieste esančiais nuotekų tvarkymo inžineriniais statiniais nesinaudoja. Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojos – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytus nuotekų tinklus ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo (CK 4.22, 4.68 straipsniai).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 533 straipsnis, CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530–533 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n džia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“, įmonės kodas 149566841, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) mieste esančius buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.