Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos, žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinį atsakovams R. N. ir N. S. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuoti atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimų nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK atsakovo R. N. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62141-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo A. Š. atžvilgiu. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatuota, kad A. Š. dėl nosies kaulų lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau R. N. nusikalstamą veiką prieš A. Š. padarė būdamas 14 metų amžiaus, todėl už padarytą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neatsako, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų padaręs R. N. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už tokią veiką. Iš pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo asmeniui išrašo matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam A. Š. nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. sveikatos priežiūros įstaigose VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje ir UAB „Klinika Pulsas“ buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų iš viso už 88,78 Eur, kurios apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne pats žalą sukėlęs asmuo, o ieškovė, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Atsakovai ieškovės buvo raginami atlyginti žalą ieškovei (2018 m. balandžio 3 d. raštas Nr. S-1279), tačiau įrodymų apie atsakovų prievolės įvykdymą ieškovei byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 31 straipsnio 1 punktas, 34 straipsnio 1 punktas). Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje, 27 straipsnyje ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinių ligonių kasų pagal bazines paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti, be to, CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o CK 6.280 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas nesilaikė CK 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi dėl atsakovo R. N. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, atsakovas, dėl kurio veiksmų nukentėjusiajam A. Š. buvo sutrikdyta sveikata, liko skolingas ieškovės administruojamam PSDF biudžetui 88,78 Eur žalos atlyginimo, todėl privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 263,46 Eur turtinę žalą. Bylos duomenimis, atsakovas, gim. 2003 m. lapkričio 3 d., žalos padarymo metu (2017 m. lapkričio 27 d. buvo sulaukęs 14 metų, t. y. dalinio veiksnumo (CK 2.8 straipsnis). Kadangi nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 straipsnio 1 dalis), dėl šios priežasties atsakovas R. N. gali būti civilinės atsakomybės subjektas. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad aukščiau nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Be to, tėvų kaltė yra preziumuojama, t. y. jie yra laikomi kaltais dėl žalos atsiradimo, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovo įstatyminė atstovė N. S. nepaneigė teisinės prezumpcijos, kad žala atsirado dėl jos kaltės, todėl kartu su savo nepilnamečiu vaiku atsako už padarytą žalą (CK 38 straipsnio 1, 2 dalys, 6.276 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, atsakovas ir jo įstatyminė atstovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovės patirtą žalą, byloje nėra. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo, o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės (motinos) priteistina 88,78 Eur žalos atlyginimo.

Iš atsakovo, o šiam neturint turto ar uždarbio, į kurį galima nukreipti išieškojimą, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės, taip pat priteistinas 15 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė įstatymo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Šiaulių teritorinės ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,78 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 78 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose: Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT744010051001324763 Luminor Bank AB (buvusiame AB DNB banke), banko kodas 40100; Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, banko kodas 71800; Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000; Nr. LT122140030002680220 Luminor Bank AB (buvusiame Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje), banko kodas 21400; Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, banko kodas 72300; nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-2386-514/2018, įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.