Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1822-772/2016, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Vevira“ pateikė teismui ieškinį atsakovui V. P. dėl 2010-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškinio sumos (1056,59 Eur) atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Ieškovė nurodė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo 1 056,59 Eur sumos atsakovui V. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) V. P. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinio suma apeliantui yra maža ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia apelianto interesus. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

Atsiliepdama į atsakovo atskirąjį skundą, ieškovė BUAB „Vevira“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinio suma atsakovui yra pakankamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys yra pakankamai pagrįstas.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) V. P. atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savo ieškinį dėl 2010-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be kita ko, grindžia prie ieškinio pridėtais priedais, t. y. šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.

Teismų praktikoje preziumuojama, kad didelė ginčo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.). Nors apeliantas teigia, kad ieškinio suma jam nėra didelė, jis nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš apelianto su skundu pateiktos 2016-02-05 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad apelianto mėnesinis darbo užmokestis siekia tik apie 325 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. ieškinio suma yra didesnė nei apelianto trijų mėnesių bruto darbo užmokestis (ikimokestinis darbo užmokestis). Apeliantas teismui nepateikė kitų jo turtinę padėtį parodančių dokumentų: nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų, šeimos turto ir pajamų deklaracijos ir pan. Akivaizdu, kad apeliantas nepaneigė antros ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.