Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. e2S-983-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
e2S-983-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26296-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
C. D.
Ieškovas
Ž. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-983-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26296-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo C. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui C. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo C. D. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas C. D. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamąją vietą su juo, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. D. laikiną bendravimo su ieškove Ž. V. tvarką pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, priteisti iš ieškovės Ž. V. nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad sūnus gyvendamas kartu su tėvu bus saugesnis ir jausis geriau, nes yra prie tėvo labai prisirišęs. Sūnus visą laiką, kai šalia yra tėvas, būna su juo, o ne su mama, nes tėvas labai juo rūpinasi ir su juo užsiima. Atsakovas dirba, yra bendrovės direktorius, jo darbo grafikas šiek tiek laisvesnis, todėl jis spės vaiką nuvesti į darželį ir iš jo pasiimti. Jis sugebėtų pasirūpinti vaiku, nes nuo pat vaiko gimimo visai šeimai gamino valgyti, vaiką maudydavo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo C. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3486-199/2017 nustatė nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamąją vietą su jo motina Ž. V., priteisė iš atsakovo C. D. nepilnamečiam vaikui D. D. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-3486-199/2017, nustatė laikiną atsakovo C. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D. tvarką, nustatant, kad kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas C. D., dalyvaujant motinai Ž. V., pasiima sūnų D. D. iš darželio 17.00 val. ir 20.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą, taip pat kiekvieną šeštadienį atsakovas C. D. 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 17.00 val. grąžina D. D. į jo gyvenamąją vietą, likusioje dalyje prašymą atmetė.Teismas sprendė, kad tokia nustatyta laikina bendravimo tvarka yra protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių, o šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus, padėtų išsaugoti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas C. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį iki 18 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš vieną darbo dieną; 2) kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. tėvui pasiimant vaiką iš namų ar lavinimo įstaigos ir pristatant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko motina vietą, informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš vieną darbo dieną; 3) pirmą gegužės mėnesio sekmadienį Motinos dieną sūnus praleidžia su motina Ž. V.; 4) pirmą birželio mėnesio sekmadienį Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, tėvas pasiima sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą tos dienos vakare iki 19 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš vieną darbo dieną; 5) lyginiais metais sūnus praleidžia Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną - su motina, nelyginiais metais - Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną - su tėvu; lyginiais metais sūnus pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina, nelyginiais metais - su tėvu, paminėtų švenčių metu tėvui pasiimant sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą nurodytos dienos vakare iki 19 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš vieną darbo dieną; 6) vaiko vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su sūnumi 15 dienų, tėvui paimant sūnų pirmą atostogų dieną 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val., informuojant vaiko motiną apie planuojamą atostogų laiką prieš vieną mėnesį; 7) C. D. įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vaiko motinai Ž. V. galimybę susiekti su sūnumi bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus; 8) Ž. V. įsipareigoja informuoti C. D. apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš vieną mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą; 9) šalys įsipareigoja, kad atsiradus nenumatytoms kliūtims vykdyti šalių nusistatytą grafiką, viena kitą šalys įspėja per protingą terminą, sudarydamos galimybę kompensuoti praleistas pasimatymų dienas kitu abiejų sutartu laiku; 10) bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini, jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, iš dalies patenkindamas atsakovo prašymą ir nustatydamas bendravimo tvarką su sūnumi, nustatė tik minimalų 10 valandų per savaitę bendravimą. Tokia laikina bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams ir gali pakenkti atsakovo ir sūnaus, kuris yra dar mažo amžiaus, socialiniam ir emociniam ryšiui.Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad sūnaus D. D. lankomas darželis Kauno „Nemuno“ mokykloje yra šalia atsakovo gyvenamosios vietos, kur deklaruota ir vaiko gyvenamoji vieta. Atstumas nuo gyvenamos vietos iki sūnaus lankomo darželio yra 20 metrų, dėl to sūnus galėtų ilgiau rytais pamiegoti, kas yra svarbu tokio amžiaus vaikui. Teismas neįvertino ir to, kad sūnus atsakovo gyvenamoje vietoje gyveno nuo gimimo, turi savo kambarį, žaislus ir kitus daiktus, prie kurių yra įpratęs, todėl būnant ir bendraujant įprastoje aplinkoje jaustųsi geriau ir saugiau. Neįvertino ir to, kad atsakovas gali pilnai pasirūpinti vaiku, nes nuo pat vaiko gimimo atsakovas gamino jam valgį, vaiką maudydavo, pakeisdavo sauskelnes, karpydavo nagučius, rūpinosi jo higiena. Maksimaliai rūpinosi sūnumi, užsiėmė jo dorovingu ir krikščionišku auklėjimu.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados bei atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, kuriame nurodyta, kad atsakovo bute, kuriame nuo gimimo iki 2016 m. gruodžio 17 d. gyveno sūnus, labai švaru ir tvarkinga. Butas yra pilnai apstatytas baldais, naujai suremontuotas. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškinimo, kad atsakovo namuose yra vaikui įprasta aplinka, todėl atsakovas galėtų kas antrą savaitgalį sūnų pasiimti pas save į namus penktadienį ir nuvesti į darželį pirmadienį bei kelioms valandoms pasiimti trečiadienį. Sūnus būdamas kartu su atsakovu bus saugus ir jausis gerai, nes yra prie atsakovo labai prisirišęs, gyvenant kartu daugiau laiko praleisdavo su atsakovu, nes juo rūpinosi ir užsiėmė jo mokymu bei auklėjimu. Teismas priimdamas nutartį nemotyvavo, kodėl sūnus negali su atsakovu praleisti viso savaitgalio sūnui gerai pažįstamoje aplinkoje, t. y. namuose, kuriuose jis gyveno nuo gimimo, kuriuose yra jo kambarys ir žaislai.Ieškovė Ž. V. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nustatytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsižvelgiant į jo amžių (2 metai), yra stiprus vaiko ir mamos tarpusavio ryšys, todėl palikus vaiką ilgesniam laikui be motinos, gali neigiamai paveikti vaiką. Vaikas dar yra labai mažo amžiaus ir pripratęs nuolatos būti su savo motina, dar niekada nėra praleidęs visos paros atskirai nuo motinos. Atsakovas neturi pakankamai socialinių įgūdžių tokį ilgą laiko tarpą rūpintis 2 metų sūnumi, kadangi nuo pat sūnaus gimimo visa kasdiene vaiko priežiūra, maitinimu, higiena, sauskelnių pakeitimu rūpinosi ieškovė. Atsakovas su vaiku vienas yra pasilikęs daugiausiai pusdienį. Taigi staigus vaiko įpročio nuolatos būti su mama, t. y. kiekvieną dieną, pasikeitimas bus žalingas tokio amžiaus vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo C. D. prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. D. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, stiprų vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, byloje esančius duomenis, sprendė, kad, palikus vaiką ilgesniam laikui be motinos, tai gali neigiamai paveikti vaiką, todėl nustatė, kad atsakovas C. D. bendraus su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val.Apeliantas (atsakovas) C. D., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo gebėjimo rūpintis sūnumi, artimo ryšio tarp jo ir sūnaus, gerų sąlygų atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nepagrįstai nustatė tik minimalią bendravimo su sūnumi tvarką, kuri prieštarauja vaiko interesams ir gali pakenkti atsakovo ir sūnaus, kuris yra dar mažo amžiaus, socialiniam ir emociniam ryšiui.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kaip minėta, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovas C. D. kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas C. D., dalyvaujant motinai Ž. V., pasiima sūnų D. D. iš darželio 17.00 val. ir 20.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą, taip pat kiekvieną šeštadienį atsakovas C. D. 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 17.00 val. grąžina D. D. į jo gyvenamąją vietą.Apeliantas (atsakovas) C. D. atskirajame skunde nurodo, jog teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, nustatė tik minimalų 10 valandų per savaitę bendravimą. Tokia laikina bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams ir gali pakenkti atsakovo ir sūnaus, kuris yra dar mažo amžiaus, socialiniam ir emociniam ryšiui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė Ž. V. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisidėdavo labai minimaliai. Vaikas yra mažas, jam tik dveji metukai, jis yra labai prisirišęs prie savo motinos, augo su ja nuo pat gimimo. Su tėvu jokio glaudaus ryšio nebuvo, atsakovas niekada nepasilikdavo vienas su sūnumi, sakydamas, kad jis dar per mažas.Kauno „Nemuno“ mokyklos – daugiafunkcinio centro 2017 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, jog D. D. lanko Kauno „Nemuno“ mokyklos – daugiafunkcinio centro ikimokyklinio ugdymo skyriaus lopšelio grupę „Bitutės“. Vaiku visada rūpinosi tik mama, ji atvesdavo ir pasiimdavo iš įstaigos. Visa informacija apie sūnaus veiklą, elgesį, problemas būdavo pateikiama tik mamai. Susirgus berniukui taip pat būdavo skambinama tik mamai. Prasidėjus teisminiam procesui tarp D. D. tėvų, įstaigoje pradėjo rodytis ir tėtis, kuris įpuldavo į grupę vaikų, veiklos metu, griebdavo vaiką, pradėdavo jį bučiuoti, perrenginėti (nors vaikas švariai ir tvarkingai aprengtas), tikrinti, ar vaiko nagai apkarpyti, plaukai nukirpti. Gruodžio 23 d. 16 val. (prieš vaikų kalėdinę šventę) C. D. su batais ir rūbais (ko neleidžia higienos normos) įpuolė į lopšelio grupę „Bitutės“, pasisodino D. D. ant kelių ir žaidė su vaiku stumdydamas mašinėles, trukdė grupės auklėtojoms ir kitų vaikų tėveliams ruoštis kalėdinei šventei (Ž. V. iškvietė policiją). Atvykusi policija išvedė iš grupės C. D.. Sausio 9 d. į grupę vaikų veiklos metu C. D. atėjo 2 kartus per dieną. Apie 11 val. ir apie 16 val. paėmęs sūnų iš grupės, kur vyko vaikams suplanuotos veiklos, vaikų rūbinėlėje maitino savo atneštu maistu, nors vaikas būna pavalgęs pietus darželyje. Tuo metu auklėtoja grupėje negali vykdyti veiklų visiems vaikams, nes turi saugoti D. D., kadangi už vaiką įstaigoje atsako grupės auklėtoja, o ne tėvai. C. D. išbalansuoja ne tik savo sūnų, bet ir kitus vaikus. Berniukas nesupranta, kas vyksta, verkia.Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad Ž. V. ir C. D. buvo konsultuoti psichologo, abu tėvai buvo išsamiai supažindinti su jų sūnaus amžiaus tarpsnio vaikų raidos ypatumais, jų emociniu atsaku į pokyčius, tėvams gyvenant atskirai. Specialistai rekomenduoja iki nusistovės vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta dažnus trumpalaikius tėvo ir sūnaus pasimatymus be nakvynės. Vėliau, taikant pereinamąjį periodą, ilginant pasimatymų trukmę, rekomenduoti reguliarūs pasimatymai su nakvyne. Kaišiadorių r. pedagoginės psichologinės tarnybos rašte nurodyta, jog susitikimų trukmę tikslinga ilginti palaipsniui, jautriai atsižvelgiant į individualią vaiko adaptaciją. Apeliacinės instancijos teismas minėtų byloje esančių duomenų pagrindu sprendžia, jog šalių nepilnametis sūnus D. D. yra labiau prisirišęs prie motinos Ž. V., jis su ja augo nuo gimimo, buvo prižiūrimas, auklėjamas, taip pat su ja gyvena ir iki šiol, ieškovei išsikrausčius gyventi pas savo brolį, taigi tarp sūnaus ir motinos, atsižvelgiant ir į vaiko amžių (2 metai), neabejotinai yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Be to, šalių nepilnamečiui sūnui augant su ieškove, ji neabejotinai geriau žino sūnaus dienotvarkę, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, užimtumu, ugdymu, sveikata, mityba, higiena ir pan. Tą patvirtina ir aukščiau minėti byloje esantys rašytiniai duomenys.Tuo tarpu atsakovas C. D. su sūnumi jau kurį laiką kartu negyvena, ieškovės teigimu, kurį laiką neteikė sūnui išlaikymo, iš Kauno „Nemuno“ mokyklos – daugiafunkcinio centro rašto matyti, kad atsakovas iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, taigi dabartiniu metu būtinas tam tikras laikotarpis tėvo ir sūnaus normaliems ryšiams atkurti. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pats pripažino, jog jis su vaiku yra pasilikęs daugiausiai pusdieniui. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu turėtų būti gana dažnas. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kol kas vaikas pas tėvą turėtų likti be nakvynės, tėvas galėtų bendrauti su sūnumi vieną kartą per savaitę darbo dienomis, bet kad tai netrukdytų ugdymui darželyje, o savaitgalį nuo 10 iki 17 val.Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, VTAS specialistų ir psichologo rekomendacijas, kitus rašytinius įrodymus, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaiko interesų ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, o atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka gali pakenkti atsakovo ir sūnaus socialiniam ir emociniam ryšiui, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos ydingumo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje jis neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka bei jos intensyvumas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė