Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji K. M. laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) Kauno filialo (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), direktore ir pagal 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 34 str. 1 d. 5 p., 2002-09-10 Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 20 str. 1 d. 5 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 4.1 p. būdama viena iš ūkio subjekto - banko vadove, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (2006-07-11 įstatymo Nr. X-750 redakcija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (2005-04-22 įregistruotų Juridinių asmenų registre ir galiojusių iki 2008-02-01) 10.3 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 1.3 p., 4.3.1 p., 4.3.2 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 p., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. reikalavimus, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 60 str. 3 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, 2002-09-10 d. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 43 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 5.1 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-03-31 nutarimu patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės grupės apskaitos politikos skyriaus „Finansinis turtas“ ir poskyrio „Paskolos ir gautinos sumos“ reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2003-08-11 nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių skyriaus „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir skyriaus „Bendrosios nuostatos“ reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 1.3.2 p., 2.2.1 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-08-20 nutarimu patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės grupės vidaus politikos skyriaus „Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas“ 3.3 p. reikalavimus, 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo susitikimų kambaryje, esančiame , iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. K. M. paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt vekselio dengimui bei dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt grynųjų pinigų priėmimą bei šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai, tokiu būdu K. M. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji K. M., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) Kauno filialo (į.k.(duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktore bei vadovaujantis 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 34 str. 1 d. 5 p., 2002-09-10 d. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 20 str. 1 d. 5 p., 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 4.3.4 p., 4.4.3 p., 4.4.4 p., 4.4.5 p., 4.4.6 p., 4.4.7 p. turėdama teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimų kambaryje, pažeisdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-08-11 valdybos nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir „Bendrosios nuostatos“ skyrių reikalavimus, nebūdama banko darbuotoja, įgaliota iš klientų priiminėti grynuosius pinigus, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentuose bei įvesti duomenis apie grynųjų pinigų priėmimą į FORPOST duomenų bazę, t.y. viršydama įgaliojimus, K. M. paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt vekselio dengimui bei dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, tokiu būdu, veikdama UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu, K. M. įgijo galimybę kaip fizinis asmuo naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt grynųjų pinigų ir jais naudojosi iki 2010-01-22, taip veikė priešingais UAB “(duomenys neskelbtini)” tikslais ir interesais, t.y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - pažeidė Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 8 d., 37 str. 7 d., 8 d. reikalavimus, 2005-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (2005-04-22 įregistruotų Juridinių asmenų registre ir galiojusių iki 2008-02-01) 1.6 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 2.1 p., 2.3 p., 2.4 p., 4.3.1 p., 4.3.2 p., 4.3.8 p., 4.3.9 p., 4.3.11 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 p. reikalavimus, tuo padarė didelę žalą UAB “(duomenys neskelbtini)” interesams – diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto UAB “(duomenys neskelbtini)” Kauno filialo vadovo vardą bei sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos - UAB “(duomenys neskelbtini)”, vykdančio licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą ir prestižą bei sukėlė nepasitikėjimą UAB “(duomenys neskelbtini)” kaip banku, sugebančiu skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jam patikimas klientų pinigines lėšas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Kaltinamoji K. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad iš pradžių „Medicinos banke“ dirbo dilere, o laikotarpiu 2007-2010 m. - direktore. Su V. S. susipažino banke. Jį atvedė buvęs direktorius ir pristatė kaip būsimą klientą. V. S. iš banko ėmė paskolas įmonei. Su juo ji bendravo kaip ir su visais klientais. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir liko skolingi bankui 200000 Lt. Kiek pamena, V. S. vadovavo vienai tų įmonių. Ji stengėsi, kad bankas atgautų pinigus. Bankas kreditavo tas dvi įmones. Nežino, kada baigėsi bankrotas. Su V. S. santykiai buvo geri, darbiniai. Jis buvo atvedęs 3 įmones ir asmenį, kurie buvo padėję kelis milijonus į Šveicarijos bankus. V. S. buvo priskiriamas prie „geresnių klientų“. Jie pasirašė ketinimų protokolą, kuriame buvo parašyta, kad V. S. skolingas bankui 200000 Lt. Jis atnešė 100000 Lt, bet pinigų nenorėjo įnešti savo vardu, todėl juos paliko ant stalo ir prašė, kad ji juos pasaugotų, kol surinks antrą pusę pinigų ir tada juos kartu įneš. Tarp V. S. ir jos buvo pasitikėjimas. Ji sutiko pasaugoti pinigus, kuriuos įdėjo savo kabinete į seifą. Tai buvo 2007 m. pabaigoje. Jis jai pinigus perdavė kaip fiziniam asmeniui, ne kaip banko direktorei. Iki 2010 m. sausio mėn. pinigai buvo jos seife. V. S. tuo laikotarpiu laikas nuo laiko pas ją atvažiuodavo su kitais klientais, tačiau nesakė, kad reikės įnešti pinigus. 2010 m. sausio mėn. ji susirgo ir parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Iš darbo išėjo sausio 18 d. Išeidama, paėmė V. S. pinigus ir juos laikė namuose. Ji šiaip ne taip susitarė susitikti su V. S. „(duomenys neskelbtini)“ Dainavos skyriuje, kur perdavė V. S. 100000 Lt. Jis jai parašė raštelį, kad su juo pilnai ji atsiskaitė. Gavęs tuos pinigus, V. S. juos padavė bankui. Kasininkė kasos pajamų orderyje įrašė, kad pinigai sumokami vekselio dengimui. Kartą vienam verslininkui buvo davusi tuos pinigus. Neprisimena, ar jie buvo paskolinti. Išeinant iš darbo jai paskaičiavo kompensaciją. Ji panaudojo savo sąskaitos pinigus V. S. atiduoti. Jos sąskaitoje buvo 32000 Lt. O skirtumą atidavė grynais. Nežino, kodėl V. S. nenorėjo iš karto įnešti pinigų. Neklausinėjo jo apie tai. Jis juos įnešė tada, kai jam ji juos grąžino. Jis sakė, kad „dabar man jau tas pats“. Prieš susitinkant su V. S., ji vis bandydavo su juo susisiekti. Jai pasirodė, kad jis nenorėjo įnešti pinigų. Jis jai sakė, kad išsiaiškino, kad bankrutavusi įmonė gali neįnešti pinigų. V. S. buvo laidavęs asmeniniu turtu. Nepamena, kokios tuo metu buvo palūkanos už indėlius. Jam delspinigiai jau nesiskaičiavo, nes bankroto įmonėms jie neskaičiuojami. Gautų pinigų nedeklaravo, nes jų nenaudojo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamosios parodymai, duoti 2012-03-06 ikiteisminio tyrimo metu, kad iš V. J. S., kaip filialo vadovė paėmė 100 000 Lt grynųjų pinigų sumą ir neužtikrino, kad šie pinigai būtų įtraukti į banko apyvartą ir tokiu būdu sumažinti laiduotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai bankui. Ji supranta, kad pažeidė banke galiojusią nustatytą tvarką. Ji šiuo metu neprisimena ar su kokiu nors žodiniu ar rašytiniu prašymu kreipėsi į antstolį G. M., dėl vykdomųjų raštų grąžinimo. 2009 m. jau buvo ligota ir daugiau laiko praleisdavo ligoninėse ar namuose, negu darbe. Gal kas nors į antstolį ir kreipėsi dėl šių vykdomųjų raštų grąžinimo, tačiau negali pasakyti, kadangi nežino. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (t.2, b.l. 4-5). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji paaiškino, kad parodymu davimo metu ji buvo labai prastos sveikatos – jai buvo paskutinis chemoterapijos kursas. Papildomai nurodė, kad saugojo V. S. pinigus ir laikas nuo laiko šnekino jį, kad įneštų pinigus. Ji to padaryti negalėjo. Ji ėmėsi visų įmanomų būdų dėl skolos išieškojimo. Nežinojo, kad buvo užvesta byla dėl skolos išieškojimo pas antstolį. Apie pinigų saugojimą ji informavo ir valdybos pirmininką K. A., kuris tam neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji K. M. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Liudytojas G. T. parodė, kad K. M. pažįsta, kai ši dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo vadove. Jis tuo metu dirbo tame pačiame banke, klientų aptarnavimo centro direktoriaus pavaduotoju. Šiuo metu jis yra banko administracijos vadovas. Iš kolegų sužinojo, kad nagrinėjant negrąžintas skolas, paaiškėjo, kad vienas iš laiduotojų pradėjo tvirtinti, kad jis jau padengė skolą. Laiduotojas aiškino, kad 100000 Lt perdavė kaltinamajai. Paaiškėjo, kad M. daugiau nei 2 metus disponavo tais pinigais. Banke pinigus priima kasininkai ar klientų vadybininkai, direktoriai to nedaro. Klientas solidariai buvo atsakingas už pagrindinį skolininką. Jei klientas nori pasaugoti pinigus banke, jis turi galimybę banke išsinuomoti seifą ar įnešti į savo sąskaitą. 100000 Lt pinigų suma, pagal Pinigų plovimo prevenciją, yra virš minimalios sumos, apie kurią reikia pranešti atitinkamai įstaigai. Mano, kad kaltinamoji, kaip filialo direktorė, diskreditavo banko vardą. Tiek klientas, tiek kaltinamoji aiškino, kad tarp jų labai geri santykiai, tačiau kadangi jie dirba su skolintais pinigais, tarp jų negali būti draugiškų santykių. Mano, kad filiale nebuvo tinkamai kontrolė, jei direktorė taip elgėsi. Mano, kad bankas patyrė turtinę žalą, t.y. bankas negavo pelno iš 100000 Lt pinigų sumos, kurią būtų investavęs, ikiteisminio tyrimo metu nuolat buvo trukdomi banko darbuotojai. Didžiausia padaryta žala yra reputacinė, nes nukentėjo banko vardas. Galėjo bankui būti pritaikyta sankcija tokia, kaip licencijos atėmimas. Pažymėjo, kad 2010 m. palūkanos buvo 8 proc., kai kitu laikotarpiu 5-6 proc. Kadangi V. S. įmonė buvo bankrutuojanti, jie nereiškė netesybų priteisimo. Kai bankas pradėjo dirbti su skolininkais, V. S. pradėjo neigti, kad jis yra skolinga bankui. Tik po to buvo įnešti pinigai į banko kasą. V. S. tik atsitiktinai sužinojo, kad yra skolingas bankui. K. A. buvo banko administracijos vadovas. Jis dabar nedirba. Jis susitikinėdavo periodiškai su Kauno filialo direktore. Apie saugomus pinigus jis jo neinformavo.

Liudytojas J. V. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Ji dirbo „Medicinos banke“. Jis buvo banko klientas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir bankas jį „prispaudė“ pasirašyti sutartį, kuria jis įsipareigojo grąžinti 200000 Lt pinigų sumą, nors jis nebuvo už „(duomenys neskelbtini)“ paskolą laidavęs. Paskolą buvo paėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis buvo jos direktorius. Jį bankas gąsdino, ieškojo, visaip spaudė, kad pasirašytų minėtą sutartį. Kadangi jis neturėjo kitos išeities, tai pasirašė. Dėl šios priežasties sūnus paėmė 100000 Lt kreditą ir šiuos pinigus jis atnešė į banką. Nuėjęs į banką jis išsikvietė valdytoją K. M. ir pasakė, kad atnešė pinigus. Jis tuos pinigus paliko salėje ant stalo. Jie suskaičiavo pinigus. Jokio pakvitavimo ar raštelio jis negavo. O pinigus K. M. perdavė kaip banko atstovei, ne kaip fiziniam asmeniui. Tada jis jau nebuvo įmonės direktoriumi. Banke jam pasakė, kad jis nėra įnešęs pinigų. Tada jis paskambino Martinkienei, kuri pasakė, kad tie pinigai yra ir, kad juos įneš per 2 savaites.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo J. V. S. 2010-03-22 duoti parodymai, kad 2006-02-21 tarp jo atstovaujamų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Verslininkų prekybos namai“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno filialo, direktorės K. M. buvo pasirašytas ketinimų protokolas, pagal kurį jis įsipareigojo bankui sumokėti 229156,96 Lt sumą. Norėdamas padengti dalį įsipareigojimų iš sūnaus bendrovės pasiskolino 100000 Lt sumą ir kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, filialo direktorę K. M.. Jis jai pasakė, kad yra pasiruošęs sumokėti pinigus ir padengti dalį skolos. Kiek pamena 2007 metų rugsėjo mėnesį atvyko į centrines banko patalpas, esančias Vytauto pr., prie turgelio. K. M. nurodė, kartu su ja eiti į pasitarimų kambarį. Pasitarimų kambaryje, padavė jai į rankas, jo turėtus, 100 000 Lt sumą (vieną šimtą tūkstančių litų), ir paprašė, kad pirmoje vietoje būtų padengtas vekselis, kuris jei gerai pamena, buvo išrašytas maždaug 69 000 Lt sumai, o likusiais padengtų dalį kredito. K. M. pažadėjo tai padaryti vėliau, kadangi jai būtina buvo pasižiūrėti jo bylos dokumentus. Jis pasiteiravo ar šių pinigų nereikėtų įnešti į kasą, tačiau K. M. patikino, kad tai padarys pati ar kas nors iš banko darbuotojų. Jokio dokumento apie tai, kad jis bankui sumokėjo 100 000 Lt sumą, iš K. M., negavo. 2009 metais jo sūnaus įmonė laimėjo konkursą vėjo jėgainės statybai, Kaišiadorių rajone. Minėtam projektui buvo reikalingi ganėtinai nemaži pinigai, todėl sūnaus įmonė kreipėsi į „Medicinos banką“ norėdama gauti kreditą. Po kelių dienų, jam paskambino banko atstovas iš Kauno filialo ir pasiūlė nuvykti į Vilnių pabendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Jam buvo įdomu, kodėl tai turi padaryti jis, o ne sūnus. Nuvykęs iš banko atstovo Palaičio sužinojo, kad sūnaus įmonė kredito gali ir negauti, kadangi jis pats visiškai nesistengia padengti savo turimų įsipareigojimų. Jam toks pasakymas pasirodė keistokas, tuomet banko atstovams pasakė, kad 100 000Lt sumą yra sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo direktorei K. M.. Banko atstovai norėdami įsitikinti, kad sako tiesą, paprašė paskambinti ir pakalbėti su ponia K. M.. Telefoninio pokalbio metu, girdint banko darbuotojams, K. M. patvirtino, kad jis jai sumokėjo 100 000 Lt sumą, tačiau šios sumos į banko kasą neįnešė ir jo kreditorinį įsipareigojimų nesumažino, kadangi šiuos pinigus dar 2007 metais paskolino pažįstamam verslininkui, kurio bendrovė bankrutavo. Tačiau K. M. buvo patikintas, kad ji per kelias savaites pinigus atgaus ir įneš į banko kasą. Pokalbio metu buvo sutarta 2010 metų sausio mėnesį susitikti su ja prie Dainavos prekybos centro, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kur ji atvyks su pinigais ir jam matant į banko kasą įneš( kaip pati sakė) jo 100 000 Lt sumą. Taip ir įvyko ji atvažiavo ir į filialo kasą, jo akivaizdoje, įnešė 100 000 Lt sumą. Kaip patvirtinimą turi banko kasos pajamų orderį. Jis pasiteiravo koks motyvas lėmė, kad ji to nepadarė dar 2007 metų rugsėjį, į ką K. M. atsakė, kad nerado asmens, kuris tai padarytų, o vėliau šiuos pinigus perskolino pažįstamam verslininkui, kurio neįvardino (t.1, b.l.133-135). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad vekselis buvo paimtas, jis prašė, kad iš pradžių padengtų vekselį, nes už vekselį jis buvo laidavęs.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo J. V. S. 2011-02-17 duoti parodymai, kad 100 000 Lt, kurios 2007 m. rugsėjo mėnesį perdavė UAB „Medicinos Bankas“, Kauno filialo, direktorei K. M., buvo skirti daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniams įsiskolinimams padengti. Akistatos vykusios tarp jo ir K. M. metu nurodė, kad pastarosios yra prašęs pinigų kurį laiką į kasą neįnešti, o padėti juos į seifą, galbūt pavyks surinkti visą sumą ir įsiskolinimus padengs vienu kartu. Šį teiginį tvirtina, kadangi K. M. nurodė, kad šiuo metu to padaryti negali, todėl jos paprašė pinigus padėti saugiai, greičiausiai į seifą, bet tai nereiškia, kad ji turėjo šių pinigų neįnešti daugiau nei du metus ir tariamai laukti, kol jis surinks visus pinigus ir įsiskolinimus padengs vienu kartu. K. M. puikiai žinojo ir akistatos metu patvirtino, kad pinigai skirti būtent kredito dengimui, o tai reiškia, kad ji turėjo tai padaryti kaip įmanoma griečiau, nelaukiant jo atskiro nurodymo, kadangi šis kreditas varžė jo verslo perspektyvas, o ji tai puikiai žinojo (t.1, b.l. 137-139). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas paaiškino, kad nedavė K. M. pinigus tam, kad ji pasiimtų. Prašė, kad dalis pinigų būtų sumokėta už vekselį, o dalis – už paskolą. Už vekselį augo ir palūkanos.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo J. V. S. 2011-03-29 duoti parodymai, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno filialo direktorei K. M., pasitarimų kambaryje davė 100 000 Lt, kurie buvo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditiniams įsiskolinimams sumažinti. K. M. paprašė, kad iš šių pinigų visų pirma būtų padengtas vekselis, kadangi už jį laidavo asmeniškai savo turtu, o kiek liks padengti dalį kredito. Norėjo, kad visa tai, būtų padaryta tą pačią dieną. Tačiau K. M. pasakė, kad šiuo metu ji neturinti dokumentų ir negalinti tiksliai pasakyti, koks įsiskolinimas yra už vekselį ir kreditą. Jis jai (K. M.) pasakė, kad ir pats tiksliai negali pasakyti įsiskolinimo dydžio. Paprašė jos pasižiūrėti, tačiau ji pasakė, kad šiuo metu to negalinti padaryti, tačiau dėl ko priežasčių nenurodė. Tuomet K. M. pasakė, kad tokios pinigų sumos, saugumo sumetimais, nenorėtų su savimi vežiotis. K. M. pasakė, kad pinigus gali palikti banke, o kai tik ji pasižiūrės dokumentus, pinigai bus iš karto įnešti į banko kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniams įsiskolinimams sumažinti. Jis tik paprašė juos padėti į seifą, kadangi pinigai nėra jo, o pasiskolinti iš sūnaus bendrovės „Vildara“. K. M. pažadėjo , kad tikrai padės pinigus į seifą ir kai tik galės įneš į kasą. Tuomet K. M. pasakė, kad jam greitu laiku, galbūt, pavyks surinkti likusią pinigų sumą ir bus padengti visi likę įsiskolinimai bankui. Tai buvo tik jo noras su banku atsiskaityti kuo greičiau, tačiau K. M. atskiro nurodymo, kad pastaroji lauktų kol bus surinkti visi pinigai, ir vienu kartu bus padengti įsiskolinimai bankui, nedavė, ir tokio susitarimo tarp jų net nebuvo. Akistatos, vykusios tarp K. M. ir jos metu, buvo po sunkios ligos - atlikta prostatos operacija, buvo susijaudinęs, todėl K. M. atsakymą galėjo neteisingai interpretuoti ir jį patvirtinti, tačiau tikrai nesiekė iškreipti aplinkybių, kurias yra nurodęs ankstesnėse apklausose (t.1, b.l. 140-142). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Paaiškino, kad pasitikėjo kaltinamąja. Papildomai nurodė, kad vekselį pasirašė ankščiau, ten buvo skaičiuojamos ir palūkanos. Buvo įsitikinęs, kad yra padengtas visas vekselis ir dalis paskolos.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo J. V. S. 2011-03-22 duotų parodymų pabaiga, kad banko atstovai norėdami įsitikinti, kad sako tiesą, paprašė paskambinti ir pakalbėti su ponia K. M.. Telefoninio pokalbio metu, girdint banko darbuotojams, K. M. patvirtino, kad jis jai sumokėjo 100 000 Lt sumą, tačiau šios sumos į banko kasą neįnešė ir jo kreditorinį įsipareigojimų nesumažino, kadangi šiuos pinigus dar 2007 m. paskolino pažįstamam verslininkui, kurio bendrovė bankrutavo. Tačiau K. M. buvo patikintas, kad ji per kelias savaites pinigus atgaus ir įneš į banko kasą. Pokalbio metu buvo sutarta 2010 m. sausio mėnesį susitikti su ja prie Dainavos prekybos centro, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kur ji atvyks su pinigais ir jam matant į banko kasą įneš (kaip pati sakė) jo 100 000 Lt sumą. Taip ir įvyko ji atvažiavo ir į filialo kasą, jo akivaizdoje, įnešė 100 000 Lt sumą. Kaip patvirtinimą turi banko kasos pajamų orderį. Jis pasiteiravo koks motyvas lėmė, kad ji to nepadarė dar 2007 m. rugsėjį, į ką K. M. atsakė, kad nerado asmens, kuris tai padarytų, o vėliau šiuos pinigus perskolino pažįstamam verslininkui, kurio neįvardino (t.1, b.l.133-135). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad gal taip ir buvo. Jam M. minėjo, kad pinigai buvo paskolinti verslininkui. Jam bankas nieko nesakė, todėl jis manė, kad viskas yra gerai. Mano, kad iš jo pusės būtų buvę nelogiška duoti pasaugoti pinigus 2 metams. Žino, kad dalis paskolos dar liko. Tačiau ir ankščiau buvo dengta paskolos dalis, kai buvo pardavinėjamas įmonės turtas. Šiai dienai nėra „(duomenys neskelbtini)“ klientas. Martinkienei pretenzijų nereiškia, nes ji grąžino pinigus.

Liudytojas G. M. parodė, kad 2003-2009 m. dirbo antstoliu. Su „Medicinos banku“ dirbo ne vienerius metus. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo G. M. parodymai, duoti 2012-03-06 ikiteisminio tyrimo metu, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. vidurio dirbo antstoliu. Apie apklausos metu jam parodytą 2009-03-02 patvarkymą gali pasakyti, kad jis (G. M.) jį rašė ir pasirašė. Jis neatsimena aplinkybių, kuriomis remiantis šie vykdomieji raštai buvo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialui. Jei yra nurodęs, kad vykdomieji raštai grąžinami filialui, vadinasi jis buvo išieškotojas. Gali pasakyti, kad žodiniu prašymu vykdomieji dokumentai išieškotojui nebūdavo grąžinami, nors tai ir nėra draudžiama, tačiau pagrindinis prašymo pagrindas turėjo būti raštiškas. Jis neprisimena, koks buvo prašymo turinys bei kas jį buvo pasirašęs, bet dar kartą pabrėžė, kad jei juos grąžino, vadinasi tik esant pagrindui. Taip yra nurodęs ir 2009-03-02 patvarkyme. Išieškotojui grąžinus vykdomuosius dokumentus byla yra baigiama, sudedami visi dokumentai ir perduodama saugoti į archyvą. Į ją sudedami visi dokumentai susiję su išieškojimu. Jis negali pasakyti, kodėl J. V. S. archyvinėje byloje šio prašymo nėra ar jis nerandamas. Galėjo būti, kad jis per klaidą buvo įsegtas į kokią nors kitą bylą, kadangi ne tik J. V. S., tačiau ir jo artimųjų atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas arba neapžiūrėjęs jo paprasčiausiai neįdėjo. Iš banko atsakingų asmenų žodinio prašymo grąžinti šiuos dokumentus be jokio raštiško pagrindo, kiek prisimena nebuvo (t.1, b.l. 152-153). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad beveik visos „(duomenys neskelbtini)“ bylos buvo susijusios su V. S..

Iš 2003-05-12 Vekselio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V-174/2003 matyti, kad Bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialui 2003-05-12 išrašytą Paprastąjį vekselį, kuriuo 2003-08-11 įsipareigojo sumokėti 70000 Lt (1 t., b.l. 7, 8).

Iš 2003-09-16 Vykdomojo įrašo matyti, kad buvo išduotas vykdomasis raštas išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselio turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo naudai pagal 2003-05-12 išrašytą paprastąjį vekselį, protestuotą Kauno r. 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2003-08-14 per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 70000 Lt bei vekselio vykdomojo įrašo išlaidas 350 Lt (1 t., b.l. 9, 10).

Iš 2010-05-13, 2011-12-22 ir 2012-03-02 specialistės Z. P. pateiktų paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktoriaus teisės ir pareigos reglamentuotos 2006-09-21 banko valdybos nutarimu (protokolas Nr.01-161/06) patvirtintuose filialo nuostatose, kuriose nenurodyta, kad filialo direktoriui būtų suteikta teisė dirbti su materialinėmis vertybėmis. UAB Medicinos banke grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą iš banko kasos , jų tvarkymą, apskaitą ir saugojimą reglamentuoja „Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklės“ , patvirtintos 2003-08-11 banko valdybos nutarimu (protokolas Nr. 01-154/03).Šių taisyklių skyriuje „Grynųjų pinigų priėmimas“ nurodyta, kad grynieji pinigai banko kasose priimami pagal nustatytos formos kasos pajamų dokumentus : 1. Pareiškimą gryniesiems pinigams įnešti , 2.Kasos pajamų orderį, 3. Kvitą (forma f.4). Banko klientams, norintiems papildyti savo sąskaitą , kompiuterinėje programoje Forpost ruošiamas pareiškimas gryniesiems pinigams įnešti. Atspausdintas pareiškimas automatiškai patenka į Forpost duomenų bazę ir įvestą operaciją savo darbo vietoje Forpost-o programoje mato kasoje dirbantis specialistas. Įvedus duomenis į programą, pareikšimas gryniesiems pinigams įnešti atiduodamas klientui, kurį jis neša į kasą. Kasos specialistas, gavęs dokumentą, patikrina ar pateiktas dokumentas atitinka visus reikalavimus, ar sutampa jame nurodyta suma skaitmenimis ir žodžiais, ar dokumentą yra pasirašęs klientą aptarnavęs darbuotojas, pats klientas, ir priima pinigus. Priėmęs pinigus kasos specialistas įveda duomenis į Forpost programą, t.y. patvirtina pinigų gavimą kasoje. Pareiškimas gryniesiems pinigams įnešti pridedamas prie banko dienos kasos dokumentų, orderis atiduodamas kliento sąskaitą aptarnaujančiam darbuotojui, kuris jį prideda prie kliento sąskaitos išrašo. Operacijų su grynaisiais pinigais skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodyta: Banko kasos specialistams kategoriškai draudžiama: a) įgalioti kitus asmenis vykdyti pavestą darbą su vertybėmis; b) betarpiškai vykdyti klientų pavedimus žodžiu gauti ar įnešti grynuosius pinigus į jų sąskaitas banke, taip pat priimti iš jų dokumentus pinigams įnešti arba pinigams gauti be darbuotojų, atsakingų už tikslų dokumentų paruošimą, patvirtinimo; c) laikyti savo pinigus ir kitas vertybes kartu su banko pinigais ir vertybėmis. K. M., 2007-2008-2009 metais dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo direktorės pareigose, neturėdama įgaliojimų atlikti operacijas su grynaisiais pinigais 2007 metų rugsėjo mėnesį priėmė iš J. V. S. 100000 Lt grynaisiais ir šios sumos neapskaitė filialo apyvartoje, nesumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo bankui, t.y. K. M. nesivadovavo: 1) UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo nuostatais, kuriuose nenurodyta, kad filialo vadovui suteikiama teisė atlikti operacijas su grynaisiais pinigais; 2) „Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių“, kurios patvirtintos 2003-08-11 banko valdybos nutarimu (protokolas Nr. 01-154/03) skyriuje „Bendrosios nuostatos“ parašyta, kad banko kasos specialistams kategoriškai draudžiama įgalioti kitus asmenis vykdyti pavestą darbą su vertybėmis, t.y. operacijas su grynaisiais pinigais gali vykdyti tik banko kasos specialistas. Be to, šių taisyklių skyriuje „Grynųjų pinigų priėmimas“ nurodyta, kad grynieji pinigai banko kasose priimami pagal nustatytos formos kasos pajamų dokumentus: 1. Pareiškimą gryniesiems pinigams įnešti, 2.Kasos pajamų orderį, 3. Kvitą (forma f.4), nes tuo būdu K. M. neužtikrino , kad kliento J. V. S. 2007 metų rugsėjo mėnesį pateikti 100000 Lt, skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui sumažinti, būtų apskaityti filialo kasoje užpildžius visus grynųjų pinigų priėmimo dokumentus, kurie nurodyti Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių skyriuje „Grynųjų pinigų priėmimas“ , t.y. turėjo būti užpildytas pareiškimas gryniesiems pinigams įnešti , kasos pajamų orderis ir kvitas (forma f.4); 3) UAB (duomenys neskelbtini) finansinės grupės vidaus kontrolės politika, kuri patvirtinta banko valdybos 2007-08-20 posėdžio nutarimu (protokolas Nr. N-11/07) 3.3 punkto „Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas“ nuoroda, kurioje parašyta: „visų atliekamų operacijų įrašymas į duomenų bazes (ar apskaitos dokumentus, kai dėl techninių priežasčių neįmanoma įrašyti į duomenų bazes) operacijų metu arba tuoj pat jas pabaigus“. Be to, K. M. nesivadovavo UAB „(duomenys neskelbtini) Kauno filialo nuostatų, patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) valdybos 2006-09-21 posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 01-161/06) IV skyriaus „Filialo valdymas ir direktoriaus kompetencija“ šiomis nuorodomis : 4.3.Filialo direktoriaus pareigos: 4.3.1. vadovaujantis įstatymais ir banko teisės aktais vadovauti ir organizuoti šiuose nuostatuose nustatytą filialo veiklą, sąžiningai ir protingai veikti banko interesais, laikytis lojalumo bankui ir konfidencialumo santykiuose su kitais asmenimis, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti banko interesams; 4.3.8.užtikrinti rizikų valdymą, vidaus kontrolę ir pinigų plovimo prevenciją pagal banke galiojančius teisės aktus; 4.3.9. užtikrinti filialo finansinę, ūkinę veiklą pagal banke nustatytas tvarkas, kontroliuoti filialui skirto turto valdymą, naudojimą ir išsaugojimą; Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje parašyta: “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. “UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktorė K. M. nesivadovavo minėto įstatymo nuoroda, nes 2007 metų rugsėjo mėnesį neapskaitė filialo apyvartoje J. V. S. jai perduotų 100000 Lt ir minėta suma nesumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų bankui. UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo apskaita turėjo būti vedama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu (2001-11-06 Nr. IX-574) nes: - UAB (duomenys neskelbtini) Kauno filialo nuostatų , kurie patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 posėdžio nutarimu (protokolo Nr. 01-161/06 ) V skyriaus 5.1. punkte nurodyta : „Filialo buhalterinė apskaita ir atskaitomybė tvarkoma vadovaujantis banko apskaitos politika ir pagal banke nustatytą tvarką; UAB (duomenys neskelbtini) finansinės grupės apskaitos politikos, kuri patvirtinta banko valdybos 2006-03-31 posėdžio nutarimu (protokolo Nr. 01-31/06) skyriuje „Apskaitos politikos įstatyminė bazė“ nurodyta: „ Finansinė apskaita yra vedama remiantis Lietuvos Respublikos Bankų įstatymu, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimais bei kitais norminiais aktais, o taip pat Tarptautiniais finansiniais atskaitomybės standartais.“ K. M., 2007-2008-2009 metais dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktorės pareigose, neturėdama įgaliojimų atlikti operacijas su grynaisiais pinigais 2007 metų rugsėjo mėnesį priėmė iš J. S. 100 000 Lt grynaisiais pinigais ir šios sumos neapskaitė filialo apyvartose , nesumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo bankui, todėl K. M. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuoroda, kurioje parašyta : „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius , susijusius su turto , nuosavo kapitalo , įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu .“ Kadangi UAB Kauno (duomenys neskelbtini) Kauno filialo nuostatų V skyriaus „Filialo apskaita ir atskaitomybė“ 5.2. punkte nurodyta: „Filialas savo balanso nesudaro. Visos filialo atliktos operacijos apskaitomos banko suvestiniame kasdieniniame balanse realiu laiku.“, dėl 2007 metų rugsėjo mėnesį J. S. perduotų K. M. 100 000 Lt ir neapskaitytų filialo kasoje, bankui buvo pateikta neteisinga informacija apie grynųjų pinigų apyvartas filialo kasoje ir apyvartas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinėje sąskaitoje. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių bei padarytų norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti banko turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 (t.1; b.l. 39-44, 125-130, 131-132).

Iš 2012-03-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr.757 matyti, kad dėl tyčinės K. M. veikos, jai būnant filialo vadove, turint plačius ir pakankamus įgaliojimus, buvo neužtikrintas savalaikis skolos dengimui perduotų lėšų patekimas į banko buhalterinę apskaitą nuo 2007 metų rugsėjo iki 2010-01-21, dėl ko bankas negalėjo panaudoti skolos padengimui skirtų grąžintų pinigų investicinėje veikloje ir tokiu būdu gauti pajamas. Tokie K. M., užimančios vadovaujančias pareigas banke, veiksmai padarė didelę neturtinę žalą UAB Medicinos bankui, kadangi diskreditavo banko, veikiančio griežtai kontroliuojamame valstybės finansų sektoriuje, patikimumą, autoritetą bei reputaciją (t.1, b. l. 113-115).

Iš 2010-04-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos kompaktinės laikmenos. Iš kompaktinės laikmenos turinio atspausdinta pokalbio, vykusio 2010-01-07 tarp J. V. S. ir K. M. suvestinė (t.1, b. l. 119-124).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-23 rašto matyti, kas antstoliui G. M. pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš J. V. S. (t.1, b.l. 12).

Iš antstolio G. M. 2009-03-02 patvarkymo Nr. 0120/05/0047; 0120/05/00046 matyti, kad dėl skolos išieškojimo iš J. V. S. buvo gautas išieškotojo prašymas dėl vykdomųjų raštų grąžinimo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinami vykdomieji dokumentai (t.1, b.l. 16).

Iš Delspinigių skaičiavimo (8688,48 Lt) matyti, kad dėl K. M. paimtų ir į kasą neįneštų 100000 Lt buvo gauti 8688,48 Lt delspinigiai (t.1, b.l. 53-54).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-08-09 rašto Nr. 2347 matyti, kad Lietuvos bankas informuotas apie K. M. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktore. (t. 2, b.l. 9).

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

LR BK 222 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita LR BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 str. 1 p.).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BAĮ 10, 11 ir 12 straipsnius, t.y. 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamoji K. M. pati nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18 ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktore, todėl buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansines ataskaitas ir t.t. Teismas, pripažįsta K. M. nusikaltimo subjektu ir konstatuoja, kad tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Iš 2006-02-21 Ketinimų protokolo matyti, kad J. V. S. įsipareigojo Bankui sumokėti 229 156,96 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Verslininkų prekybos namai“ įsiskolinimus (1 t., b.l. 13). Apklausus liudytoją J. V. S. teisiamojo posėdžio metu, šis paaiškino, kad norėdamas padengti dalį įsipareigojimų jis iš sūnaus bendrovės pasiskolino 100 000 Lt, kuriuos 2007 m. rugsėjo mėn. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) perdavė filialo direktorei K. M. ir paprašė, kad pirmiausiai būtų padengtas vekselis, o likusia suma – dalis kredito. Jokio dokumento, patvirtinančio, kad J. V. S. perdavė minėtą pinigų sumą šis nurodė, kad negavo. Byloje apklausta kaltinamoji K. M. patvirtino, kad J. V. S. perdavė jai 100 000 Lt sumą, tačiau šią sumą prašė pasaugoti, kol surinks kitą sumą pinigų. Šie kaltinamosios parodymai prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui, todėl vertintini prieštaringai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Be kita ko, 2010-05-13 specialistas, atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos analizę, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo 2007 m. rugsėjo mėn. kasos žurnale nėra apskaityti J. V. S. pateikti 100000 Lt (1 t., b.l. 39-44).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamoji K. M. apgaulingai tvarkė apskaitą, t.y. laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktore, taigi būdama atsakinga už bendrovės filialo veiklos organizavimą, bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdama bendrovės filialo valdymo funkcijas ir turėdama administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, neatliko jai privalomų funkcijų, dėl ko, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31.

K. M. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, pasireiškė šiais veiksmais: laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2010-01-18 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktore pažeidė: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. reikalavimus, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 60 str. 3 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, 2002-09-10 d. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 43 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-09-21 nutarimu patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų 5.1 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006-03-31 nutarimu patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės grupės apskaitos politikos skyriaus „Finansinis turtas“ ir poskyrio „Paskolos ir gautinos sumos“ reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2003-08-11 nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių skyriaus „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir skyriaus „Bendrosios nuostatos“ reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-07-24 nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 1.3.2 p., 2.2.1 p. reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2007-08-20 nutarimu patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės grupės vidaus politikos skyriaus „Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas“ 3.3 p. reikalavimus. T.y. 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo susitikimų kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. K. M. paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt vekselio dengimui bei dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt grynųjų pinigų priėmimą bei šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai.

LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį įstatymą kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Iš 2010-05-13, 2011-12-22 ir 2012-03-02 specialistės Z. P. pateiktų paaiškinimų matyti, kad dėl padarytų norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti banko turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31. Šiuose specialistės paaiškinimuose įvardytos priežastys dėl kurių kilo BK 222 str. 1 d. nurodyti padariniai - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt grynųjų pinigų priėmimą bei šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai. Teismas mano, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Dėl nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (redakcija, galiojusi inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad piktnaudžiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-20/2012).

LR BK 230 str. 3 d. (redakcija, galiojusi inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu) įtvirtinta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Nustatyta, kad K. M. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo direktorės pareigas, todėl pagal minėto banko nuostatas (1 t., b.l. 89-90) turėjo teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Vadinasi, ji pagal BK 230 str. 3 d. laikytina asmeniu, prilyginamu valstybės tarnautojui ir nusikalstamos veikos subjektu pagal BK 228 str. 1 d.

Byloje buvo nustatyta, kad K. M. paėmė 100 000 Lt grynaisiais pinigais iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkto paprastojo vekselio dengimui bei dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukimui į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė.

Iš 2003-08-11 valdybos nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių (1 t., b.l. 62-71) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatų (1 t., b.l. 89-90) matyti, kad filialo direktorius nėra įgaliotas iš klientų priiminėti grynuosius pinigus, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentuose bei įvesti duomenis apie grynųjų pinigų priėmimą į FORPOST duomenų bazę. Vadinasi, šiuo atveju kaltinamoji K. M., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, viršijo savo įgaliojimus.

Be to, K. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - ji iš J. V. S. paimdama pinigus ir įgydama galimybę kaip fizinis asmuo naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt grynųjų pinigų ir jais naudodamasi iki 2010-01-22, veikė priešingais UAB „(duomenys neskelbtini)” tikslais ir interesais.

Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 228 str. kilti būtinas didelės žalos požymis. Šis požymis yra vertinamasis, todėl jis teismų praktikoje paprastai nustatomas atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingumą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme nustatytų padarinių kilimą. Šiuo atveju didelė neturtinė žala nustatyta, atsižvelgiant į K. M. einamų pareigų svarbą, neigiamą padarytos veikos poveikį įmonėje, kurioje ji dirbo, ir visos įmonės reputacijai. K. M., turėdama ilgametę darbo patirtį, dirbdama Banko filialo direktore, turėjo žinoti savo pareigas. Jos veiksmai nesuderinami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo nuostatose numatytomis filialo direktoriaus pareigomis ir teisėmis.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios K. M. einamų pareigų svarbą, tai, kad tokiais K. M. veiksmais buvo pakenkta bendrovės įvaizdžiui, mano, kad taip buvo padaryta didelė žala. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Kaltinamoji K. M. kalta ir baustina.

Dėl bausmės paskyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str.-61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji K. M. padarė du apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d., 15 str.)., į tai, kad administracine tvarka nebausta (2 t., b.l. 24), anksčiau neteista (2 t., b.l. 26), UAB „Bendrosios medicinos praktika“ pas psichiatrus nesilankė, nėra registruota psichiatrinėje/narkologinėje įskaitoje (2 t., b.l. 39), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., b.l. 43).

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamosios šeiminę-turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos asmenybę, moraline-dorovines nuostatas, kitas turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Kaltinamajai K. M. skirtina LR BK 221 str. 1 d., 228 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. M.pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir nuteisti ją:

pagal LR BK 222 str. 1 d. – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13 000 (trylikos tūkstančių) Lt bauda;

pagal LR BK 228 str. 1 d. – 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio, t.y. 10 400 (dešimties tūkstančių keturių šimtų) Lt baudą.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-100 (vieno šimto) MGL dydžio, t.y. 13 000 (trylikos tūkstančių) Lt baudą.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.