Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
1S-237-576/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
J. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-237-576/2021Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. C. (J. C.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. C. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dal5 laisvės atėmimu 9 metams.

2. J. C. bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. birželio 9 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. birželio 9 d. 1/2 bausmės atlikta 2020 m. gruodžio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam J. C. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad J. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (34 balai), tačiau jis tik šių metų sausio mėnesį atvyko į pusiaukelės namus, sprendė, jog praėjo per mažai laiko, kad būtų galima stebėti, kaip nuteistasis valdo jam aktualius kriminogeninius veiksnius. Taip pat komisija nurodė, kad J. C. neatlikęs didelės bausmės dalies, nepakankamai įsitraukęs į resocializacijos procesą, pasigendama aktyvesnio dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose. Komisija nuteistajam rekomendavo dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijose rengiantis lygtiniam paleidimui.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis J. C., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas nurodė, kad yra formalieji J. C. lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. C. Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose yra kiek daugiau nei 6 mėnesius, sutiko su Komisijos nuomone, kad toks laikas per trumpas nustatyti, kaip nuteistasis valdo jam aktualius kriminogeninius veiksnius ir pažymėjo, kad asmens perkėlimas į pusiaukelės namus savaime nereiškia, jog jis iš karto privalo būti paleistas lygtinai. Teismas, be kita ko, įvertino nuteistojo asmenybę tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir darė išvadą, kad nuteistasis stengiasi keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, tačiau pastebėjo, kad per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis nedalyvavo intervencinėse socialinės reabilitacijos programose. Įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo siekį keisti gyvenimo būdą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendė, kad lygtinis paleidimas nuteistojo J. C. atžvilgiu iš pataisos įstaigos neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, J. C. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

6.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir jame išdėstyta pozicija. Teismas kaip vieną iš jo nepaleidimo lygtinai motyvų nurodė padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, tai nėra lygtinio paleidimo sąlyga, todėl jau padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Jo padarytą nusikaltimą jau įvertino teismas skirdamas bausmę. Pabrėžia, kad neturi nuobaudų ar pažeidimų, dirba, nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio nei pataisos namuose, nei pusiaukelės namuose.

6.2. Skunde nurodo, kad teismas vertino neatliktos bausmės dalį, tačiau BVK reglamentuoja tik kokią dalį bausmės reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Kadangi privalomą bausmės dalį yra atlikęs, tai toks argumentas nėra teisiškai pagrįstas. J. C. teigimu, teismo argumentas, kad jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad šiuo metu jis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kur būdamas be sargybos laisvai juda po miestą iš anksto nustatytais maršrutais, savaitgaliais vyksta namo, kuriuose privalo nakvoti nuo 22 val. iki 6 val. Taigi, jis jau dabar nėra izoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo manymu teismas ignoruoja BVK nuostatas dėl lygtinio paleidimo, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo.

6.3. Pasak nuteistojo, neaišku kuo remiantis teismas sprendė, kad negali daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes turėtų būti vertinama tai, kaip jis elgiasi atlikdamas bausmę. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jis negali atlikti bausmės švelnesnėmis sąlygomis ir taip pasiekti bausmės tikslus. Pasak nuteistojo, jis atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas, o teismas savo sprendimą remia tik prielaidomis. Be kita ko, nesutinka su teismo pozicija, kad jį paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

6.4. Dar nurodo, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, privaloma vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Vertina, kad jau yra padaręs tinkamas išvadas ir elgesiu yra įrodęs, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės suvaržymų ir apribojimų.

6.5. Toliau skunde nurodo, kad pusiaukelės namuose bausmę atlieka nuteistieji, kurie yra išskirtinai pavyzdingi, verti lygtinio paleidimo, nes pusiaukelės namai sukurti tam, kad intensyviai ruoštų nuteistuosius lygtiniam paleidimui. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas nuteistasis, lygtinai paleistas iš pusiaukelės namų, atgal į pataisos namus negrįžo. Tai pasak J. C. įrodo, kad pusiaukelės namuose esantys nuteistieji nė karto neprarado jiems parodyto pasitikėjimo.

6.6. Dar pabrėžia, kad priteistus civilinius ieškinius moka pagal galimybes, o paleistas lygtinai galės rasti geresnį darbą ir ženkliai padidinti ieškinio mokėjimo įmokas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į J. C. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. C. skundas atmetamas

8. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybę. Be to, joje pakankamai išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės J. C. atsižvelgiant tiek į teigiamai, tiek į neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra paremtas prielaidomis, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo) (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

11. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, nes jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko reikiamą skirtos bausmės dalį ir elgiasi tinkamai - gerbia priežiūrą ir įstatymų bei režimo reikalavimus, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad J. C. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą formalųjį kriterijų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, sutinka su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi.

12. Iš J. C. asmens bylos duomenų matyti, kad jis trečią kartą buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto, pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta 34 balais (20 balų – statiniai veiksniai, 14 balų – dinaminiai veiksniai). 20 balų sudarantys statiniai veiksniai yra nekintantys, tačiau dinaminiai veiksniai, kuriuos sudaro 14 balų, gali kisti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra galimybė mažinti taškus srityje “Lėšų tvarkymas ir pajamos” – 3 balai, “mąstymas ir elgesys” 4 balai. Būtent minėtų balų sumažinimas gali sudaryti pagrįstą pagrindą išvadai, kad asmuo stengiasi savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo argumentu, kad jis bausmės atlikimo metu neturi galiojančių nuobaudų, dirba, moka priteistus ieškinius. Tą patvirtina teismui pateikti duomenys. Iš asmens bylos duomenų ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad viso bausmės atlikimo metu yra skatintas 9 kartus, įgijo baldžiaus specialybę, mokėsi, tačiau 11 klasės nebaigė, 2019 m. dalyvavo 4 valandų trukmės projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“; atlikdamas bausmę iš esmės nuolat dirba. Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. J. C. iš viso teistas keturis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Be kita ko, jis 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t.y. nesunkų smurtinį nusikaltimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, o tai rodo, kad J. C. daromi nusikaltimai sunkėja, o savikontrolės praradimas nebuvo vienkartinis atvejis. Iš teistumo duomenų (asmens bylos l. 7-12) matyti, kad jam vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jo praeities teistumai rodo, kad nei bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.

14. Nors sutiktina ir su skundo argumentu, jog padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti kliūtimi netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priimtas atsižvelgus ne tik nusikaltimo sunkumą, nes ir į visumą aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

15. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, prisitaiko prie reikalavimų, laikosi nustatyto režimo, į jo turimus 9 paskatinimus, galiojančių nuobaudų neturėjimą, civilinių ieškinių dengimą, ir pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, jos rodo, kad jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, be to, atliekant bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

16. Dar pažymėtina, kad J. C. už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos išvykti gali nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., o į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus jis atvyko 2021 m. sausio 14 d. ir savarankiškai įsidarbino UAB “U” nuo 2021 m. sausio 27 d. Taigi Komisijai svarstant lygtinio paleidimo klausimą buvo praėję apie penki mėnesiai. Atitinkamai daryti kategoriškos išvados, jog šis laikotarpis yra pakankamas teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę, negalima. Tuo labiau, kad 2021 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 59-118 nurodoma, kad nuteistasis nepakankamai įsitraukęs į resocializacijos procesą, pasigendama jo aktyvesnio dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose.

17. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Bausmės paskirtį sudaro 5 jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio. Ir nors lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis ir bausmės tikslų yra siekiama lygtinio paleidimo metu, tačiau, atsižvelgiant į visas reikšmingas nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo metu dar netikslinga J. C. taikyti lygtinį paleidimą. Tuo pačiu aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog asmens perkėlimas į pusiaukelės namus savaime nereiškia, jog jis iš karto privalo būti paleistas lygtinai. Skundo argumentas, kad nei vienas nuteistasis, kuris buvo paleistas lygtinai iš pusiaukelės namų atgal į pataisos namus negrįžo, yra deklaratyvus, todėl plačiau neaptariamas.

18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors nuteistasis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo naikinti vadovaujantis nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, todėl J. C. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. C. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2021 m. rugpjūčio 26 d.