Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-417/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
1S-274-417/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1S- 274- 417/ 2009Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinktrubienės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2d., 187 str. 2d., 302 str. 1d., 22 str. 2d., 178 str. 2 d., perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. M. P. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009-12-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d., 178 str. 2 d., perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti trims mėnesiams. M. P. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009-12-16.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pateiktame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos, kurioje M. P. kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 178 str. 2 d., perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti trims mėnesiams panaikinti.

Nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, teismui yra neaiški ir netinkamai surašyta tik kaltinimo dalis, kurioje M. P. kaltinamas UAB „Vakarų skirstomieji tinklai“ priklausančio turto vagystėmis bei dėl jų metu sugadinto turto, dėl to galėjo nukentėti žmonės.

Prokurorė pažymi, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, galima teigti, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pasak prokurorės K. B. , galima pagrįstai teigti, jog 2005 m. kovo 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 32-1-856-04 surašytame kaltinamajame akte yra nurodytos visos BPK 219 str. nurodytos aplinkybės.

Prokurorės nuomone, yra visiškai nepagrįsti teismo argumentai, jog M. P. pareikštame kaltinime nurodžius konkrečios žalos piniginę sumą, kurią patyrė AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl sugadinto turto, bei nenustačius, kad sugadinus elektros įrenginį dėl to galėjo nukentėti žmonės, būtų neaišku, pagal kokias Baudžiamojo kodekso 187 str. dalis reikėtų kvalifikuoti kaltinamojo veiką.

Prokurorė akcentuoja, jog tiek kaltinamajame akte, tiek ir baigiamojoje kalboje valstybės kaltintojo pozicija yra aiški, t. y., jog M. P. veika dėl vagysčių metu sugadintų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ įrenginių kvalifikuotina pagal BK 187 str. 2 d., kaip įrenginio sugadinimas, dėl kurio galėjo nukentėti žmonės. Ir esant šiam kvalifikuojančiam veiką požymiui, žalos piniginė suma veikos kvalifikavimui neturi jokio vaidmens.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė K. B. pastebi, jog teismas skundžiamoje nutartyje iš dalies ėmėsi įrodymų vertinimo vaidmens, konstatuodamas, jog nesant kaltinime nurodytai konkrečiai žalai, nenustačius, kad sugadinus elektros įrenginį dėl to galėjo nukentėti žmonės, būtų neaišku, pagal kokias Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio dalis reikėtų kvalifikuoti veiką.

Pasak prokurorės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti duomenys, jog vagysčių metu iš tranzitinių skydų – saugyklų – palikti neizoliuoti laidai kėlė pavojų žmonėms. Todėl, prokurorės manymu, šių duomenų pakanka M. P. veikai kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 2 d., kaip dėl įrenginio sugadinimo, dėl kurio galėjo nukentėti žmonės.

Taip pat prokurorė K. B. nurodo, kad apylinkės teismas nurodė ir patikslinti civilinį ieškinį. Tačiau, jos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str.). Atsižvelgiant į tai, pasak K. B. , civilinio ieškinio klausimas taip pat galėjo būti, o be to, ir buvo tikslinamas, teisme apklausiant civilinio ieškovo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ atstovą, ir civilinio ieškinio neatitikimas neduoda pagrindo teigti, kad netinkamai surašytas kaltinamasis aktas.

Prokurorė pažymi, kad apylinkės teismas konstatavo kaltinamojo akto trūkumus ir šiuo pagrindu grąžino bylą tyrimui papildyti tik po to, kai iš esmės buvo baigtas bylos nagrinėjimas teisme – po baigiamųjų kalbų. Šiuo atveju teismas prieštarauja pats sau priimdamas tokį sprendimą, kadangi prieš pradėdama bylą nagrinėti, vadovaudamasi BPK 233 str., teisėja, susipažinusi su byla ir nustačiusi, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, priėmė sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat akcentuoja, jog skundžiama nutartimi teismas išdėstė kaltinamojo akto neaiškumus, prieštaravimus, tuo tarpu rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, jog byla perduotina ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau baudžiamojo proceso įstatymo 254 str. 3 d. nuostatos tokį sprendimą teismui leidžia priimti tik esant prokuroro prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 254 str. 3 d. numatyti atvejai, kada baudžiamoji byla, esanti teisme, gali būti grąžinama prokurorui: kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų bei kai yra prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą.

BPK 219 str. imperatyviai nurodytas kaltinamojo akto turinys: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Taigi, kaip matyti, vienas iš būtinų kaltinamojo akto turinio elementų – nusikalstama veika padaryti padariniai, konkrečiai šioje byloje – turtinės žalos piniginė išraiška.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad M. P. surašytame akte yra nurodytos kiekvieno pagrobtojo daikto kainos, bei bendra konkretaus nusikaltimo padaryta žala. Tačiau, kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuojamos kaip viena tęstinė veika, nėra nurodyta visa bendra padaryta žala AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, ir tai apylinkės teismo traktuojama kaip M. P. pateikto kaltinimo netikslumas, kurio pašalinti teisiamojo posėdžio metu negalima.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apygardos teismas sutikti negali. Kaip minėta, M. P. pateiktame kaltinime yra nurodyti padariniai, t. y. žala, kuri atsirado pastarajam pagrobus svetimą turtą – įvadinius automatus, įvadinius automatinius išjungiklius. Tai, kad kaltinime nėra nurodyta bendra tęstine nusikalstama veika padaryta žala, t. y. nėra susumuotos visų pagrobtų įvadinių automatų vertės, apygardos teismo nuomone, ši aplinkybė negali būti aiškinama kaip kaltinamojo akto trūkumas – nenurodyti dėl nusikaltimo atsiradę padariniai. Minėtąjį neaiškumą apylinkės teismas gali pašalinti pats bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, ir šis patikslinimas nebus traktuojamas, kad teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

Be to, apygardos teismo nuomone, apylinkės teismui pašalinus minėtąjį netikslumą dėl žalos sumos, bus galima aiškiai nustatyti, pagal kokią BK 187 str. dalį turi būti kvalifikuota M. P. veika dėl svetimo turto sugadinimo. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, jog M. P. yra inkriminuotas kvalifikuotas svetimo turto sugadinimas – įrenginio sugadinimas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, numatytas pagal BK 187 str. 2 d., todėl akivaizdu, jog šiuo atveju įstatymo leidėjas asmeniui, padariusiam tokius veiksmus, numato baudžiamąją atsakomybę atsižvelgdamas į turto sugadinimo būdą ir šiuo atveju atsakomybė nėra siejama su turto verte.

Kaip vieną iš kaltinamojo akto turinio trūkumų apylinkės teismas įvardijo aplinkybę, jog byloje pareikštas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Vertindamas šį apylinkės teismo argumentą, pažymėtina, kad BPK 115 str. 2 d. numato, jog kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į minėtą baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą, apylinkės teismas nustatęs aplinkybes, dėl kurių negalima iš esmės išspręsti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ civilinio ieškinio, kaip ir minėta, turi galimybę šį klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Kartu pažymėtina, kad teismas teisingai nurodė, jog turi būti patikslinta dėl vietos, iš kur 2004-10-02, 2004-10-03 bei 2004-10-05 M. P. pagrobė bei pasikėsino pagrobti įvadinius automatinius išjungiklius, atitinkamai CLS6- C20A, CLS6- B25A, CLS6- C16A, CLS6- C25.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p. teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos, kurioje M. P. kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 178 str. 2 d., perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti panaikinti ir perduoti šią bylą teismui toliau nagrinėti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius