Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino ir teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Sigitos Bieliauskienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str.1d., 129 str.2d. 3 ir 5 p. p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį bei nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2011 09 23 apie 20 val. V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 prom.) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame Žirmūnų g. 105-88,Vilniuje, asmeninio konflikto metu, pasiėmęs virtuvinį peilį ir pečiu išlaužęs kambario, kuriame buvo užsirakinusi jo žmona M. K. ir pastarosios dukra iš kitos santuokos – J. J., duris įsiveržė į šią patalpą. Kambaryje V. K. turimu peiliu, suduodamas ne mažiau 4 smūgių puolė nukentėjusiąją M. K., kuri nuo smūgių peiliu gynėsi turimu metaliniu dubeniu. Vėliau dėl smūgių peiliu nukentėjusiajai išmetus dubenį, o V. K. bandant artinti peilį prie nukentėjusiosios kaklo, pastaroji siekdama išvengti sužalojimo kaire ranka griebė už peilio ašmenų. Grumtynių metu nukentėjusiajai M. K. buvo padaryta pjautinė žaizda kakle, kairės rankos III-IV pirštų pjautinės žaizdos su III nervo pažeidimu, poodinės kraujosruvos žastuose ir dešinėje krūtyje. Dėl tokių V. K. veiksmų M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairės rankos III piršto pjautinės žaizdos su nervo pažeidimu M. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Toje pat vietoje, vykusio konflikto metu, kambaryje buvusiai J. J. bandant ginti savo motiną nuo puolančio V. K., pastarasis mosikuodamas peiliu puolė ir nukentėjusiąją J. J., kuriai peiliu padarė pjautinę žaizdą kairiojo smilkinio srityje, taip sukeldamas J. J. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju V. K. savo kaltę pripažino, tačiau kartu paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad nuo 2008 metų su žmona M. K. vyksta skyrybų procesas. Skyrybų procesas užtruko, kadangi yra dalinamas turtas, dėl ko jis patiria daug streso, be to, 2011 metais mirė jo tėvai, kas dar labiau pablogino jo būseną. 2011 rugsėjo 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme vyko posėdis dėl to, kad jis būdamas įmonės direktoriumi neva neteisėtai atleido žmoną (nukentėjusiąją M. K.) iš buhalterės pareigų. Po teismo buvo susinervinęs, vakare nutarė vienas išgerti. Minėtame bute, savo kambaryje gėrė brendį. Išgėrė apie 200 gramų. Be to, tą vakarą buvo pavartojęs vaistų. Tai galėję būti „Relanium“ ar tai „Truchal“. Girdėjo, kaip namo grįžo jo žmona ir po kurio laiko vėl išėjo. Jis toliau vartojo alkoholį, užmigo. Girdėjo kaip namo vėl grįžo sutuoktinė su savo dukra. Kas vyko toliau, neprisimena. Prisimena tik kad tą vakarą į butą buvo atvažiavusi policija ir jį išsivežė. Iš nukentėjusiųjų parodymų ir bylos medžiagos žino ir supranta kuo yra kaltinamas, tačiau negali patikėti, kad jis taip galėjo padaryti. Jis tikrai neturėjo tikslo nužudyti savo žmoną ir jos dukrą, net nenorėjo jų sužaloti. Kaip jau buvo minėjęs, jų tarpusavio santykiai yra įtempti. Jis labai gailisi ir atsiprašo jei taip viskas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiūra.

Apklausta nukentėjusiąja M. K. parodė, kad įvykis įvyko 2011 m. rugsėjo 23 d. Tą dieną vyko teismo posėdis dėl darbo santykių, kadangi (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) neteisėtai atleido ją iš pareigų. Po posėdžio, apie 16 val., M. K. nuėjo pas dukrą nusiraminti. Namo, į Žirmūnų gatvę, kur ji gyvena kartu su V. K., nukentėjusiosios grįžo kartu. M. K. užvirė arbatos, kol ji gamino valgyti į virtuvę atėjo girtas V. K.. Suprato, kad pastarasis buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis įtartinai vaikščiojo, bet nesvyravo. M. K. padarė jam pastabą, kad būtų atsargesnis, kadangi gali išpilti karštą arbatą. Tuo metu kaltinamasis paėmė puodelį ir ją apipylė. M. K. nusirengė marškinius, įmetė į vonią ir nuėjo į balkoną paimti dubens. Dukra tuo metu buvo miegamajame ir pradėjo rėkti :“Mama, bėk į kambarį“. Tada M. K. pamatė V. K. su peiliu. Peilį jis laikė aukštai dešinėje rankoje, ašmenys buvo nukreipti į apačią. Eidamas iš virtuvės kaltinamasis nuolat kartojo: “Aš jus nužudysiu“. Ji su dukra užsidarė kambaryje, tačiau kaltinamasis išlaužė duris. Tuo metu M. K. buvo dešinėje pusėje, atsitraukė link lovos, rankose turėjo dubenį, o jos dukra kairėje pusėje, už durų prie spintos. Nuo kaltinamojo peiliu suduotų smūgiu M. K. gynėsi rankose turėtu dubeniu. Suduodamas smūgius, V. K. buvo kažkur 1 m. atstumu nuo jos ir nuo J. J.. Kliudė joms pabėgti iš kambario, stebėjo jas. Po to V. K. priėjo prie M. K. ir prirėmė peilį prie kaklo. Tai nebuvo staigus judesys. Nukentėjusiosios nuomone, jis taikėsi. Kai V. K. jau norėjo smogti, M. K. patraukė peilį dviem pirštais, kuriuos jis jai perpjovė. Stovėdama už fotelio, dukra bandė prisiskambinti į policiją, bet jai nepavykdavo. Pamačiusi, kad V. K. puola M. K., J. J. paėmė motinos kažkuriuo momentu išmestą dubenį, ir pradėjo mušti kaltinamąjį per nugarą. Pastarajam atsisukus ir pradėjus pulti ją, J. J. vis dar stovėdama už fotelio, bandė gintis rankinuku. Tada V. K. peiliu jai sužeidė ranką ir veidą. Rankinukui suplyšus, dukra paėmė fotelyje buvusį pliušinį meškiną ir metė jį kaltinamajam. V. K. jį pagavo, apkabino abiem rankom. Kaip tik tuo metu M. K. pavyko pabėgti iš kambario į laiptinę. Išbėgus į koridorių, ji pradėjo skambinti į duris visiems kaimynams. Pamatęs kaimynus, V. K. grįžo į savo kambarį. Vėliau atvyko policija ir greitoji pagalba. Galvoja, kad jei ne dukra, V. K. ją tikrai būtų nužudęs. Nukentėjusioji prašė teismo priteisti jai 100 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad šis įvykis jai buvo netikėtas ir šokiruojantis. Po jo ją nuolat kamuoja nemiga, depresija, galvos skausmai, nėra dėl ko džiaugtis, ji jaučia baimę dėl savo ir savo artimųjų gyvybių. Nuolat bijo, kad kaltinamojo įsiūčio priepuolis pasikartos, tik šį kartą jis ją tikrai nužudys. Dėl psichologinių problemų buvo priversta kreiptis į psichologą. Dėl patirto streso prasidėjo didelės problemos su sveikata. Šiuo metu kasdien vartoj antidepresantus, labai dažnai lankosi pas gydytojus, sveikatos problemos atsiranda viena po kitos ir neaišku kada atsistatys jos sveikata, kuri buvo iki nusikaltimo padarymo. M. K. pažymėjo, kad dėl rando, kuris yra kaklo srityje, ji jaučia nerimą ir kompleksuoja. Nuolat jį uždengia nuo kitų žmonių, negali nešiotis atvirų drabužių. Taip pat M. K. prašė teismo atlyginti jos patirtą 6282,43 Lt turtinę žalą, kuris susideda iš vaistų kainos, procedūrų ir konsultacijų kainos, ortopedinių įrankių vertės, transporto ir teismo išlaidų. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikaltimo ji negalėjo vykti į suplanuotą kelionę į Hurgadą. Dėl to patyrė 2358 Lt žalą.

Savo parodymus nukentėjusioji M. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur bute, esančiame Žirmūnų g. 105-88, Vilniuje, ji nurodė nusikalstamos veikos, įvykdytos 2011-09-23 apie 20.00 val., padarymo aplinkybes (b. t. 1, b. l. 37 – 46).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2970/11 (01) nustatyta, kad M. K. padaryta: pjautinės žaizdos kakle ir kairės rankos III-IV pirštuose su III nervo pažeidimu, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu; poodinės kraujosruvos žastuose ir dešinėje krūtyje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės rankos III piršto pjautinės žaizdos su nervo pažeidimu sveikata sutriko ilgiau kaip 10 d. laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 55 – 57).

Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, kad įvykio dieną ji su mama nuėjo į teismo posėdį. Posėdyje matėsi, kad V. K. buvo susinervinęs, taigi kai mama nusprendė važiuoti namo, J. J. pasisiūlė važiuoti kartu. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 18 val. V. K. buvo name, su mama nusprendė nueiti pasivaikščioti prie upės. Grįžus galvojo, kad jis jau miegos, bet jis dar žiūrėjo televizorių. Su mama sėdėjo virtuvėje, gėrė arbatą. V. K. užėjus į virtuvę, J. J. išėjo iš virtuvės į kambarį paskambinti sūnui. Sėdėdama kambaryje girdėjo triukšmą, po kurio mama užėjo be palaidinės ir paklausė jos ką jai daryti, nes kaltinamasis apipylė ją arbata. Paskui mama numetė palaidinę į vonią ir nuėjo į balkoną paimti dubens. V. K. išėjo iš savo kambario ir nuėjo į virtuvę. Tuo metu J. J. išgirdo jo žodžius: „ užmušiu jus“, dėl to ji su mama užsidarė kambaryje. Tačiau V. K. savo kūnu išlaužė duris ir iškart užpuolė mamą. Mama gynėsi dubeniu, o ji bandė prisiskambinti nr. 112. Skambino 3 ar 4 kartus, tačiau prisiskambinti nepavyko. Tuo metu ji buvo V. K. už nugaros. Nepagalvojo, kad galėtų pabėgti, kadangi nenorėjo palikti mamos. Matė kaip mama gynėsi dubeniu, kaip V. K. ją sužeidė, o paskui prirėmė peilį prie kaklo. Pamačiusi kraują ant mamos kaklo, numetė telefoną, paėmė dubenį, kurį mama išmetė kai V. K. ją sužeidė, ir pradėjo mušti V. K. per nugarą. Dar daužė į grindis tam, kad išgirstų kaimynai. V. K. atsisukus į ją, ji numetė dubenį ir nubėgo už fotelio. Paėmė rankinę ir bandė apsiginti, tačiau rankinė prasisegė ir iš jos iškrito visi daiktai. Rankinė buvo prapjauta peiliu, ant jos buvo keli įpjovimai. Tada ji paėmė fotelyje buvusį pliušinį meškiną ir metė kaltinamajam. Jis kurį tai momentą sutriko, o mama tuo metu išbėgo iš kambario. Gindamasi nuo V. K. ji (J. J.) buvo už fotelio, kurio plotis yra apie 60 cm. Kaltinamajam pamačius, kad mama išbėgo, jis taip pat išėjo į savo kambarį. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Po to įvykio jai ant rankos atsirado mėlynė, buvo sužalotas veidas. Taip pat po 16 dienų atsirado randas ant pilvo, tačiau ji dėl to į medikus nesikreipė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi ji blogai supranta lietuviškai. Be to, visą naktį prieš tai nemiegojo, atvažiavusi į butą pamatė daug kraujo. Nukentėjusioji prašė teismo patenkinti jos pateiktą civilinį ieškinį bei priteisti iš V. K. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atitinkamai 2209,82 Lt bei 50000 Lt. J. J. nurodė, kad jos patirta turtinė žala susideda iš sugadintos rankinės vertės – 239,99 Lt, sugadinto mobiliojo ryšio telefono aparato OLG KP500 vertės – 649 Lt, vaistų kainos (320,83 Lt) bei 1000 Lt teismo išlaidų. Pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji pažymėjo, jog dėl V. K. neteisėtų veiksmų ji patyrė stresą bei dvasinį sukrėtimą. Pasak nukentėjusiosios, dėl turimų sveikatos sutrikimų jai yra nustatytas tik 50 procentų darbingumas. Menkiausi sveikatos sutrikdymai gali sukelti rimtą pavojų jos gyvybei. V. K. pastarosios aplinkybės buvo gerai žinomos, tačiau nepaisant to jis vis tiek puolė ją su peiliu, tikriausiai norėdamas ją nužudyti. Po šio įvykio J. J. nuolat kamuoja nemiega, depresija, ji jaučia baimę dėl savo ir savo artimųjų gyvenimo, kenčia nuo galvos skausmų. Nuo 2011-11-30 iki 2011-12-14 turėjo nedarbingumo lapelį dėl trišakio nervo uždegimo, tačiau gydymas teigiamo rezultato nedavė. Dėl labai blogos savijautos buvo privesta išeiti iš darbo. Dėl psichologinių problemų kreipėsi į Karoliniškės poliklinikos psichologą, jai paskirtas psichoterapinis gydymas, kuris tęsiasi iki šiol.

Savo parodymus nukentėjusioji J. J. visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama 2011-09-23 apie 20.00 val., Žirmūnų g. 105-88, Vilniuje, įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ( b. t. 1, b. l. 74 – 82).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3017/11 (01) konstatuota, kad J. J. nustatytas randas sugijus pjautinei žaizdai kairio smilkinio srityje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 90, 91).

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas O. K. parodė, kad dirbdamas su savo kolega, gavo iškvietimą apie konfliktą (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą juos pasitiko dvi moteriškės, kurios paaiškino, kad bute kilo konfliktas su vyru. Vyras išlaužė duris ir grasindamas peiliu sužeidė žmonai ranką, o jos dukrai dešinį skruostą. Vyras buvo užsirakinęs savo kambaryje, pareigūnams pasibeldus įleido į kambarį, paaiškinti nieko nepanorėjo, atsisakė į reikalavimus apsirengti. Matėsi, kad buvo išgėręs, Bandant jį sulaikyti, grumėsi, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Moterų atžvilgiu kažką burbėjo, įžeidinėjo jas. Liudytojas nurodė negalintis pasakyti ar įvykio vietoje buvo peilis. V. K. buvo išvežtas į komisariatą, o moterims buvo iškviesti medikai.

Liudytojas J. T. iš esmės davė analogiškus liudytojo O. K. duotiems paaiškinimams parodymus. Papildomai nurodė, kad šiuo metu negali nurodyti ar matė įvykio vietoje peilį. Pasak jo, viskas yra tiksliai parašyta tarnybiniame pranešime. Matė, kad moterys buvo išsigandusios. Jokio dubens nematė.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad ji dirba greitojoje medicinos pagalboje. Gavo pranešimą apie galimai sužeistą kaklą. Prisimena, kad moteriai buvo sužeistas kaklas, tačiau tiksliai negali nurodyti iš kurio pusės. Jai atrodo, kad iš dešinės. Žaizda buvo negili, įstrižai nuo viršaus į apačią. Taip pat moteriai buvo sužeista ranka, kuri kraujavo labiau nei kaklas. Ant rankos buvo daug pjautinių žaizdų. Moteris sakė, kad ją sužeidė vyras. Moters dukrai buvo nubrozdintas veidas, tačiau ji nuo pagalbos atsisakė. Nemano, kad nuo įvykio iki jų atvykimo praėjo daug laiko, kadangi žaizdos buvo neapdžiuvusios. Negali nurodyti ar bute matė dubenį.

Apklausta liudytoja T. J. parodė, kad nukentėjusiosios ir kaltinamasis yra jos kaimynai. Įvykio dieną išgirdusi beldimą ir pamačiusi, kad tai M. K., atidarė duris. Prie durų stovėjo nukentėjusiosios. Jos buvo kraujuotos. M. K. buvo sužeista ranka, o pas dukrą buvo kruvinas veidas. M. K. kraujavo delnas, bet liudytoja jai skarele perrišo ranką viršuje, kad sustabdyti kraujavimą. Nukentėjusiajai paprašius, liudytoja iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kurie atvažiavo po 10-15 min. Atvažiavus policijos pareigūnams, nukentėjusiosios nuėjo pas save į butą. Tą dieną T. J. V. K. nematė, į jų butą užėjusi nebuvo. Kadangi jos butas yra toliau nuo Kalvelių buto, niekada negirdėjo, kad jie bartųsi. M. K. jai įvykio aplinkybių nepasakojo. Tik po kelių dienų pasakė, kad tarp jos ir vyro įvyko konfliktas.

Liudytoja V. J. teisme paaiškino, kad K. yra jos kaimynai. Tą dieną ji girdėjo didelį triukšmą, sklidusį iš kaimynų buto. Triukšmas truko neilgai. Ji girdėjo daužymą ir verksmus. Atidarius duris į laiptinę pamatė daug kraujo. M. K. buvo sužeista ranka, o dukrai - veidas. Jos pasakė, kad jas sužeidė V. K.. Atvykus greitajai ir policijai visi išėjo. Liudytoja nurodė, kad per 15 metų kiek ji gyvena šalia Kalvelių, V. K. niekada nebuvo nieko užpuolęs.

Fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojimo faktą patvirtina garso įrašų apžiūros protokolas, kuriame yra užfiksuotas 3 garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro, turinys. Visuose garso įrašuose yra prašoma atsiųsti pagalbą adresu (duomenys neskelbtini). Garso įraše darytame 2011-09-23, 20:47:17 val., moteris prašo atsiųsti policiją ir medicinos pagalbą, kadangi „vyras papjovė moters kaklą ir ranką labai smarkiai“ (b. t. 1, b. l. 12-13).

2011-09-23 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2011-09-23, apie 22.30 val., GMP pristatė M. K., kuriai diagnozuotas dešinės plaštakos 3-4 pirštų pjautos žaizdos su nervo pakenkimu. Gydymui M. K. paguldyta į paltinės chirurgijos skyrių. Nurodė, kad ją namuose supjaustė vyras (b. t. 1, b. l. 16).

2011-09-25 apžiūrėjus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą virtuvinį peilį, nustatyta, kad ant jo geležtės matomi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (b. t. 1, b. l. 21-23). Po apžiūros peilis pagal pakvitavimą grąžintas M. K. (b. t. 1, b. l. 24). Šis peilis buvo apžiūrėtas ir teismo posėdžio metu jį pateikus nukentėjusiajai M. K..

2011-11-18 apžiūrėjus M. K. pateiktą metalinį dubenį, nustatyta, kad ant jo vidinės pusės matosi rudos spalvos dėmės. Metalinio dubens išorinės pusės kraštas deformuotas. Išorinėje pusėje ant dugno matosi įsmeigimas nuo daikto, turinčio duriančių, pjaunančių savybių (b. t. 1, b. l. 49-52).

2011-11-16 buvo apžiūrėta J. J. pateikta rankinė. Apžiūros metu nustatyta, kad ties užtrauktuku bei išorėje galinėje pusėje yra skylės nuo daikto, turinčio pjaunančių duriančių savybių (b. t. 1, b. l. 85-88). Šią rankinę teismas taip pat apžiūrėjo teismo posėdžio metu, konstatuodamas du pažeidimus. Rankinę pateikė nukentėjusioji J. J..

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija patvirtina, kad 2011-09-23 M. K. buvo padaryta kaklo kairės pusės pjautinė negausiai kraujuojanti žaizda bei kairės rankos 3 ir 4 pirštų pjautinės gausiai kraujuojančios žaizdos (b. t. 1, b. l. 109).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2011-09-24, 0.28 val., V. K. buvo nustatytas 1,70 prom. girtumo laipsnis (b. t. 1, b. l. 118).

2011-09-24 protokole – pareiškime nukentėjusioji M. K., Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinėje ligoninėje, parodė, kad 2011-09-23, apie 20.00 val., bute esančiame Žirmūnų (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. K., būdamas neblaivus, konflikto metu peiliu sužalojo M. K. kairės rankos tris pirštus, įpjovė kaklą, po to peiliu sužalojo jos dukrą J. J. (b. t. 1, b. l. 4).

2007-09-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 5 aukšte iš minėto 5 aukštų namo. Užlipus į penktą namo aukštą, laiptinėje matosi raudonos spalvos, panašios į kraują dėmes. Buto durys medinės šarvuotos, atsidaro į išorę. Įėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriuje ant grindų matosi raudonos spalvos, panašios į kraują dėmes. Koridoriaus kairėje pusėja yra praėjimas į virtuvę. Virtuvėje taip pat matosi raudonos spalvos, panaši į kraują dėmė. Išėjus iš virtuvės, koridoriaus kairėje sienoje yra duris į kambarį (miegamasis), kurių spynos rėmas ir spyna yra išlaužti, rėmo medinė atplaiša guli ant grindų. Kambaryje ant grindų matosi daugybė raudonos spalvos panašios į kraują dėmės. Kambaryje stovi paklota lova, greta fotelis. Ant lovos užtiesalo taip pat matosi raudonos spalvos dėmės ( b. t. 1, b. l. 17 – 20).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str.2d.3p. bei 140 str. 1d., perkvalifikavus iš BK 129 str. 2d. 3 ir 5 p.p. Nesant tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę, V. K. veika kaip pasikėsinimas nužudyti negali būti kvalifikuojama.

Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal padarinius. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai V. K. veikoje nėra įrodyti. Tai baigiamose kalbose pripažino ir prokuroras, prašydamas kaltinamojo V. K. veiką kvalifikuoti pagal atsiradusius padarinius. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį, tačiau akivaizdu, kad ir turėdamas rankoje peilį, kaltinamasis nesiekė juo padaryti rimtų, gyvybiškai pavojingų sužalojimų. Nukentėjusiajai M. K. rankose laikant dubenį, kaltinamasis sudavė kelis smūgius būtent į dubenį, nesistengiant smogti į kitas kūno vietas. Ši aplinkybė būtent ir liudija apie tai, kad tyčios nužudyti nukentėjusiąją M. K. kaltinamasis neturėjo. Kolegija vertina ir tai, kokiu būdu buvo sužaloti M. K. pirštai. Pati nukentėjusioji nurodo, kad pradžioje ji suėmė už peilio geležtės dviem pirštais, po to jau bandydama stipriau suimti peilio ašmenis, ji apglėbė juos kitais pirštais ir tada jai ir buvę pastarieji pirštai sužaloti. Toks nukentėjusiosios pasakojimas reiškia viena – už peilio ji paėmė ne smūgio metu. T.y. nukentėjusiajai jau nebeturint rankose dubens ir nebeturint kuo gintis, kaltinamasis nors ir turėjo tokią galimybę, smūgių nesudavė, o laikė peilį rankoje. Nukentėjusiųjų aiškinimas, kad kaltinamasis savo kėslų – nužudyti – neįvykdė ne tik dėl to, kad M. K. sugriebė ranka už peilio ašmenų, bet ir dėl aktyvių J. J. veiksmų, nes pastaroji daužė dubeniu grindis, o taip pat sudavė šiuo dubeniu ir kaltinamajam, taip nukreipdama dėmesį nuo mamos į save, negali būti vertinamas kaip rimta kliūtis kaltinamajam įvykdyti ketinimą nužudyti, jeigu toks ketinimas būtų buvęs. V. K. jokie kūno sužalojimai nenustatyti, tad fizinis poveikis kaltinamojo atžvilgiu, sutrukdęs įvykdyti kėsinimąsi nužudyti, objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Kaip seka iš pačios nukentėjusiosios J. J. parodymų, V. K. atsigręžus į ją, jis prie jos labai nesiartino. Peiliu baksnojo į jos pusę, o ji atsimušinėjo rankose laikoma rankine. Dar daugiau, V. K. savo veiksmus nutraukė, kai ji (nukentėjusioji J. J.) metė jam į glėbį pliušinį meškiną. Šios aplinkybės, kurias nurodo pačios nukentėjusiosios akivaizdžiai parodo, kad V. K. neturėjo tyčios jas nužudyti, nes jo veiksmai negali būti pripažinti intensyviais, nukreiptais vieninteliam tikslui pasiekti – atimti kam nors gyvybę.

Vertintinas ir tolesnis kaltinamojo elgesys. M. K. išbėgus iš buto kviesti kaimynus, kaltinamasis nebeatliko jokių veiksmų, kas rodytų jo norą tyčia ką nors nužudyti. Priešingai, jis grįžo į savo kambarį ir užsidarė jame.

Analizuojant byloje surinktus duomenis, atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog liudytojos nurodė laiptinėje mačiusios ne tik M. K., tačiau ir jos dukrą J. J.. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant priežastis dėl ko nebuvo įvykdytas ketinimas nužudyti J. J.. Aplinkybė, jog liudytojos koridoriuje matė vienu metu abi nukentėjusiąsias tik patvirtina teismo išvadą, kad V. K. tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti J. J. neturėjo, nes nesudarė kliūčių jai išeiti iš kambario į laiptinę. T.y. liudytojų T. J. ir V. J. parodymais, kad į laiptinę išbėgo ne viena M. K., o abi nukentėjusiosios, nustatyta, jog nukentėjusiųjų teiginys, kad J. J. nuo kaltinamojo siekio ją nužudyti galėjo išgelbėti M. K. pagalbos šauksmas, beldžiantis į kaimynų duris, negali būti pripažintas visiškai teisingu ir neginčytinai nustatytu.

Kolegija vertina ir tai, kad nei skambinant į policiją, nei atvykus pareigūnams bei greitosios medicinos pagalbos personalui, nebuvo jokios kalbos apie siekį nužudyti, o buvo kalbama apie konfliktą, konfliktą neblaivaus asmens, sukėlusį tam tikras pasekmes.

Akivaizdu, kad V. K. savo žmonos atžvilgiu vartojo smurtą, tą patį darė ir J. J. atžvilgiu, tačiau veikė neapibrėžta tyčia, tad atsakomybė jam atsiranda tik pagal atsiradusius padarinius.

Šios aplinkybės nustatytos visetu duomenų, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Kaltinamasis V. K. teigia neprisimenantis įvykio aplinkybių, pateikdamas bendrus samprotavimus, kad jis tikrai negalėjęs siekti nukentėjusiųjų mirties. Kolegija jau aptarė duomenis, pagrindžiančius V. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Tai kokius veiksmus jis atliko ir kokios pasekmės dėl šių veiksmų atsirado nustatyta tiek nukentėjusiųjų M. K. ir J. J. parodymais, tiek objektyviais duomenimis, patvirtinančiais nukentėjusiųjų parodymus.

Vertinant V. K. elgesį bei gebėjimą prisiminti įvykius o taip pat gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismas konstatuoja, jog nėra jokių duomenų apie V. K. psichinės sveikatos sutrikimus. Specialistas teismo psichiatras I. R. savo išvadoje (t.1., b.l. 155) nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. buvo laikino psichikos sveikatos sutrikimo būsenoje. Jo būsena, pavartojus alkoholį vertinama kaip paprasto girtumo būsena. Jokių elgesio sutrikimų nenurodė ir nukentėjusiosios. Esant tokioms aplinkybėms teismo vertinimu V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o jo nurodomas „atminties praradimas“ teismo vertinamas kaip tam tikra gynybinė pozicija įgalinanti nevertinti ir neteikti paaiškinimų dėl savo veiksmų.

Šioje byloje nukentėjusiosios pareiškė civilinius ieškinius. M. K. prašė priteisti iš kaltinamojo 6282,43 Lt turtinei žalai atlyginti bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. J. J. atitinkamai iš kaltinamojo prašė priteisti 2209,82 Lt turtinei žalai atlyginti bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis ir jo gynėjas su civiliniais ieškiniais sutiko dalinai. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas ženkliai, o turtinės žalos dydis galėtų būti priteistas toks, kuris patvirtintas objektyviais duomenimis. Kaltinamasis ir jo gynėjas suabejojo ar M. K. visas nurodomas išlaidas patyrė būtent dėl šios bylos, ar pagrįstai kreipėsi į gydytoją onkologą bei ar visi vaistai jai buvo reikalingi. Taip pat jų manymu nurodytos pernelyg didelės išlaidos, susijusios su dokumentų spausdinimu. Taip pat buvo suabejota dėl J. J. telefono sugadinimo aplinkybių, jo vertės bei kaltinamojo civilinės atsakomybės dėl šio telefono.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai.

LR Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota, o taip pat atlyginamos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji M. K. dėl patirto sužalojimo pirko vaistus ir ortopedinius įrankius, konsultavosi su specialistais, turėjo transporto ir dokumentų rengimo išlaidų, prarado lėšas, sumokėtas už kelionę į Egiptą. Pažymėtina, kad teismui pateikti dokumentai apie atliktus pirkimus ir turėtas išlaidas. Teismas visas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis. J. J. pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo už sugadintą rankinę ( 239,99 Lt) bei išlaidas vaistams (320,83 Lt). Teismas nepripažįsta pagrįstomis ir nepriteisia žalos atlyginimo už sugadintą telefoną. Byloje nėra jokių duomenų apie šio telefono sugadinimą. Telefonas neišimtas, neapžiūrėtas, neįvertinta jo būklė ir eksploatacijos galimybė. Kita vertus 649 Lt telefonas kainavo jį įsigyjant 2009 08 15, t.y. faktiškai prieš dvejus metus iki įvykio.

Nukentėjusiųjų nurodomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertinamos ne kaip turtinė žala, padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, o kaip jų turėtos procesinės išlaidos, kurios pripažįstamos proporcingai pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo BPK 106 str.2d. tvarka.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios patyrė žalą sveikatai, nes M. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, o J. J. – nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Pripažintina, kad po šio įvykio iš esmės pasikeitė nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė: joms atsirado sveikatos problemų, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo gydytis, vartoti vaistus. Konstatuotina, jog dėl jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiosios patyrė stresą, baimę jaučia ir šiuo metu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurių pagrindų reikalavimai dėl neturtinės žalos tenkintini. Nukentėjusiosioms po patirto streso dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsirado sveikatos problemų, kurį laiką jos negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo gydytis, vartoti vaistus. Nukentėjusiųjų teigimu baimę jos jaučia ir šiuo metu. Kita vertus pažymėtina, kad pavartoto jų atžvilgiu smurto intensyvumas nebuvo labai didelis, kaltinamojo veika nesukėlė itin sunkių padarinių. Esant šioms aplinkybėms, ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį atitinkamai M. K. iki 10 000 Lt , o J. J. iki 5000 Lt.

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, dirba. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą bei apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmės trukmę, reikėtų vadovautis BK 61 str., tačiau akivaizdu, jog atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, konstatuotina, kad bausmės paskyrimas pagal taisykles, numatytas nurodytame BK 61 str. , aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. K. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Bausmė paskirta V. K. pagal BK 140 str. 1 d. su bausme, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 3p., bendrintina BK 63 str. pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Pažymėtina, kad realus bausmės atlikimas nebūtų teisingas ir proporcingas nei padarytai nusikalstamai veikai, nei kaltinamojo asmenybei. Bylos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas taip pat leis pasiekti bausmės tikslus. Tokią išvadą teismas daro vertindamas ne tik pačią nusikalstamą veiką ir atsiradusias pasekmes bet ir V. K. asmenybę. Kaltinamasis turi darbą, nusikalto pirmą kartą, pergyvena dėl savo veiksmų, nusikalto dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, kuriuos buvo sąlygotos ir neišspręstų civilinių-teisinių santykių. Šiuo metu jis su nukentėjusiąja kartu nebegyvena. Kaltinamajam V. K. apskritai nėra būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. (BK 75 str.)

Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui: virtuvinį peilį įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti M. K., o rankinę - J. J., o pastarosioms atsisakius šiuos daiktus priimti – sunaikinti kaip beverčius.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2d. 3p. bei 140 str.1d., perkvalifikavus jo veiką iš BK 22 str.1d., 129 str. 2d. 3 ir 5 p.p. ir nubausti:

pagal BK 138 str. 2d. 3p. 2(du) metų laisvės atėmimu;pagal BK 140 str.1d. 4(keturi) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti 2(du) metų ir 2(dveji) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 str. V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

Priteisti M. K. iš V. K. 4782,43 (keturi tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt du Lt 43 ct) Lt turtinei žalai atlyginti bei 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. J. iš V. K. 560,82 (penki šimtai šešiasdešimt Lt 82 ct) Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 (penki tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad nukentėjusiosios turėjo proceso išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti iš V. K. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt M. K. naudai bei 1000 (vienas tūkstantis) Lt J. J. naudai.

Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui: virtuvinį peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai M. K., o rankinę – J. J.. Pastarosioms atsisakius paimti šiuos daiktus, juos sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.