Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. už tai, kad ji 2009 m. balandžio 15 d., apie 12 val. 30 min., Kaune, Varnių g. 24, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama A. M. vardu registruotą transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbuline eiga kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 119, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

S. M. buvo pažinta kalta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliaciniame skunde S. M. neigia, kad ji padarė administracinius teisės pažeidimus, ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių abejonių dėl S. M. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė tiek administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens kaltę galinčius patvirtinti, tiek ją paneigti liudytojus.

Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – liudytojų V. K. ir V. N., tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymai. V. K. parodė, kad matė, kaip už 10-15 metrų buvęs tamsiai žalios spalvos automobilis kliudęs kitą stovintį automobilį, automobilį vairavo tamsios spalvos tiesių plaukų mergina, iš profilio panaši į S. M. (b. l. 45-46). V. N. parodė analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad įsidėmėjo nuvažiavusios transporto priemonės numerį – (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52). Apeliantės nurodyti argumentai dėl V. K. ir V. N. parodymų patikimumo atmetami kaip nepagrįsti ir nereikšmingi. Jų parodymai tarpusavyje sutampa, yra pakankamai detalizuoti, jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, o apeliantės nurodyti neatitikimai nėra esminiai. Minėtų liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės (dėl automobilio važiavimo krypties, valstybinio numerio) buvo patikslintos teismo posėdžio metu, jiems davus išsamius parodymus, be to, prisiekus. Tai, kad V. K. ir V. N. rašytiniai paaiškinimai atsirado vėliau nei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, yra logiškai paaiškinama: matyti, kad pažeidimų fiksavimo metu šių liudytojų eismo įvykio vietoje jau nebuvo, apie juos nurodė apgadintos transporto priemonės savininkas L. B. (b. l. 38-39), todėl nieko keista, kad minėti liudytojai buvo surasti ir rašytiniai paaiškinimai iš jų paimti vėliau. Tai administracinio teisės pažeidimo tyrimo proceso dalis. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad L. B. būtų suinteresuotas melagingai apkaltinti S. M., iš parodymų turinio matyti, kad jis sąžiningai teismo posėdyje nurodė visus jam žinomus faktus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti V. K. ir V. N. parodymų objektyvumu.

Priešingai, S. M. versiją bandžiusių patvirtinti liudytojų – A. M., R. M., L. K., E. G. – parodymai vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kodėl jais nesivadovauja, teisėjų kolegija su išdėstytais motyvais sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai pažymi, kad nei vienas liudytojas, išskyrus jos draugę E. G., negalėjo patvirtinti, jog S. M. įvykio dieną nevairavo automobilio. L. K. pati nematė, kad S. M. važiuotų visuomeniniu transportu, be to, nenurodė tikslaus susitikimo laiko (b. l. 39). Mama iš darbo grįžo tik 14 val., todėl, ar dukra vairavo automobilį 12.30 val. (eismo įvykio laikas), jai objektyviai negalėjo būti žinoma (b. l. 38). Tėčio pateikti faktai, kad apgadinimai ant automobilio yra atsiradę anksčiau, dukrai nepataikius įvažiuoti į garažą (b. l. 37-38), buvo paneigti policijos pareigūno R. L. – administracinius teisės pažeidimus tiriančio specialisto – parodymais, kad tokie ant automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti apgadinimai dėl A. M. nurodytų priežasčių negalėjo būti padaryti (b. l. 38). E. G. parodymai prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, o pateiktas raštas iš bibliotekos yra neinformatyvus: tikslus apsilankymo bibliotekoje laikas nenurodytas (b. l. 24). Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai atmėtė minėtų liudytojų parodymus vien tuo pagrindu, kad jie yra artimi asmenys, neatitinka faktinės padėties. Iš skundžiamo nutarimo argumentacijos matyti, kad minėta išvada padaryta, išnagrinėjus visas bylos faktines aplinkybes, išklausius kitų liudytojų parodymus bei juos įvertinus visų įrodymų visumoje.

Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nepilnai išaiškino bylos aplinkybes – nenustatė, kokios transporto priemonės yra su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ar panašiais valstybiniais numeriais, neskyrė ekspertizės. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apeliantės kaltę, teismui įrodymų nepakankamumo klausimas nebuvo iškilęs. Tai, kad eismo įvykis buvo padarytas būtent transporto priemone VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrodyta liudytojų V. K. ir V. N., policijos pareigūno R. L. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga – eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis (b. l. 5-10), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), iš kurių matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo pobūdis, aukštis – jie iš esmės atitinka. R. L. parodė, kad nedideli neatitikimai atsirado dėl netolygios eismo įvykyje buvusios kelio dangos (b. l. 37), šie argumentai nepaneigti.

S. M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad tiriant administracinius teisės pažeidimus buvo pažeisti KET administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos reikalavimai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-3, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Įvertinus apeliantės nurodytus galimai padarytus pažeidimus, matyti, kad jie nėra esminiai ir buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui užtikrinant visas teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje, visapusiškai ištiriant rašytinę bylos medžiagą bei apklausiant liudytojus.

Teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, neatitinka objektyvios tiesos. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, o neesminiai trūkumai buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo procese, suteikiant apeliantei galimybę pareikšti pastabas dėl byloje surinktų įrodymų galios, pateikti visas jos nuomone bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nepaneigia S. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto. Jos argumentas, kad nedalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra paneigtas policijos pareigūno R. L. parodymais ir netiesiogiai apeliantės prisipažinimu, kad ji pati išėjo iš policijos komisariato, nesulaukusi, kol ją pakvies, kas konkrečiu atveju laikytina jos atsisakymu pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), o paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda atitinka įstatymų reikalavimus (ATPK 297 str.). Priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.