Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1744-817/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1-1744-817/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01434-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
M. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1744-817/2013Proceso Nr. 1-18-1-01434-2012-8
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Ž. Katkevičiui,gynėjui advokatui A. A.,kaltinamajam V. V.,nukentėjusiajai M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas: 2008-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per 1 metus likviduoti įsiskolinimą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nežymiai sutrikdė savo sesers M. V. sveikatą, o būtent: 2012-08-02 15.30 val. S. S. g. 21A, Vilniuje, UAB „A.“ patalpose rankomis 2 kartus sudavė M. V. į galvos sritį, po to 1 kartą kumščiu sudavė jai į dešinės rankos dilbį, 2 kartus sudavė kumščiu į krūtinę ir 1 kartą sudavė kumščiu į kaktą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. V. poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, juosmens kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, V. V. grasino nužudyti savo seserį M. V. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: 2012-12-19 apie 10.03 val. S. S. g. 24A, Vilniuje, pasakęs nukentėjusiajai M. V.: „Ar žinai, kokia kaina man už tai, ką darai sumokėsi – gyvybe“, rankomis sugriebė nukentėjusiąją už kaklo, ją pargriovė ant žemės ir smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. V. kraujosruvas ir įdrėskimus kaklo priekinio paviršiaus odoje, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsts iš dalies, t.y. pripažįsta, kad seseriai nukentėjusiajai M. V. plekštelėjo per rankas, buvo sugriebęs už kaklo, tačiau jokių grasinimų nužudyti, smaugti, padegti nebuvo. Kaltinamasis nurodė, jog 2008 metais mama paprašė kaltinamojo grįžti gyventi į butą, esantį R. J. g. 7-144, Vilniuje, nes ji barėsi, nelabai sutarė su tėvu. Vėliau mama mirė, po dviejų mėnesių mirė ir tėvas. Tuo metu kaltinamasis turėjo neišspręstų reikalų su buvusios žmonos tėvu, turėjo skolų. Po tėvų mirties kaltinamasis su seserimi nukentėjusiąja M. V. nusprendė, kad kaltinamasis atsisakys jos naudai savo dalies palikimo ir, kad ji po to, kai kaltinamasis išsimokės visas skolas, atiduos kaltinamajam dalį palikimo. Sesuo prašė metus nieko nedaryti, bet viskas užsitęsė, kaltinamasis norėjo parduoti dalį sklypo, bet ji neleido to padaryti, jis mokėjo už tėvų butą, todėl seseriai pasiūlė išsiaiškinti, kas, kam ir kiek skolingas, viską susitvarkyti, pasidalinti, tačiau sesuo vengdavo, nenorėdavo susitikti. Tuo metu kaltinamasis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, jam, kaip bedarbiui, būtų priklausiusi kompensacija ir už butą jis būtų galėjęs mokėti mažiau, tačiau pagal dokumentus tuo metu butas priklausė Mirinai ir jis nieko daryti negalėjo. Nukentėjusioji, žinodama kaltinamojo finansinę padėtį, žinodama, kad jis nieko be jos sutikimo negali padaryti, nusprendė viską iš jo supirkti, išregistruoti jį iš buto, todėl kaltinamasis jai paskambino ir pasakė, kad reikia kažką spręsti. Jie susitarė susitikti verslo centre „Europa“, tačiau nebuvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kad jis 2012-07-18 verslo centre „Europa“, naudodamas psichinę prievartą, pasakė savo seseriai M. V. „Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – bus nurauta galva, pirma tvarkom mano reikalus“. Mirina pradėjo šantažuoti tuo, kad ji savo buto dalį padovanos valstybei, tuo suvaržydama kaltinamojo teises tolimesniame gyvenime, jie susiginčijo, susipyko, kaltinamasis pasakė Mirinai, ką galvoja apie ją, ji - ką galvoja apie kaltinamąjį. Kaltinamasis jai pasakė, kad ji gali daryti, ką tik nori ir tuo viskas pasibaigė, jie išsiskyrė. Po kurio laiko Mirina paskambino jam ir pasakė, kad susirado advokatą, kad ji daugiau su kaltinamuoju nebendraus, kad visus kylančius klausimus jis turėtų aptarti su jos advokatu. Kaltinamasis pasakė, kad su jos advokatu nekalbės. Tuo metu pradėjo eiti laiškai su įspėjimais, kad netrukus kaltinamasis bus iškeldintas iš buto. Su Mirina susitikti buvo neįmanoma, pasikalbėti taip pat, kadangi telefono ragelio ji jam nekeldavo. Kaltinamasis neatsimena, kad pokalbių su Mirina metu būtų sakęs, kad išdaužys langus, padegs ar dar kažką padarys. Kaltinamasis pradėjo per giminę prašyti jos susitikti, galiausiai jam trūko kantrybė ir jis 2012-08-02 nuvažiavo pas Miriną į darbą, Stanevičiaus gatvėje, kadangi norėjo paimti raktus nuo vasarnamio kaime, kad turėtų kur sudėti daiktus iš buto. Mirina pati jį įsileido. Eidamas į ofisą, jokių žmonių nesusitiko, nuėjo pas Miriną į kabinetą, Mirina pradėjo kaltinamąjį gąsdinti, sakyti, kad ji jį „pasodins“, kad priduos į durnanamį, kad jis niekas, ji tiesiog iš kaltinamojo tyčiojosi. Tuomet kaltinamasis pasakė viską, ką apie ją galvoja, pasiėmė vasarnamio raktus, Mirina supyko, kad juos paėmė, puolė ant jo, pradėjo draskyti kaltinamajam veidą, tuomet jis jai kelis kartus plekštelėjo delnais per rankas, dar kartą pasakė, ką apie ją galvoja ir išėjo. Daugiau nieko ten neįvyko, tikrai nebuvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t.y., kad jis rankomis 2 kartus sudavė jai į galvos sritį, po to dar 1 kartą kumščiu į dešinės rankos dilbį, 2 kartus kumščiu į krūtinę ir paskui1 kartą kumščiu į kaktą. Jeigu jis tikrai būtų Mirinai 6 kartus sudavęs, ji tikrai nebūtų išsilaikiusi ant kojų. Jis Mirinai tikrai į galvą nė karto nesudavė. Kai jis jai sudavė per rankas, gal kiek už rankų timptelėjo, ji prarado pusiausvyrą, pasviro stalo link, bet nenugriuvo. Tada pasakė jai, kad ji vagilė ir „suka“ ir išėjo. Kaltinamasis nesakė nukentėjusiajai, kad „aš tave nužudysiu“, „kad tu negyvensi“ . Jie kalbėjo apie jos gyvenimą, kad jos elgesys privedė prie to, kad ji liko viena, kad ji neturi nei draugių, nei draugų, nei vyro, kad ji ir kaltinamąjį, nors yra artimiausias po tėvų mirties likęs žmogus, praras, kad už tokį savo elgesį ji sumokės savo gyvenimu. Ji jau ir moka tokiu savo gyvenimu, koks dabar yra pas ją. Kaltinamasis sakydamas, kad „sumokės savo gyvenimu“, neturėjo galvoje, kad padarys jai kažką, kad atims jai gyvybę. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad dar kartą pas Miriną į darbą nuvažiavo 2012-12-19, kadangi buvo likusios kelios savaitės iki realaus jo iškeldinimo iš buto, kaltinamasis jos tada paklausė, ką, jos manymu, jis turi daryti, kur jam gyventi, Mirina sakė, kad ji jam viską atiduoda, kad važiuojam pas notarą po Naujųjų metų, nors žinojo, kad po Naujųjų metų jis jau turi būti iškeldintas iš buto. Kaltinamasis nukentėjusiosios paprašė patikslinti, kada konkrečiai po Naujųjų metų jie eis pas notarą, tada Mirina pradėjo atviru tekstu grasinti, sakyti, kad ji gali jį patupdyti į durnyną, kad jis eis „Lenino keliais“, kad ji kaltinamąjį „pasodins“, iškvies jam policiją. Kaltinamajam tada nebeišlaikė nervai, jis ją griebė už megztinio kaklo srityje, pasakė, kad baigtų jam meluoti, jog gali kviesti policiją, norėjo ją pakelti, bet ji kažkaip išsivartė ir nugriuvo nuo kėdės kažkaip šonu, o jis neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant jos. Jis jos visiškai nesmaugė, nes su viena ranka nepasmaugsi, tuomet užėjo jos kolegė su direktorium ir iškvietė policiją. Mirina su savo kolege išėjo į kitą kabinetą, o kaltinamasis pasiliko jos kabinete su direktoriumi, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Butas šiai dienai nuosavybės teise priklauso ne M. V., o kaltinamojo tetai, jo motinos seseriai L. B., jis buvo jai perleistas tą dieną, kai kaltinamąjį suėmė, butą pardavė M. V., bet jis su teta sutarė, kad galės tą butą išpirkti, kai susitvarkys su savo skolomis. Kaltinamasis nurodė, kad po tų konfliktų su Mirina susitaikė, turtinius klausimus išsisprendė, todėl jis norėtų taikytis su seseria.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. V. atsisakė duoti parodymus, nurodė, jog ji broliui V. V. viską atleidžia, su juo susitaikė.

Teisiamajam posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiosios M. V. parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. 2012-07-23 apklausoje nurodė, kad jos brolis V. V., gyv. R. J. g. 7-144, Vilniuje, tel. Nr. 860703281, jai grasina. Susitikimo ir telefoninio pokalbio metu jai grasino suluošinti, užkasti, nužudyti, paguldyti šalia mirusių tėvų, nurauti galvą. Paskutinio pokalbio metu telefonu 2012-07-19 vakare žadėjo atvykti į jos gyvenamąją vietą išdaužyti langus ir sudeginti butą. Šiuo metu jis gyvena jai priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, R. J. g. 7-144, nuo tėvų mirties už butą nemoka, už viską moka ji. Jos brolis V. V. yra smurtavęs prieš ją. Vienas iš smurto atvejų, kur ji nukentėjo ir dėl traumos kreipėsi į Lazdynų traumatologijos skyrių, yra užfiksuota Karoliniškių policijos nuovadoje, 2003 metų sausį - vasarį, tikslios datos nepamena. Pastoviai grasina atvykti į jos darbovietę UAB „A.“, adresu S. S. g. 21A, Vilniuje, ir susidoroti. Kadangi grasinimai pasireiškia dažnai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l. 16). Nukentėjusioji M. V. 2012-08-03 parodė, kad bute Gedvydžių g. 32-5, Vilniuje, gyvena nuo 2006 m. gegužės mėnesio. Prieš tai gyveno tėvų bute J g. 7-144, Vilniuje, kartu su tėvais. Ji turi už ją 6 metais vyresnį brolį V. V.. 2006 m., kai ji išsikraustė iš tėvų, Vladislavas pas tėvus negyveno. Pas tėvus jis grįžo gyventi 2008 m. ir nuo 2008 m. pas tėvus jis gyveno nuolat. Kol jos tėvai buvo gyvi, už butą mokėdavo jos tėvas, o mama maitino. Vladislavas tėvams esant gyviems už butą nemokėjo. 2010 m. kovo 3 d. mirė mama. Po mamos mirties Vladislavas notariškai pas notarą Trečioką atsisakė savo palikimo dalies. Po mamos mirties butą paveldėjo ji ir tėvas. 2010 m. birželio 8 d. mirė tėtis. Tuo metu Vladislavas gyveno tėvų bute. 2010 m. rugpjūčio mėnesį Vladislavas buvo pasodintas į kalėjimą už alimentų nemokėjimą. Po tėvo mirties ji kreipėsi į notarą pagal gyvenamąją vietą, kad sutvarkyti tėvo palikimą. Ji notarę informavo, kad jos brolis Vladislavas kali. Vladislavas jai nieko nesakė, apie tai, ar jis atsisako tėvo dalies palikimo. Notarė siuntė registruotus laiškus į J g. 7-144, Vilniuje, tačiau laiškų Vladislavas nepasiimdavo, laiškai grįždavo notarei. Tuomet 2011 m. pavasarį ji kreipėsi vėl pas notarę dėl tėvo palikimo paveldėjimo. Notarė jai patarė kviesti brolį per antstolį. Ji kreipėsi pas antstolį Gaidelį, kad jis įteiktų pasirašytinai jos broliui kvietimą atvykti pas notarą. Antstolis Gaidelis įteikė šaukimą jos broliui. Brolis atvyko pas notarę, tačiau atvykęs nepareiškė ar jis atsisako palikimo, ar nori jį paveldėti. Vladislavas pažadėjo notarei per tam tikrą laiką, kokį laikotarpį – jau neatsimena, atvykti ir pareikšti savo nuomonę dėl paveldėjimo. Maždaug po mėnesio notarė jai paskambino ir pasakė, kad jos brolis nepareiškė noro ar nenoro paveldėti tėvo palikimą, todėl gali ji atvykti ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Notarė informavo ją, kad daugiau norinčių paveldėti tėvo palikimą neatsirado. Ji tėvų turtą paveldėjo 2011 m. lapkričio pabaigoje. Paveldėtą tėvų butą įregistravo Registrų centre savo vardu. Po tėvo mirties ji pradėjo mokėti už butą ir moka iki šiandien, skolų susidariusių nėra. Bute, adresu R. J. g. 7-144, Vilniuje, kaip iki tėvų mirties, taip ir po jų mirties iki šios dienos gyvena jos brolis, tačiau už nieką jis nemoka. 2012 m. liepos 18 d. ji kreipėsi į Karoliniškių seniūniją su prašymu išregistruoti jos brolį iš dabar jau jai priklausančio buto R. J. g. 7-144, Vilniuje. Žino, kad Vladislavas liepos 25 d. gavo pranešimą, kad jis iš buto išregistruotas. 2012-07-25 ryte, apie 8.00 val., jai į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. 8 689 36517 paskambino Vladislavas ir pradėjo sakyti jai, kad kokią teisę ji turėjo jį išregistruoti iš buto. Ji jam atsakė, kad ji negali mokėti už butą, kuriame jis gyvena. Jai baigėsi kantrybė mokėti už butą, kuriame gyvena jos brolis. Ji gali padėti broliui finansiškai, tačiau ne jį išlaikyti. Jos brolis nedirba, jis išgėrinėja namuose, parsiveda draugų. Ji nusprendė parduoti tėvų buvusį butą, kuris dabar priklauso jai, atiduoti broliui pusę pinigų, nes yra sąžininga ir mano, kad tėvų turtas vis dėlto priklauso ir jai, ir broliui lygiomis dalimis. Iki 2012 m. liepos 18 d. ji su broliu pasibardavo, tačiau po minėtos dienos prasidėjo įtampa tarp jos ir brolio. 2012 m. liepos 17 d. ji paskambino savo broliui ir pasakė, kad ji nori ateiti į butą su buto pirkėju. Ji jam pasakė, kad ir jis gali dalyvauti pirkėjui apžiūrint butą. Tos pačios dienos apie 12 val. ji su pirkėju nuėjo į butą R. J. g. 7-144, Vilniuje, tačiau brolio bute nebuvo. Ji pirkėjui paaiškino, kad bute gyvena jos brolis ir, kad gali kilti problemų su juo. Nuo to momento Vladislavas suprato, kad ji realiai nori parduoti butą. Nuo tada išsivystė tarp jų konfliktas, kuris tęsiasi iki šiol. 2012 m. liepos 18 d. apie 13.00 val. ji nuvyko pas notarę, kurios padėjėja Brazauskaitė (Europos verslo centre). Pas minėtą notarę atvyko ir jos brolis Vladislavas. Pas notarę ji nuvyko Vladislavo iniciatyva, kur jis pageidavo, kad ji jam suformintų dovanojimą pusei viso tėvų palikimo. Pas notarę jie nuvyko konsultacijai. Notarės biure Vladislavas jam negrasino, tačiau jis kalbėjo pakeltu tonu. Ji jam padarė pastabą, kad jis kalbėtų ramiau. Po notarės konsultacijos jie paskyrė dieną, t.y. liepos 26 d. 10.00 val. atvykti pas notarę, kur ji būtų įforminusi dovanojimą pusei buto ir kito turto, kurį ji paveldėjo iš tėvų. Pas notarę ji paklausė, ar gali pusę buto dovanoti valstybei. Išėjus iš notarės kabineto, 2012-07-18 apie 13.30 val. Europos verslo centre, antrame aukšte, prie lifto, jiems stovint tik dviese, Vladislavas jai pasakė, kad ji nesiuntinėtų daugiau pirkėjų visam butui ir pasakė: „žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – bus nurauta galva. Pirma tvarkom mano reikalus“. Tokių brolio žodžių ji išsigando, suprato, kad jis nori apriboti ją naudotis butu, nori įbauginti ją. Tiek pasakęs, jis jai daugiau nieko nesakė. Ji broliui taip pat nieko neatsakė. Daugiau liepos 18 d. ji su broliu nebendravo. 2012-07-19 apie 17.00 val. būdama darbe, S. S. g. 21A, Vilniuje, ji paskambino broliui iš savo Nr. 8689 36517 į Nr. 8607 03281 ir pasakė, kad nori supažindinti su jos įgaliotu asmeniu, kuris tvarkys visus šiuos reikalus. Ji nenorėjo daugiau susitikti su broliu, todėl norėjo pasirašyti įgaliojimą, kad kitas asmuo atstovautų ją. Tokio įgaliojimo ji dar neturėjo surašiusi, konkretaus žmogaus dar nebuvo išsirinkusi, tačiau galvojo, kad tai turi būti žmogus, kuriuo ji pasitiki. Ji tiesiog nenorėjo susitikti su broliu ir galvojo, kad trečiasis asmuo padės ramiai sutvarkyti visus reikalus su jos broliu. Vladislavas jai pasakė, kad jis su jokiu įgaliotu asmeniu nesiruošia susitikti. To pokalbio metu Vladislavas jai negrasino. Vėliau, tą pačią dieną apie 19.00 val. Vladislavas jai paskambino iš savo aukščiau nurodyto telefono numerio ir paklausė jos, kam jai reikalingas įgaliotas asmuo. Ji jam pasakė, kad jai sunku su juo bendrauti ir, kad tai būtų vienas iš sprendimų, kad jis galės atstovauti ją jai išvykus. Jie pakalbėjo ir atsisveikino. To pokalbio metu Vladislavas negrasino, tačiau apie 19.15 val. paskambinęs Vladislavas į jos Nr. 8689 36517 iš savo Nr. 8607 03281 pradėjo sakyti, kad „jei tu nedarysi taip, kaip man reikia – aš dabar atvažiuosiu, išdaužysiu tau langus ir padegsiu butą“. Tuo metu, kai brolis jai skambino ji buvo namuose Gedvydžių g. 32-5, Vilniuje. Kur buvo jos brolis – nežino, tačiau numano, kad jis galėjo būti R. J. g. 7-144, Vilniuje. Ji tokių brolio grasinimų išsigando. Brolio garsinimų ji bijo, nes yra nukentėjusi nuo jo. 2003 m. vasario mėnesį, datos tikslios neatsimena, apie 22.00 val. R. J. g. 7-144, Vilniuje, Vladislavas jai buvo išnarinęs du kairės rankos pirštus. Tuo metu Vladislavas buvo jos vardu pasiskolinęs pinigų. Kai ji apie tai sužinojo, paprašė Vladislavo išspręsti tą problemą. Vladislavas tuomet supyko ir pasakęs jai, kad ji neturi teisės nurodinėti ką jam daryti su savo pinigais, tuo metu dar tėvams priklausančiame bute, didžiajame kambaryje, ją sumušė. Jis jai pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvą. Jis jai trenkė abiejų rankų kumščiais į galvą, stengėsi suduoti į veidą. Ji dengėsi rankomis veidą. Jis jai sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvą. Vieno smūgio metu, kai ji dengėsi veidą, jis trenkė jai į kairės rankos plaštaką ir nuo smūgio jai išniro du pirštai – vidurinis ir rodomasis. Kai jai sudavė smūgius į galvą, nuo smūgių ji parklupo ant grindų ant kelių. Tuomet Vladislavas ją spardė kojomis. Jis ją spardė abiejų kojų pėdomis. Jis jai spyrė ne mažiau keturių kartų kojomis į šlaunis. Tai pamatę tėvai – pradėjo kviesti policiją. Dėl brolio suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Tai, kaip ją mušė Vladislavas matė tėvai, daugiau žmonių bute nebuvo. Vladislavas išgirdęs, kad tėvai kviečia policiją – nustojo ją daužyti. Atvykus policijai, ji paaiškino kas atsitiko. Po to jai pradėjo tinti kairės rankos pirštai ir ji išvažiavo į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Chirurgui ji paaiškino, kad ją sumušė brolis ir jis ją informavo, kad jis turi apie tai informuoti policiją. Bylos dėl šio įvykio nebuvo. Ji nedarė abdukcijos. Ji nerašė pareiškimo dėl tėvų, nes mama jai sakė: „jei pasodinsi brolį – laiminga nebūsi“. Ji tiesiog dėl tėvų nieko nedarė. 2012-07-19 daugiau su broliu nebendravo. Dėl brolio grasinimų išdaužyti jos buto langus ir padegti jos butą ji kreipėsi į policiją su pareiškimu. Nuo 2012-07-19 iki 2012-07-25 su broliu nebendravo. 2012-07-25 buvo dar vienas pokalbis su jos broliu telefonu. Ryte, apie 8 val. jai būnant namuose, Gedvydžių g. 32-5, Vilniuje, paskambinęs jos brolis jai negrasino, tik pasakė, kad: „tu neturi teisės nieko nedaryti, aš nesėdėsiu sudėjęs rankų“. Tokius brolio žodžius ji suprato, kad jis imsis kokių nors veiksmų jos atžvilgiu, kad jis galimai ją sumuš ar sugadins jos turtą, nors brolis konkrečiai neįvardino ką darys. Po šio pokalbio, ji nei telefonu, nei kitais būdais nebendravo su broliu iki tol, kol 2012-08-02 apie 15.30 val. jai būnant darbe S. S. g. 21 A, Vilniuje, UAB „A.“ patalpose, atėjo jos brolis. Ji per monitorių matė, kad atėjo jos brolis ir jį į minėtos įmonės patalpas įsileido. Užėjęs Vladislavas į įmonės patalpas, eidamas link jos paklausė: „nebijai gyventi?“. Ji jo paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė: „Tai ką tu darai - tu negyvensi“. Ji suprato, kad jis taip sakė už tai, kad ji jį išregistravo iš buto ir, kad nori parduoti butą. Taip pat už tai, kad liepos 26 d. nenuvyko įforminti buto dovanojimo. Nedovanoti buto dalies broliui ji nusprendė, nes suprato, kad jis neužsiregistruos buto dalies savo vardu, nes įstatymai nenumato termino ir privertimo užsiregistruoti buto savo vardu, o butas taip ir liks jos vardu ir po dovanojimo įforminimo ji negalės buto dalies parduoti, privalės ir toliau už brolį mokėti. Vladislavas užėjęs į UAB „A.“ patalpas pareikalavo, kad ji atiduotų jam raktus nuo ūkinio pastato, esančio Vilniaus r. Maišiagalos sen., Melkių kaime. Ji nuėjo prie spintos, kur buvo padėta jos rankinė. Tuo metu jis nuo stalo paėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad nebandytų jo įrašinėti. Ji jo neįrašinėjo. Telefoną Vladislavas padėjo atgal ant stalo. Ji grįžusi atsisėdo į savo kėdę ir padavė jam reikalaujamus raktus. Paėmęs raktus Vladislavas pasakė: „Tu negyvensi, už tai ką tu darai – tu negyvensi“. Ji Vladislavui pasakė: „O kas bus?“. Jai sėdinčiai kėdėje, jis ištiestomis rankomis, rankas suspaudęs į kumščius pradėjo daužyti per galvą. Jis daužė jai abiejų rankų dilbiais iš šonų per galvą, sudavė į pakaušį. Jis jai sudavė po du smūgius kairės rankos ir dešinės rankos dilbiais. Jis jai sudavė sėdinčiai keturis kartus į galvą. Kai Vladislavas pradėjo ją daužyti – ji atsistojo. Stovinčiai jai jis dar sudavė keturis kartus. Jai stojantis nuo kėdės, ji nuo Vladislavo smūgių dengėsi veidą ir galvą rankomis. Vladislavas jai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinės rankos dilbį, kur atsirado kraujosruva. Jai atsistojus, du smūgius Vladislavas sudavė jai į krūtinę. Į krūtinę Vladislavas jai sudavė dešinės rankos kumščiu. Dėl smūgių ji juto fizinį skausmą. Kraujosruvų ant krūtinės neliko. Ji tuomet rankomis pradėjo dengtis krūtinę, neprisidengė galvos. Tuomet Vladislavas dešinės rankos dilbiu ir kumščiu sudavė jai į galvą. Pataikė į kaktą virš akių. Nuo šio smūgio ji prarado pusiausvyrą ir užvirto nugara ant stalo. Kai ji nugriuvo ant stalo– susitrenkė kairį klubą ir juosmenį kairėje pusėje, kur taip pat atsirado kraujosruvos. Tada pradėjo rėkti savo bendradarbei Rūtai, kad ji kviestų policiją. Įmonės, kurioje ji dirba patalpos nėra filmuojamos. Jos kolegė R. B. sėdi tose pačiose patalpose kaip ir ji. Tarp jos ir Rūtos darbo vietų yra atatvaros, todėl Rūta nematė kaip ją brolis daužo. Ji matė tik paskutinį smūgį kaip jai Vladislavas sudavė. Kai ji pradėjo šaukti, kad ji kviestų policiją – ji atbėgo su telefonu ir mano, kad ji turėjo matyti, kaip jai Vladislavas sudavė smūgį. Jai atsistojus nuo stalo, Vladislavas atsitraukė nuo jos ir dar kartą pakartojo „tu negyvensi“ ir dešinės rankos rodomąjį ir vidurinį pirštą pridėjo sau prie kaklo. Ji tokį jo rankos gestą suprato kaip grasinimą atimti jai gyvybę. Visas šis incidentas su broliu vyko labai gretai, jis sudavė jai smūgius, o kai ji sušuko pagalbos – jis nuo jos atsitraukė. Tai vyko apie 3 minutes. Dėl šio įvykio ji labai išsigando, ją apėmė isterija, ji labai verkė. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jai nurodė kreiptis į Fabijoniškių policijos nuovadą. Ji buvo nuvykusi į Fabijoniškių policijos nuovadą, kur parašė pareikšimą. Daugiau nei 2012-08-02, nei 2012-08-03 ji su Vladislavu nebendravo. Vladislavas jai nėra niekados rašęs grasinančių sms žinučių. 2012 m. liepos 23 d. ji kreipėsi pas advokatą M. B. dėl jos brolio iškeldinimo iš jos buto. Ji sumokėjo žyminį mokestį, tačiau teisminis procesas dėl iškeldinimo dar neprasidėjo. Nori papildyti tai, kad ji gyvena viena, apie brolio grasinimus ji yra pasakojusi darbe savo bendradarbei R. B., vadovui P. S. V. ir advokatui M. B.. Taip pat nori pasakyti tai, kad Vladislavas jai yra grasinęs 2012 m. pavasarį, kovo mėnesį, dienos tikslios neatsimena. Apie 20.00 val. jai būnant namuose Gedvydžių g. 32-5, Vilniuje, ji paskambino Vladislavui ir pasakė, kad jis turi mokėti už butą. Tuomet jų pokalbio metu, jis atsakė, kad jam šventė, buvo Velykos, kad jis gali nemokėti už butą, jis jos to neprašo. Pokalbio metu jis supyko ant jos ir pasakė, kad „paguldysiu tave šalia mirusių tėvų“, „padarysiu, kad tu visą gyvenimą vaistams dirbsi“. Tokius Vladislavo žodžius ji suprato, kaip grasinimą nužudyti ar sužaloti ją. Nors iki šiol jis nesiėmė realių veiksmų, kad ją nužudytų ar sugadintų jos turtą, tačiau mano, kad jis gali tai padaryti. Ji jo labai bijo. Ji, kaip minėjo – gyvenu viena ir nėra kad kas ją užstotų. Jos brolis yra jaunas, stambus, fiziškai sveikas vyras, todėl mano, kad fiziškai jam su ja susidoroti būtų nesunku (t.1, b.l. 18-20). Nukentėjusioji M. V. 2012-12-19 apklausoje nurodė, kad 2012-12-19 apie 10.03 val. ji buvo savo darbovietėje S. S. g. 21A, Vilniuje, kuomet į patalpas įėjo jos brolis V. V., g. 1968-04-10, gyv. R. J. g. 7-144, Vilniuje. Brolio atžvilgiu Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 2 d. ir jam yra paskirtas įpareigojimas neįsiartinti prie jos. 2012-11-01 jie buvo susitikę kapinėse, kur jis elgėsi labai agresyviai ir bandė sukelti jam fizinį skausmą, įžeidinėjo, tačiau ji vengdama konflikto pasišalino. Šiandien apie 10.03 val. atėjęs pas ją į darbovietę, brolis V. V. jai pasakė „einam pas notarą, turi man užrašyti mano puses“, kalba ėjo apie palikimą po jų tėvų mirties, kurio jis atsisakė. Po tėvų mirties brolis ir toliau gyvena jai priklausančiame bute, už kurį jokių įmokų nemoka, išsikraustyti atsisako, todėl teko kreiptis į teismą dėl jo išregistravimo, kadangi ji nori parduoti tą butą, kadangi jai yra per sunku išlaikyti jį ir brolį. Iš kokių pajamų brolis gyvena, ji nežino, tik žino, kad pavasarį pardavė mišką, kuris jai priklausė teisiškai, tačiau ji jam leido juo disponuoti. Dabar brolis pyksta ir keršija jai už tai, kad ji nori parduoti butą, kuriame jis gyvena ir nebenori už jį mokėti. Į brolio reikalavimą vykti pas notarą ji atsakė, kad iki Naujųjų metų ji tam neturi laiko, galbūt tai padarys po jų, tuomet brolis išvadino ją vagile, esą ji paėmė jo dalis (palikimo), tada jis pasakė „ar žinai, kokia kaina man už tai, ką darai, sumokėsi - gyvybe“ ir staigiai griebė ją abiem rankomis jai už kaklo, pargriovė kartu su kėde ant grindų ir spaudė taip, kad ji negalėjo išduoti jokio garso. Tačiau jos bendradarbiai buhalterė R. B. ir direktorius P. S. V. išgirdo neįprastus garsus ir atskubėjo jai į pagalbą. Ji buvo tikrame šoke, pajuto, kad brolis atsitraukia nuo jos, vadovas suriko „kas per įžūlumas“ jos broliui, atsistojo tarp jos ir brolio ir pasakė jai, kad keltųsi ir eitų į šalį. Bendradarbė iškvietė policiją, o vadovas užtvėrė kelią broliui pasišalinti. Girdėjo, kad brolis tuomet ėmė grasinti ir jos vadovui. Dėl brolio veiksmų patyrė labai didelį išgąstį ir fizinį skausmą (t.1, b.l. 86). Nukentėjusioji M. V. 2013-01-25 parodė, kad po 2012 m. gruodžio 19 d. jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas jos brolis V. V., jis jai skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. +370 60703281 2013 m. sausio 18 d. 15.43 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną 8 689 36517, tačiau ji į jo skambutį neatsiliepė. Kokiu tikslu jis jai skambino nežino. Tačiau jos atstovas advokatas M. B. jai 2013-01-24 pasakė, kad būtent tą dieną, t.y. 2013-01-18 pas jos brolį V. V. į namus, adresu J. g. 7-144, Vilnius, buvo nuvykęs antstolis su teismo sprendimu dėl jo iškeldinimo iš minėto buto. Kaip yra minėjusi ankstesnėse apklausose, šį butą yra paveldėjusi iš savo tėvų ir vyko procesas dėl jos brolio V. V. iškeldinimo iš minėto buto. Ji mano, kad brolis V. V. jai skambino turėdamas jai pretenzijų dėl antstolio vizito pas jį dėl iškeldinimo. Kadangi žino, kad jos brolis V. V. ją nuolat baugina, todėl jam neatsiliepė. Po to, jis jai nebeskambino, jos jis neieškojo nei namuose, nei darbe. Ji savo brolio V. V. bijo, kaip yra minėjusi ankstesnėse apklausose, jis yra labai agresyvus, anksčiau jis ją keletą kartų buvo sumušęs, todėl jo vengia (t.1, b. l. 88).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. nurodė, kad ji kaltinamojo V. V. asmeniškai nepažįsta, matė jį per M. V. tėvų laidotuves. Nukentėjusiąją M. V. pažįsta, kartu su ja dirba, santykiai draugiški, kolegiški. Tarp Mirinos ir jos brolio V. V. konfliktų nematė, negirdėjo, kad kaltinamasis būtų nukentėjusiajai grasinęs sudeginti, sumušti, nužudyti. Liudytoja yra girdėjusi, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji barasi. Mirina sakė, kad su broliu santykiai sudėtingi, kad nesutaria su juo dėl tėvų palikimo. Po kurio laiko po nukentėjusiosios ir kaltinamojo tėvų mirties, jų santykiai tapo įtempti, tuomet Mirina liudytojai pasakojo, kad ji nesutaria su broliu, kad jo bijo, ji atsiprašė ir perspėjo, kad brolis gali ateiti ir, kad visko gali atsitikti, kad tuomet reikėtų kviesti policiją. Mirina sakė, kad nesklandumai su broliu kilo dėl mokėjimo už butą, kad ji visą laiką mokėjo už tėvų butą, o jo parduoti negalėjo, nes niekaip negalėjo sutarti su broliu, kaip jį pasidalinti, brolis norėjo, kad butas nebūtų parduotas. Mirina liudytojai pasakojo, kad anksčiau brolis smurtavo, sakė, kad jai pirštai buvo sulūžę, kad smarkiai buvo sumušęs, bet kažkokių smulkmenų nepasakojo. Mirina bijojo brolio, liudytoja gal porą kartų girdėjo kaip jis su juo kalbėjo telefonu ir po tų pokalbių, ji būdavo susinervinusi, jautėsi, jog ji dreba, bijo. Mirinos brolis du kartus buvo atėjęs pas juos darbą. Pirmą kartą buvo vasarą, liudytoja grįžo po pietų ir po kurio laiko atėjo Mirinos brolis, Mirina jį įleido, jis, matyt, norėjo pasiimti raktų, nes liudytoja, būdama savo kabinete, kuris yra truputėlį toliau nuo Mirinos kabineto, girdėjo kaip ji traukia raktus iš rankinuko. Paskui girdėjo, kad kažkas šneka su ja, bet pokalbio turinio negirdėjo, nes kabinetas per toli, vėliau išgirdo tokį šurmulį, lyg vyktų kaip kažkoks stumdymasis, šurmulys truko tol, kol liudytoja išgirdo Mirinos šauksmą „Rūta, kviesk policiją“. Liudytoja paėmė telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bet jai kažkaip iš karto nesusijungė, ji pasimetė, išsigando ir nubėgo pas Miriną į kabinetą paklausti, kas įvyko. Kai liudytoja bėgo į nukentėjusiosios kabinetą, girdėjo, kaip kažkas greitai eina išėjimo durų link, o kai įbėgo pas Miriną į kabinetą, išgirdo lauko durų trinktelėjimą, tačiau paties žmogaus nematė. Mirina liudytojai paaiškino, kad buvo atėjęs jos brolis pasiimti sodo namelio raktų, kad jie susibarė, kad brolis ją stumdė. Po šio barnio Mirina labai smarkiai verkė, parodė gal tą pačią dieną, o gal kitą dieną, kur buvo sumušimai, mėlynės, spaudai. Buvo paraudimas ant dešinės rankos, ant kaktos buvo raudona dėmė, šonas kairys buvo nubrozdintas. Kitą kartą Mirinos brolis buvo atėjęs žiemą, gruodžio mėnesį. Mirina brolį įleido. Buvo apie 10 val., Mirinos brolis įėjo, garsiai šnekėjo, ką šneka liudytoja negirdėjo. Paskui viskas nutilo, o Mirina kažkaip dusliai cyptelėjo, riktelėjo. Liudytoja, supratusi, kad vėl vyksta kažkas negero, iš pradžių nubėgo pas direktorių ir tada jie su direktoriumi nubėgo į Mirinos kabinetą. Mirina gulėjo ant grindų susirietusi, toliau nuo savo darbo vietos, prie spintos. Kaltinamasis M. V. buvo prie stalo, kitoje pusėje kabineto, bet atstumas nebuvo didelis. Direktorius iš karto priėjo prie jo, liudytoja iškvietė policiją. Tada liudytoja su Mirina nuėjo pas liudytoją į kabinetą, Mirina liudytojai papasakojo, kad brolis ją smaugė ir parodė kaklą, ant kurio buvo smaugimo žymės. Daugiau sužalojimų liudytoja nematė. Jos abi su Mirina virpėjo, kadangi jai tai, kas įvyko, atrodė labai baisu, nors paties smaugimo momento liudytoja nematė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. S. V. nurodė, kad kaltinamąjį V. V. pažįsta iš matymo, kadangi jį matė per M. V. tėvų laidotuves. Liudytojas paaiškino, kad jis yra UAB „A.“ direktorius, o nukentėjusioji M. V. yra šios įmonės darbuotoja. Liudytojas nurodė, kad žino, jog vieną kartą buvo atėjęs V. V., sumušė Miriną, bet tada nebuvo policija kviečiama, nes liudytojo nebuvo. Apie šį įvykį liudytojas sužinojo po dienos ar dviejų, jam nukentėjusioji sakė tik tiek, kad buvo atėjęs brolis ir ją sumušė, smulkmenų ji nepasakojo, liudytojas neatsimena, ar tuomet buvo sumušimo žymių. Liudytojo teigimu, Mirinos savijauta buvo bloga. Vėliau, datos neatsimena, bet tai buvo darbo diena, apie 10 val., pasigirdo skambutis į lauko duris. Mirina pasižiūrėjo, kas atėjo, ir atidarė lauko duris. Pasirodė, kad atėjo jos brolis. Liudytojo kabinetas yra galinis, todėl jis nematė įeinant Mirinos brolio, tik išgirdo dunkstelėjimą lyg kristų kažkoks daiktas. Tada pas liudytoją į kabinetą įbėgo Rūta ir pasakė, kad brolis muša Miriną. Tada liudytojas nubėgo į Mirinos kabinetą ir pamatė prie savo darbo vietos kniūbsčią gulinčią Miriną ir prie jos stovintį brolį. Tuo metu ant Mirinos kūno jokių sužalojimų liudytojas nepastebėjo, bet jis jų ir negalėjo matyti, kadangi ji gulėjo. Nieko ypatingai sudraskyto, suplėšyto nebuvo. Liudytojas paprašė Rūtos iškviesti policiją, o pats neleido Mirinos broliui išeiti iš patalpų. Atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė Mirinos brolį. Vėliau liudytojui Mirina paaiškino, kad brolis ją smaugė, Mirinos savijauta buvo tragiška, ji buvo nebedarbinga. Liudytojas nurodė, kad grasinimų negirdėjo, nes buvo per du kabinetus nuo Mirinos, atstumas per didelis, kad girdėti, kas kalbama Mirinos kabinete. Nukentėjusioji jam buvo sakiusi, kad brolis jau sykį buvo atėjęs į darbovietę ir kad jis ją mušė, kad ji jo bijo, plačiau apie nesutarimus su broliu iki to pirmo įvykio, jam Mirina nepasakojo, tik buvo užsiminusi, kad nesutaria su broliu turtiniais klausimais.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G1818/12 (01) nustatyta, jog M. V. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-08-02. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 22-23).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G2865/12 (01) nustatyta, kad kad M. V. padaryta kraujosruvos ir įdrėskimai kaklo priekinio paviršiaus odoje, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-12-19. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai kakle, atsižvelgiant į jų pobūdį bei morfologinius požymius, yra būdingi kaklą suspaudus pirštais. Likusieji kūno sužalojimai galėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant, užsigaunant į kietus bukus, ribotus paviršius. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusios rankai, juos pasidarant pačiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (t.1, b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2012-08-02 16 val. 26 min. pranešėja pranešė, kad S. S. g. 21A, Vilniuje, įvyko konfliktas su broliu, pareiškėja – M. V. (t. 1, b.l. 5).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2012-12-19 10 val. 08 min. pranešėja pranešė, kad pranešėjos bendradarbę sumušė atėjęs brolis, įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6).

Iš 2013-04-02 tarnybinio pranešimo dėl telefono numerių išklotinių nustatyta, jog per terminą nuo 2012-07-01 iki 2012-08-07 iš mobiliojo ryšio abonento numerio 860703281, priklausančio V. V., buvo skambinta M. V. 15 kartų, per tą patį terminą iš mobiliojo ryšio abonento numerio 868936517, priklausančio M. V., buvo skambinta V. V. 16 kartų (t.1, b. l. 68).

Iš iš mobiliojo ryšio abonento numerio 860703281 ir mobiliojo ryšio abonento numerio 868936517 išklotinių nustatyta, kad iš mobiliojo ryšio abonento numerio 860703281, priklausančio V. V., į mobiliojo ryšio abonento numerį 868936517, priklausantį M. V., buvo parašyta sms žinutė 2012-07-19 13.47 val., taip pat buvo skambinta 20.34 val., 20.35 val., 2012-07-25 08.01 val., parašyta sms žinutė 2012-07-25 08.02 val., o iš mobiliojo ryšio abonento numerio 868936517, priklausančio M. V., buvo skambinta į mobiliojo ryšio abonento numerį 860703281, priklausantį V. V., 2012-07-18 18.09 val., 2012-07-19 17.21 val., 2012-07-25 08.03 val. (t. 1, b.l. 40-66).

Iš 2012-12-19 Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, S. S. g. 21A UAB „A.“ patalpose buvo rasta M. V., kuri paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė smaugimu ir pargriovimu ant žemės, smurtu įtariamas asmuo - V. V., paaiškinęs, jog sesuo jį apvogė. Tarnybiniame pranešime pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) ant nukentėjusiosios kaklo (t. 1, b. l. 73-74).

Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji M. V. parodė kėdę, kurioje sėdėjo 2012-12-19 kalbėdamasi su broliu V. V., taip pat parodė, kaip brolis ją su kėde nuvertė ant žemės veidu į spintelę, tuomet pradėjo ją smaugti, kol nepasirodė buhalterė Rūta ir direktorius P.S. V. (t. 1, b.l. 92-95).

Kaltinamajam V. V. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 140 str. 1 d. dėl M. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2012-08-02 ir BK 145 straipsnio 2 dalį, dėl nukentėjusiosios M. V. terorizavimo bei sisteminio bauginimo, o būtent dėl to, kad jis 2012-07-18 apie 13.30 val. Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, verslo centro „Europa“ antrajame aukšte, naudodamas psichinę prievartą, sakė savo seseriai M. V.: „Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – bus nurauta galva, pirma tvarkom mano reikalus“, 2012-07-19 apie 19.15 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paskambinęs savo seseriai M. V. pagrasino: „Jei tu nedarysi taip kaip man reikia – aš dabar atvažiuosiu, išdaužysiu tau langus ir padegsiu butą“, 2012-07-25 apie 08 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paskambinęs savo seseriai M. V. pagrasino: „Tu neturi teisės nieko daryti, aš nesėdėsiu sudėjęs rankų“, 2012-08-02 15.30 val. S. S. g. 21A, Vilniuje, UAB „A.“ patalpose, pasakęs savo seseriai: „Nebijai gyventi?“, „Tai, ką tu darai – tu negyvensi“, „Tu negyvensi, už tai ką tu darai – tu negyvensi“, o nukentėjusiajai paklausus: „Kas bus?“, jis rankomis 2 kartus sudavė M. V. į galvos sritį, po to 1 kartą kumščiu sudavė jai į dešinės rankos dilbį, 2 kartus sudavė kumščiu į krūtinę ir 1 kartą sudavė kumščiu į kaktą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. V. poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, juosmens kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, būtent, dėl kaltinimo, kad jis terorizavo savo seserį M. V. ir sistemingai ją baugino, pažymi, kad kaltinamasis patvirtino, jog tarp jo ir jo sesers nukentėjusiosios M. V. buvo konfliktiniai santykiai dėl jų tėvų palikimo, paaiškino, kad 2012-07-18 verslo centre „Europa“ susiginčijo, susipyko, tačiau psichinės prievartos jos atžvilgiu nevartojo, nesakė, kad „Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – bus nurauta galva, pirma tvarkom mano reikalus”, taip pat neigė, jog pokalbių su Mirina metu būtų sakęs, kad išdaužys langus, padegs ar dar kažką padarys. Kaltinamasis patvirtino, jog 2012-08-02 buvo nuvažiavęs pas nuketėjusiąją į darbą, jie vėl susipyko, todėl Mirina supykusi puolė ant jo, pradėjo draskyti kaltinamajam veidą, tuomet jis jai kelis kartus plekštelėjo delnais per rankas, kai jis jai sudavė per rankas, gal kiek už rankų timptelėjo, ji prarado pusiausvyrą, pasviro stalo link, bet nenugriuvo. Kaltinamasis nurodė, jog nei karto nesudavė nukentėjusiajai į galvą, teigė, kad, jei kaip nurodyta, būtų sudavės 6 kartus, ji tikrai nebūtų išsilaikiusi ant kojų. Kaltinamasis pažymėjo, jog pasakė nukentėjusiajai, jog ji vagilė ir „suka“, tačiau nesakė, kad „ aš tave nužudysiu“, „kad tu negyvensi“, jie kalbėjo apie jos gyvenimą, kad jos elgesys privedė prie to, kad ji liko viena, kad ji neturi nei draugių, nei draugų, nei vyro, kad ji ir kaltinamąjį, nors yra artimiausias po tėvų mirties likęs žmogus, praras, kad už tokį savo elgesį ji sumokės savo gyvenimu, ji jau ir moka tokiu savo gyvenimu, koks dabar yra pas ją. Kaltinamasis sakydamas, kad „sumokės savo gyvenimu“, neturėjo galvoje, kad padarys jai kažką, kad atims jai gyvybę. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog dėl tėvų palikimo tarp jos ir brolio kaltinamojo V. V. vyko nesutarimai, teigė, kad 2012-07-18 apie 13.30 val. Europos verslo centre jiems stovint tik dviese Vladislavas jai pasakė, kad ji nesiuntinėtų daugiau pirkėjų visam butui ir pasakė: „žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę – bus nurauta galva. Pirma tvarkom mano reikalus“, tokių brolio žodžių ji išsigando, nukentėjusioji taip apt nurodė, kad 2012-07-19 apie 19.15 val. telefonu jai paskambinęs kaltinamasis pradėjo sakyti, kad „jei tu nedarysi taip, kaip man reikia – aš dabar atvažiuosiu, išdaužysiu tau langus ir padegsiu butą“, ji tokių brolio grasinimų išsigando, 2012-07-25 apie 8 val. kaltinamasis paskambinęs jai negrasino, tik pasakė, kad: „tu neturi teisės nieko nedaryti, aš nesėdėsiu sudėjęs rankų“, tokius brolio žodžius ji suprato, kad jis imsis kokių nors veiksmų jos atžvilgiu, kad jis galimai ją sumuš ar sugadins jos turtą, nors brolis konkrečiai neįvardino ką darys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad 2012-08-02 apie 15.30 val. jai būnant darbe S. S. g. 21 A, Vilniuje, UAB „A.“ patalpose, atėjo kaltinamasis, eidamas link jos paklausė: „nebijai gyventi?“, be to paėmęs iš ūkinio pastato, esančio Vilniaus r. Maišiagalos sen., Melkių kaime, raktus Vladislavas pasakė: „Tu negyvensi, už tai ką tu darai – tu negyvensi“, jai Vladislavui pasakius „O kas bus?“, jis jai, sėdinčiai kėdėje, ištiestomis rankomis, rankas suspaudęs į kumščius pradėjo daužyti per galvą, daužė abiejų rankų dilbiais iš šonų per galvą, sudavė į pakaušį, sudavė po du smūgius kairės rankos ir dešinės rankos dilbiais, kai Vladislavas pradėjo ją daužyti – ji atsistojo, stovinčiai jai jis dar sudavė keturis kartus, Vladislavas jai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinės rankos dilbį, kur atsirado kraujosruva, jai atsistojus, du smūgius dešinės rankos kumščiu Vladislavas sudavė jai į krūtinę, tačiau kraujosruvų ant krūtinės neliko, jai rankomis pradėjus dengtis krūtinę, Vladislavas dešinės rankos dilbiu ir kumščiu sudavė jai į galvą, pataikė į kaktą virš akių, nuo šio smūgio ji prarado pusiausvyrą ir užvirto nugara ant stalo, kai ji nugriuvo ant stalo– susitrenkė kairį klubą ir juosmenį kairėje pusėje, kur taip pat atsirado kraujosruvos. Teisme nukentėjusioji, vadovaudamasi BPK 82 str. 2 d., atsisakė duoti parodymus, teigė, jog su kaltinamuoju susitaikė, viską jam atleido, pretenzijų jam neturi (t. 2, b. l. 109). Vienintelis įrodymas, patvirtinantis kaltinamojo grasinimus nukentėjusiajai 2012-07-18, 2012-07-19, 2012-07-25 yra nukentėjusiosios M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2012-07-18, 2012-07-19, 2012-07-25 išsakė nukentėjusiajai kaltinamajame akte nurodytus grasinimus byloje nėra. Be to, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra nuoseklūs – nukentėjusioji nurodė, jog išsigando kaltinamojo grasinimų, tačiau iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, jog nukentėjusioji pati skambino kaltinamajam 2012-07-18 18.09 val., 2012-07-19 17.21 val., 2012-07-25 08.03 val., t. y. po, nukentėjusiosios teigimu, jo išsakytų ir ją išgąsdinusių grasinimų (t. 1, b. l. 40-66), taip pat tiek 2012-08-02, tiek 2012-12-19, matydama, jog kaltinamasis skambina į jos darbovietės patalpas, pati jį įleido. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog 2012-07-25 apie 8 val. kaltinamasis paskambinęs jai negrasino, tik pasakė, kad: „tu neturi teisės nieko nedaryti, aš nesėdėsiu sudėjęs rankų“, brolis konkrečiai neįvardino ką darys, tik ji tokius jo žodžius suprato, kad jis imsis kokių nors veiksmų jos atžvilgiu, kad jis galimai ją sumuš ar sugadins jos turtą.

Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo veiksmų 2012-08-02 pažymi, jog kaltinamasis teisme pripažino, jog 2012-08-02 buvo pas nukentėjusiąją darbe, kur susipykęs su ja, po to, kai nukentėjusioji puolė ant jo, pradėjo draskyti kaltinamajam veidą, jis jai kelis kartus plekštelėjo delnais per rankas, kai jis jai sudavė per rankas, gal kiek už rankų timptelėjo, ji prarado pusiausvyrą, pasviro stalo link, kaltinamasis patvirtino, jog jie kalbėjosi apie jos gyvenimą, apie tai, kad jos elgesys privedė prie to, kad ji liko viena, sakė jai, jog ji sumokės savo gyvenimu, tačiau neturėjo galvoje, kad padarys jai kažką, kad atims jai gyvybę, nesakė, kad „aš tave nužudysiu“, „kad tu negyvensi“. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji teisme atsisakė duoti parodymus, nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi. Tiek iš kaltinamojo parodymų teisme, tiek iš nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tuo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo įtemti, konfliktiniai dėl jų tėvų palikimo. Be nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2012-08-02 išsakė nukentėjusiajai kaltinamajame akte nurodytus grasinimus byloje nėra. Byloje nustatyta, jog liudytoja R. B. 2012-08-02 taip pat buvusi UAB “A.” patalpose nukentėjusiosios ir kaltinamojo pokalbio turinio negirdėjo, be to teisme nurodė, jog nėra girdėjusi, kad kaltinamasis būtų nukentėjusiajai grasinęs. Be to, liudytoja paaiškino, jog tą pačią dieną Mirina liudytojai teigė, kad buvo atėjęs jos brolis pasiimti sodo namelio raktų, kad jie susibarė, kad brolis ją stumdė, taigi iš šių liudytojos parodymų darytina išvada, jog nukentėjusioji iš karto po kaltinamojo apsilankymo jos darbovietėje nepasakojo liudytojai apie jos atžvilgiu kaltinamojo išsakytus grasinimus. Teismo vertinimu, vien nukentėjusiosios liudytojai R. B. pasakotos aplinkybės, kad ji nesutaria su broliu dėl turtinių klausimų, kad jo bijo, nepatvirtina, kad ši baimė buvo susiformavusi būtent dėl kaltinamajame akte nurodytų kaltinamojo grasinimų, o ne dėl jų tarpusavio santykių ar kitų priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad iš byloje surinktų įrodymų nėra pagrindo vienareikšmiškai daryti išvados, kad kaltinamasis padarė BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2012-08-02 15.30 val. S. S. g. 21A, Vilniuje, UAB „A.“ patalpose, rankomis 2 kartus sudavė M. V. į galvos sritį, po to 1 kartą kumščiu sudavė jai į dešinės rankos dilbį, 2 kartus sudavė kumščiu į krūtinę ir 1 kartą sudavė kumščiu į kaktą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. V. poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, juosmens kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis teisme pripažino, kad 2012-08-02 kelis kartus plekštelėjo delnais nukentėjusiajai per rankas, o kai jis jai sudavė per rankas, gal kiek už rankų timptelėjo, ji prarado pusiausvyrą, pasviro stalo link. Pareikštas kaltinimas tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą pasitvirtino, nes, nepaisant to, kad kaltinamasis tik iš dalies pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G1818/12 (01), liudytojų R. B., P.S. V. parodymai teisme. Apie tai, kad 2012-08-02 V. V. nukentėjusiąją stumdė, kelis kartus sudavė jai per veidą, jog ji nukrito ir susižeidė, nukentėjusioji nurodė įvykio dieną rašytuose pareiškimuose (t. 1, b. l. 76-77), įvykio aplinkybes patikslino 2012-08-03 vykusios apklausos metu, be to specialisto išvadą pateikusiam teismo medicinos specialistui V. K. taip pat nurodė, jog kaltinamasis mušė nukentėjusiąją kumščiais per galvą, rankas, šonus, o ji nuo smūgių dengėsi rankomis (t. 1, b. l. 22-23). Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, kadangi aptartoje specialisto išvadoje nurodyta, jog M. V. padarytos dvi poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dvi poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje ir trys poodinės kraujosruvos kairio klubo sąnario srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-08-02. Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai teisme, kai ji nurodė, jog minėtą dieną girdėjo nukentėjusiosios kabinete šurmulį, lyg vyktų kaip kažkoks stumdymasis, išgirdo Mirinos šauksmą „Rūta, kviesk policiją“, o jai nubėgus pas nukentėjusiąją į kabinetą, nukentėjusioji pasakė, jog atėjęs brolis ją stumdė, nukentėjusioji labai verkė, ant nukentėjusiosios dešinės rankos matė paraudimą, ant kaktos - raudoną dėmę, o ant kairio šono nubrozdinimą. Netiesiogiai nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir liudytojo P.S. V. parodymai teisme, kai jis nurodė, jog apie šį įvykį nukentėjusioji jam papasakojo, nurodydama, kad buvo atėjęs brolis ir ją sumušė, tuo metu M. V. savijauta buvo bloga. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis 2012-08-02 padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo 2012-12-19 grasinus nužudyti savo seserį M. V. ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, pažymi, kad, nors kaltinamasis neigė tą dieną grasinęs nukentėjusiajai bei ją smaugęs, tačiau pripažino, jog tą dieną nukentėjusiosios darbovietėje supykęs ant nukentėjusiosios, jis ją griebė už megztinio kaklo srityje, pasakė, kad baigtų jam meluoti, jog gali kviesti policiją, norėjo ją pakelti, bet ji kažkaip išsivartė ir nugriuvo nuo kėdės kažkaip šonu, o jis neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant jos. Pareikštas kaltinimas tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą pasitvirtino, nes, nepaisant to, kad kaltinamasis neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G2865/12 (01), liudytojų parodymai teisme, kiti byloje surinkti įrodymai. Apie tai, kad 2012-12-19 V. V. nukentėjusiąją smaugė ir grasino ją nužudyti nukentėjusioji nurodė įvykio dieną rašytame protokole-pareiškime (t. 1, b.l. 2), įvykio aplinkybes patikslino 2012-12-19 vykusios apklausos metu (t. 1, b. l. 86), 2013-02-27 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 92-95), be to specialisto išvadą pateikusiai teismo medicinos specialistei J. G.-Dorošenko taip pat nurodė, jog kaltinamasis grasindamas nužudyti ją smaugė (t. 1, b. l. 90-91). Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, kadangi aptartoje specialisto išvadoje konstatuota M. V. padaryta kraujosruvos ir įdrėskimai kaklo priekinio paviršiaus odoje, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame kelyje, kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-12-19, sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai kakle, atsižvelgiant į jų pobūdį bei morfologinius požymius, yra būdingi kaklą suspaudus pirštais, likusieji kūno sužalojimai galėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant, užsigaunant į kietus bukus, ribotus paviršius, sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 90-91). V. V. kaltę įrodo ir pranešimas bendruoju pagalbos telefonu, iš kurio nustatyta, jog 2012-12-19 10 val. 08 min. pranešėja pranešė, kad S. g. 21 A, Vilniuje pranešėjos bendradarbę sumušė atėjęs brolis ((t. 1, b. l. 6), liudytojos R. B. parodymai teisme, kad girdėjo, jog tuo metu, kai kaltinamasis buvo atėjęs pas nukentėjusiąją, išgirdo nukentėjusiosios duslų cyptelėjimą, riktelėjimą, o po to nubėgusi į jos kabinetą pamatė nukentėjusiąją gulinčią susirietusią ant grindų, o kaltinamąjį prie stalo, vėliau nukentėjusioji virpėjo, jai papasakojo, kad brolis ją smaugė ir parodė kaklą, ant kurio buvo smaugimo žymės, taip pat liudytojo P. S. V. parodymais teisme, kad jis, būdamas UAB „A.“ patalpose, išgirdęs dunkstelėjimą lyg kristų kažkoks daiktas, nubėgo į nukentėjusiosios kabinetą, kur pamatė prie savo darbo vietos kniūbsčią gulinčią Miriną ir prie jos stovintį brolį, vėliau liudytojui Mirina paaiškino, kad brolis ją smaugė, Mirinos savijauta buvo tragiška, ji buvo nebedarbinga. 2012-12-19 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą S. S. g. 21A UAB „A.“ patalpose buvo rasta M. V., kuri paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė smaugimu ir pargriovimu ant žemės, smurtu įtariamas asmuo - V. V., pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) ant nukentėjusiosios kaklo (t. 1, b. l. 73-74). Tokiu būdu, teismo vertinimu, yra įrodyta, kad kaltinamasis grasino nužudyti savo seserį M. V. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo veiksmų pobūdį (smaugimą), nukentėjusiosios būseną po to, kai į kabinetą įėjo liudytojai (nukentėjusioji gulėjo ant žemės, vėliau – virpėjo, buvo nedarbinga), sprendžia, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Teismas pažymi, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis byloje Nr. 2K-26/2010). Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir kaltinamojo motyvai. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamasis suprato, kad grasinimą nukentėjusiajai išsakė ir išreiškė taip, kad ji tikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, norėjo įbauginti nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad 2012-12-19 kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir nežymiai ją sužalojo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nedirba (t. 1, b. l. 41), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 33-36), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 45), 2001-2012 m. laikotarpiu kelis kartus gydytas dėl laikinų, bet pasikartojančių vidutinio sunkumo depresijos epizodų, psichologinio tyrimo metu išryšėjo emociškai nestabilaus tipo akcentuotos asmenybės bruožai, tačiau tai nesiekia specifinio asmenybės sutrikimo lygio, todėl jis yra psichiškai sveikas (t. 1, b. l. 58-59)), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybę, jog nukentėjusioji M. V. kaltinamajam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų jam neturi, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytus nusikaltimus ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos LR BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas reglamentuoja BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tam, kad asmenį būtų galima šiuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, reikia, kad būtų visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju V. V. susitaikė su nukentėjusiąja M. V., tačiau jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, dėl jų kaltę pripažino tik iš dalies, be to teismas iš byloje surinktų įrodymų neturi pagrindo manyti, kad V. V.

nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis akivaizdžiai už jį silpnesnės nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą vartojo ne vieną kartą, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą - 2012-06-11 skirta nuobauda už ATPK 178 str. 1 d., 174 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą (t. 2, b. l. 33-36). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. negali būti taikomas

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2012-12-19 10 val. 20 min iki 2012-12-20 15 val. 40 min. (t. 1, b. l. 118, 126), taip pat buvo sulaikytas nuo 2013-02-12 17 val. (t. 1, b. l. 133), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas - 1 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-02-12 (t. 1, b.l. 143-145), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartimi V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutartimi V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-05 nutartimi nutarė kaltinamajam kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paskelbus šią nutartį kaltinamąjį nedelsiant paleisti iš suėmimo. Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį jis buvo suimtas (LR BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo 2012-08-02) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją M. V. 2012-12-19) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo 2012-12-19) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę V. V. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Į bausmės laiką įskaityti V. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-12-19 10 val. 20 min. iki 2012-12-20 15 val. 40 min., taip pat nuo 2013-02-12 17 val. iki 2013-06-05, vadovaujantis LR BK 66 str. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti V. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Kopija tikra:Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė