Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui H. O. (H. O.), jo atstovui adv. Algaudui Kiršai, atsakovo atstovams Dariui Butavičiui, Erikai Racevičienei, Kristinai Bajoriūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. O. (H. O.) skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas 2015-06-19 VšĮ Šeškinės poliklinikos siuntimu buvo nukreiptas į Tarnybą specialiųjų poreikių nustatymui (t. 1, b. l. 97-99). Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius 2015-07-15 raštu Nr. R-25099 nurodė pareiškėjui, kad bendrieji pirminiai specialieji poreikiai jam nenustatyti (t. 1, b. l. 83). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs specialiuosius poreikius, 2015-09-02 priėmė sprendimą Nr. SS-2583, kuriuo nusprendė nekeisti Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjui specialieji poreikiai nenustatyti (t. 1, b. l. 74-77). Ginčų komisija 2015-10-01 sprendimu Nr. S-313 pareiškėjo skundą atmetė ir Tarnybos 2015-09-02 Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2583 paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 60-70).

Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Pagal įstatymo 24 straipsnį specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kriterijų sąraše ir Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinti specialieji poreikiai: 1) nuolatinės slaugos; 2) nuolatinės priežiūros (pagalbos); 3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir 4) transporto išlaidų kompensacijos. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą specialiuosius poreikius nustato Tarnyba. Tai tarnyba atlieka pagal Kriterijų sąraše detalizuotus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus. Tvarkos aprašo 9 punktas reglamentuoja, kad Tarnybai pateikiamas užpildytas siuntimas į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašai (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinantys ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašai iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a); be to, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, ir kiti duomenys (pvz., duomenys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams; kt.). Tvarkos aprašo 13 punktas numato, kad Tarnybos teritoriniai skyriai esant reikalui, turi teisę rinkti papildomą informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų.

Remiantis Kriterijų sąrašo 1 punktu, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Iš skundžiamų Tarnybos sprendimų matyti, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjui nebuvo nustatytas, kadangi pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 1.1 ir 1.9.2 punktuose nustatytų sąlygų. Remiantis Kriterijų sąrašo 1.1 punktu, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas esant IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumui, kai Bartelio indeksas iki 30 balų. Šiuo atveju Tarnyba rėmėsi VšĮ Šeškinės poliklinikos siuntime nurodytais duomenimis (t. 1, b. l. 97-99), kad pareiškėjui yra diagnozuotas C stadijos III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, savarankiškumo lygis pagal Bartelio indeksą įvertintas 85 balais (b. l. 96). Remiantis Kriterijų sąrašo 1.9.2 punktu specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas esant tetraplegijai ir kitiems ryškiems įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimams, kai Bartelio indeksas (užpildyta Bartelio indekso lentelė) iki 20 balų. Šiuo atveju Tarnyba rėmėsi tuo, kad ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas pareiškėjui nenustatytas, o savarankiškumo lygis pagal Bartelio indeksą įvertintas 85 balais. Su tokiu medicininių duomenų vertinimu sutiko ir Ginčų komisija.

Remiantis Kriterijų sąrašo 2 punktu specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Iš skundžiamų Tarnybos sprendimų matyti, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pareiškėjui nebuvo nustatytas, kadangi pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 2.1, 2.12 ir 2.13.1 punktų sąlygų. Kriterijų sąrašo 2.1 punktas nustato, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas esant IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumui, kai Bartelio indeksas 35–50 balų. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, remdamasi minėtais siuntimo ir Bartelio lentelės duomenimis nustatė, kad pareiškėjui yra diagnozuotas C stadijos III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, savarankiškumo lygis pagal Bartelio indeksą įvertintas 85 balais. Kriterijų sąrašo 2.12 punktas nustato, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas esant operaciniu būdu neišgydomoms arba negydytinoms abiejų klubo sąnarių ankilozėms, kurios pacientui neleidžia apsitarnauti. Šiuo atveju Tarnyba sprendime nurodė, kad šio punkto netaikė, nes remiantis medicininių dokumentų duomenimis, abiejų klubo sąnarių ankilozių pareiškėjui nediagnozuota (abu klubo sąnariai operuoti, atliktas endoprotezavimas). Kriterijų sąrašo 2.13.1 punktas nustato, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas esant labai sutrikusioms galūnių judėjimo funkcijoms: esant hemiplegijas, ryškioms paraparezėms, hemiparezėms – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Bartelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.). Šiuo atveju Tarnyba minėto punkto netaikė motyvuodama tuo, kad asmens savarankiškumo lygis pagal Bartelio indeksą įvertintas 85 balais. Pažymėtina, kad su tokiu medicininių duomenų vertinimu sutiko ir Ginčų komisija, papildomai pagrįsdama Kriterijų sąrašo 2.1, 2.12 ir 2.13.1 punktų netaikymą medicininių dokumentų analize.

Remiantis Kriterijų sąrašo 3 punktu specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai. Iš skundžiamų Tarnybos sprendimų matyti, kad šis specialusis poreikis pareiškėjui buvo nenustatytas, nes jo sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 3.1 ir 3.7 punktų. Pagal Kriterijų sąrašo 3.1 punktą specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas esant vienos arba abiejų kojų paralyžiui arba ryškiai parezei (esant kojų monoparezėms / plegijoms, paraparezėms / plegijoms, hemiparezėms / plegijoms, tetraparezėms / plegijoms). Tarnyba nurodė, kad šio punkto netaikė, nes medicininių dokumentų duomenimis, vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė pareiškėjui nenustatyta. Kriterijų sąrašo 3.7 punkte nurodyta, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas esant operaciniu būdu neišgydomai arba negydytinai klubo ar kelio sąnario ankilozei. Tarnyba konstatavo, kad šiuo atveju, remiantis medicininiais duomenimis, operaciniu būdu neišgydomų arba negydytinų klubo ar kelio sąnario ankilozių pareiškėjui nediagnozuota (abu klubo sąnariai operuoti, atliktas endoprotezavimas). Ginčų komisija sutiko su tokiu vertinimu, nurodė, kad siuntime ir su juo pateikti dokumentai nepagrindžia Kriterijų sąrašo 3.1-3.11 punktų reikalavimų.

Remiantis Kriterijų sąrašo 4 punktu specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai. Iš skundžiamų Tarnybos sprendimų matyti, kad šis specialusis poreikis pareiškėjui buvo nenustatytas, nes jo sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 4.1, 4.8 ir 4.9 punktų. Kriterijų sąrašo 4.1 punkte nurodyta, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas esant vienos arba abiejų kojų paralyžiui arba ryškiai parezei (esant kojų monoparezėms / plegijoms, paraparezėms / plegijoms, hemiparezėms / plegijoms, tetraparezėms / plegijoms), kai reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. Tarnyba šio punkto netaikė, nes, medicininių dokumentų duomenimis, vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė pareiškėjui nenustatyta. Kriterijų sąrašo 4.8 punktas nustato, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas esant klubo sąnario ankilozei arba labai ryškiai (sulenkimas nuo 10–30 laipsnių, vidinė rotacija mažiau kaip 10 laipsnių, išorinė rotacija mažiau kaip 5 laipsniai, atitraukimas mažiau kaip 5 laipsniai, pritraukimas mažiau kaip 0 laipsnių) kontraktūrai. Tarnyba nurodė, kad šiuo atveju, medicininių dokumentų duomenimis, klubų sąnarių ankilozių ar labai ryškių kontraktūrų pareiškėjui nenustatyta. Tarnyba rėmėsi 2015-05-15 ortopedo-traumatologo konsultacijos išvados (t. 1, b. l. 91-93) duomenimis, nustatydama pareiškėjo klubo sąnarių judesių apribojimus (kairiojo klubo sąnario lenkimas 90 laipsnių, tiesimas 0 laipsnių, išorinė rotacija 25 laipsniai, vidinė rotacija 15 laipsnių, atitraukimas 40 laipsnių, pritraukimas 20 laipsnių; dešiniojo klubo sąnario lenkimas 85 laipsniai, tiesimas 0 laipsnių, išorinė rotacija 30 laipsnių, vidinė 20 laipsnių, atitraukimas 30 laipsnių, pritraukimas 15 laipsnių). Kriterijų sąrašo 4.9 punkte numatyta, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas esant kelio sąnario ankilozei arba labai ryškiai (sulenkimas mažiau kaip 100 laipsnių, ištiesimas ne mažiau kaip 15 laipsnių) kontraktūrai. Tarnyba, remdamasi medicininiais dokumentais, nurodė, kad kelių sąnarių ankilozių arba labai ryškių kontraktūrų pareiškėjui nenustatyta. Tarnyba dėl kelio sąnarių judesių apribojimų rėmėsi minėta 2015-05-15 ortopedo-traumatologo konsultacijos išvada, kurioje įvertinti kelio sąnarių apribojimai (kairio kelio sąnario lenkimas 120 laipsnių, tiesimas 0, dešiniojo kelio sąnario lenkimas 100 laipsnių, tiesimas 0 laipsnių). Ginčų komisija, įvertinusi medicininius duomenis, pripažino, kad Tarnyba pagrįstai nenustatė specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio.

Paminėtina, kad pareiškėjui ankstesniu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-06-26 priimtu sprendimu Nr. SS-1911 (t. 1, b. l. 107-109) buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2014-05-23 iki 2015-05-22. Iš šio sprendimo matyti, kad toks specialusis poreikis pareiškėjui buvo nustatytas, nes, remiantis 2014-03-26 ortopedo-traumatologo konsultacijos duomenimis, pareiškėjo abiejų klubų sąnarių judesiai buvo ryškiai apriboti, todėl pareiškėjo sveikatos būklė atitiko Kriterijų sąrašo 4.8 punktą. Taigi matyti, kad 2015-05-15 ortopedo-traumatologo konsultacijos išvados (t. 1, b. l. 91-93) duomenimis, kuria remiantis buvo priimti skundžiami Tarnybos sprendimai, pareiškėjo klubų sąnarių judesių apribojimas sumažėjo (šiuo aspektu pagerėjo pareiškėjo sveikatos būklė) ir tai lėmė neatitikimą Kriterijų sąrašo 4.8 punktui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas dėl specialiųjų poreikių nustatymo neįgaliems asmenims pažymima, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Todėl teismas tokio pobūdžio bylose nepasisako dėl to, ar medicininių kriterijų vertinimas atliktas pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Tokiose bylose teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, turi padaryti išvadas, ar skundžiamais aktais įformintas specialiųjų poreikių vertinimas (Tarnybos teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų teisėtumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1125-14). Byloje esantys medicininio pobūdžio įrodymai teismo turi būti įvertinami pirmiausia atsižvelgiant į specialistų padarytas <...> medicininių duomenų įvertinimo išvadas. <...> specialiųjų poreikių nustatymo prasme reikšmingos aplinkybės – <...> sveikatos būklės medicininiai parametrai <...> – yra nustatytos specialias medicinines žinias turinčių medikų. Todėl įvertinant juos teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų ginčo sprendimuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1823-14).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti viešojo administravimo subjektų, kuriems kompetencija spręsti dėl specialiųjų poreikių nustatymo suteikta Tvarkos apraše. Sprendžiant specialiųjų poreikių nustatymo klausimą, remtasi dokumentais, nurodytais Tvarkos aprašo 9 punkte. Tarnybai pateikti medicininiai dokumentai buvo pakankamai išsamūs ir detalūs tam, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų įvertinta pagal Kriterijų sąrašo reikalavimus. Tarnybos specialistams nekilo abejonių, kad pareiškėjo savarankiškumas Bartelio indeksu šeimos gydytojos įvertintas pagrįstai. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta tvarka rinkti papildomą informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos apraše nustatytą procedūrą, Tarnyba vertina medicininius ir kitus dokumentus (pvz., Bartelio lentelę), kuriuos pateikia asmenį gydantis gydytojas. Būtent jis yra atsakingas už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą, išsamumą, kokybiškumą (Tvarkos aprašo 33 punktas). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pati Tarnyba privalo atlikti išsamų pareiškėjo sveikatos būklės tyrimą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų teisėtumą. Priimti sprendimai, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra formalūs, paviršutiniški ar prieštaringi, priešingai, jie yra pagrįsti medicininiuose dokumentuose aiškiai užfiksuota pareiškėjo sveikatos būkle, jie aiškiai, suprantamai, adekvačiai ir neprieštaringai motyvuoti. Pareiškėjo sveikatos būklės medicininis įvertinimas Kriterijų sąrašo taikymo prasme patikrintas tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus, tiek Ginčų komisijos specialistų, o teismas neturi jokio protingo pagrindo abejoti tokio įvertinimo pagrįstumu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atliktu vertinimu, specialias žinias turinčių asmenų kitokių išvadų nepateikia, nenurodo, kurie medicininiai dokumentai (sveikatos būklės) neįvertintos ar įvertintos netinkamai, kurie Kriterijų sąraše nurodyti kriterijai neteisingai įvertinti, kurie specialieji poreikiai jam nepagrįstai nenustatyti, o iš esmės apsiriboja tik savo subjektyviu sveikatos būklės vertinimu, teigdamas, kad ji blogėja. Teismas pažymi, kad, minėta, Tarnyba rėmėsi išsamiais medicininiais dokumentais, kurie nurodyti Tvarkos aprašo 9 punkte, jie Tarnybai buvo pakankami spręsti dėl Kriterijų sąrašo taikymo, todėl pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti atliktas išsamus ir kompleksinis sveikatos būklės vertinimas, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys Tvarkos apraše įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad sprendimuose klaidingai nurodytas pareiškėjo darbingumo lygis, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Ginčų komisijos sprendimo matyti, kad jame, aprašant faktinę situaciją, nurodoma, kad pareiškėjui dėl priežasties „ligos arba būklės“ buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, dėl priežasties „profesinė liga“ – 75 proc. darbingumo lygis. Šie Ginčų komisijos sprendime nurodyti faktai atitinka tikrovę (t. 1, b. l. 48-49). Kita vertus, pareiškėjo darbingumo lygis neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl specialiųjų poreikių pareiškėjui nenustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, teisingai pritaikė teisės normas. Skundžiami Tarnybos sprendimai atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pagrindų naikinti skundžiamus Tarnybos sprendimus nenustatyta. Ginčų komisija kilusį ginčą išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą palikti galioti skundžiamą Tarnybos sprendimą. Kadangi Tarnyba kilusį klausimą išsprendė tinkamai, pagrindo įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo atlikti pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą, specialiųjų poreikių tenkinimui pasitelkti specialistus ar ekspertus, nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo H. O. (H. O.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.